Europos Parlamento politinių grupių lyderiai ketvirtadienį nusprendė įtraukti į kitos savaitės EP plenarinės sesijos diskusiją klausimą dėl naujausių Rusijos Federacijos veiksmų prieš Lietuvos teisėjus, prokurorus ir tyrėjus, tiriančius tragiškus 1991 m. sausio 13 d. įvykius Vilniuje.
 
Taip pat, kaip skelbiama europarlamentaro Bronio Ropės biuro pranešime, Europos Parlamentas ketina tvirtinti rezoliuciją šiuo klausimu.
„Didžiulėmis daugelio Europos Parlamento narių iš Lietuvos bei Lietuvos Vyriausybės pastangomis pavyko įtikinti politinių grupių lyderius, kad būtina reaguoti į Rusijos Federacijos veiksmus, juos įvertinti ir duoti tinkamą politinį atsaką“, – sako Europos Parlamento Žaliųjų grupės narys B. Ropė, pridūręs, kad „prie to prisidėjo ir stiprus teisingumo ministro Elvino Jankevičiaus pristatymas Europos Parlamento Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitete“.
 
Parlamentaras pažymi, kad rezoliucijoje tikimasi pažymėti, jog baudžiamasis prokurorų ir teisėjų persekiojimas dėl jų vykdomos profesinės veiklos yra neleistinas išorės poveikis, trukdantis užtikrinti teisės viršenybę.
 
„Taip pat sieksime, kad rezoliucija griežtai pasmerktų Rusijos institucijų daromus pagrindinių tarptautinės teisės principų ir normų pažeidimus bei pabrėžtų, kad tokių baudžiamųjų bylų prieš prokurorus ir teisėjus procesai negali būti laikomi teisėtais“, – sako B. Ropė.
 
Planuojama, kad po politinių grupių derybų Europos Parlamente dėl rezoliucijos bus balsuojama kitą ketvirtadienį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.22; 05:22

Nuotraukose – 1991-ųjų Sausio 13-oji. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Paskelbus apie Rusijos Federacijos Tyrimų komiteto sprendimą iškelti baudžiamąsias bylas Lietuvos prokurorams ir teisėjams nagrinėjantiems Sausio 13-osios bylas, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra primena, kad mūsų valstybės Konstitucijoje yra įtvirtinta, kad teisingumą vykdo tik teismas, o teisėjai bei prokurorai yra nepriklausomi ir vykdydami savo pareigas klauso tik įstatymo.

Sausio 13-osios minėjimas 2016-aisiais metais. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Šią žinią galiu vertinti tik kaip bandymą bauginant baudžiamuoju persekiojimu paveikti mūsų valstybės prokurorų bei teisėjų darbą. Tai prieštarauja teisingumo principams, kuriais vadovaujasi demokratinės teisinės valstybės.“ – sako E. Pašilis.

Joks oficialaus pranešimas apie Lietuvos teisėjų bei prokurorų atžvilgiu pradėtą baudžiamąjį persekiojimą iš Rusijos Federacijos šiuo metu nėra gautas.

Prokuratūra primena, kad šių metų gegužės mėnesį Generalinės prokuratūros prokurorai, palaikantys valstybinį kaltinimą Sausio 13-osios byloje, baigiamosiose kalbose pasiūlė kaltinamiesiems skirti bausmes, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamajame įstatyme.

Sausio 13-osios minėjimas Lietuvos Seime 2015-aisiais metais. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Kaltinimų dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų veikiant organizuotoje grupėje sulaukė 67 Rusijos Federacijos, Ukrainos ir Baltarusijos Respublikos piliečiai, 1991 m. ėję vadovaujančias pareigas Sovietų Sąjungos komunistų partijoje, Gynybos, Vidaus reikalų ministerijose, Valstybės saugumo komitete (KGB), jų sukarintuose padaliniuose.

Iš minėtų kaltinamųjų 65 yra teisiami jiems nedalyvaut teisminiame procese, t. y. už akių, o du kaltinamieji dalyvauja Vilniaus apygardos teisme.

Sausio 13-osios minėjimo akimirka Lietuvos Seime 2017-aisiais metais. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Šešis asmenis, subūrusius organizuotą grupę ir į ją įtraukusius kitus kaltinamuosius, prokurorai prašė teismo pripažinti kaltais, padarius nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, ir pasiūlė skirti jiems griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki gyvos galvos, bausmę atliekant kalėjime. Likusius kaltinamuosius, t. y. 61 asmenį, prokurorai prašė teismo pripažinti kaltais, padarius nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, ir skirti jiems laisvės atėmimo bausmes nuo 12 iki 20 metų, jas atliekant pataisos namuose.

1991 m. sausį jėga buvo siekiama Nepriklausomybę atkūrusią Lietuvą grąžinti į Sovietų Sąjungos sudėtį. Karinių veiksmų metu, užimant Spaudos rūmus, Televizijos bokštą, Lietuvos radijo ir televizijos pastatus bei komendanto valandos metu buvo nužudyta 14 civilių, daugiau nei 800 civilių buvo sužaloti. Šioje byloje nukentėjusiais pripažinti 790 asmenų.

Prokurorai taip pat teismo prašė priteisti solidariai iš kaltinamųjų nukentėjusiesiems pagal jų pareikštus civilinius ieškinius – 1 120 000 Eur ir 11 365 460 Eur žalą Lietuvos valstybės naudai.

Šis teisminis procesas dar nėra baigtas

Informacijos šaltinis – Lietuvos Generalinė prokuratūra

2018.07.24; 06:30

Premjeras Saulius Skvernelis. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis ne kartą yra sakęs mėgstąs juokauti. Tuo galėjome įsitikinti per jau metus trunkantį jo vadovavimo Vyriausybei laikotarpį. Tačiau ši Premjero charakterio savybė viešojoje erdvėje nepasiteisino.

Už aštriai nevengiančio pasisakyti S. Skvernelio juokus dažnai aiškintis tekdavo jo patarėjams.

Vienas labiausiai nuskambėjusių viešojoje erdvėje Vyriausybės vadovo juokų buvo sąmojis, kad „alternatyva policinei valstybei yra tik kriminalinė valstybė“. Šio, kaip įvardijo pats S. Skvernelis, „juokeliuko“ visuomenė nesuprato. Premjero paleista į viešumą mintis sukėlė daug neigiamų aistrų. Politikos apžvalgininkai ir opozicijoje sėdintys politikai neigiamą „policinės valstybės“ įvaizdį netruko išnaudoti kritikuojant visą Vyriausybės darbą.

Ypač kritikuojant ir taip visuomenėje dviprasmiškai vertinamas reformas. Taigi S. Skvernelio remiamos reformos imtos vaizduoti kaip baudimais besisvaidančio ir į politinius kompromisus nesileidžiančio „vadovo-policininko“ kovos prieš visuomenę įrodymu.

Kitaip tariant, Premjero pajuokavimas tapo tikru akmeniu, įmestu į jo „viešųjų ryšių daržą“, o kartu ir įrodymu, kad Premjerui trūksta politinio patyrimo ir kompetencijų.

Vis dėlto praėjusį ketvirtadienį Premjeras „Žinių radijuje“ pripažino, kad jo pavasarį išsakytos kalbos apie „policinę valstybę“ buvo nevykusios.

Tačiau šių žodžių nuoširdumu vertė sudvejoti toliau dėlioti Premjero samprotavimai. Gindamas įstatymo pataisas, pagal kurias prokurorų atlyginimai turėtų didėti 500-900 eurų, S. Skvernelis ne tik negailėjo liaupsių teisėsaugos pareigūnams ir ekskomisarams, kurie, anot jo, yra šiuo metu paklausiausi darbuotojai, tačiau, anot Mykolo Romerio universiteto docento Virginijaus Valentinavičiaus, akivaizdžiai juos išskyrė iš kitų darbuotojų grupių. S. Skvernelis akcentavo, kad teisėsaugos struktūrose dirbantys žmonės yra lojalūs, atsidavę valstybei ir tikrai prisideda prie to, kad šalyje būtų daugiau tvarkos ir teisingumo. 

Politologas Virgis Valentinavičius

Žinoma, reikia pažymėti, kad nieko blogo nėra tame, jog Premjeras giria ir puoselėja teisėsaugos struktūras. Valstybei žalingos trintys kyla tuomet, kai aukščiausi valdžios asmenys pastebi ir svarbiomis laiko tik kai kurias struktūras ir jų darbuotojus.

Juk ne taip seniai Premjeras kalbėjo, kad mokytojų atlyginimai kils tik tuomet, kai bus „matomi rezultatai“, o ir medikams negailėjo griežtų žodžių bei kaltinimų šantažu, šiems pareiškus apie streikavimo galimybę. Kitaip tariant, kyla įtarimų, kad Premjero mintys sukasi jei ne apie „policinę valstybę“, tai apie valstybę dėl „policijos“.

Tai, kad S. Skvernelio „juokuose“ yra dalis tiesos, akcentavo ir V. Valentinavičius. Nors toks Premjero pareiškimas, anot MRU docento, rodo, kad S. Skvernelis kaip politikas yra labiau subrendęs nei buvo prieš pusę metų, tai nereiškia, kad jis iš tikrųjų išsižada anksčiau pasakytų skandalingų žodžių.

V. Valentinavičius teigė manąs, kad, ko gero, S. Skvernelis prieš pripažindamas pajuokavimą nevykusiu, tiesiog išklausė gero viešųjų ryšių specialisto, pats iki galo juo netikėdamas. „Kiekviename juoke yra dalis tiesos“, – pabrėžė V. Valentinavičius. Politologas pažymėjo, kad „Žinių radijui“ duotame interviu S. Skvernelis aiškiai pademonstravo, jog jis pasitiki tik teisėsaugos pareigūnais, jog tik jie, anot Premjero, yra pajėgūs palaikyti tvarką valstybėje.

Politologas tai aiškino kaip savotišką Ministro Pirmininko „užsidarymą“ teisėsaugos reikaluose. O tai, anot MRU docento, nėra labai geras pasirinkimas S. Skverneliui. Premjerui, detalizavo V. Valetinavičius, kaip potencialiam kandidatui į prezidentus, reikėtų labiau susirūpinti užsienio politika, kuri priklauso Prezidento prerogatyvai. 

Policija skuba į pagalbą. Slaptai.lt nuotr.

Todėl, pabrėžė V. Valentinavičius, būtų gerai, jei Ministras Pirmininkas savo pomėgį VRM (Vidaus reikalų ministerijos. – ELTA) sistemai atsvertų URM (Užsienio reikalų ministerijos. – ELTA) reikalų išmanymų. Politologas pabrėžė, kad S. Skvernelio pareikšta „trafaretinė“ pozicija, kritikuojanti JAV sprendimą pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine, liudija labai nedidelę kompetenciją tarptautiniuose reikaluose. „Skverneliui žymiai lengviau kalbėti apie pareigūnų automobilius, negu apie tarptautinius santykius tolimose šalyse ir bandyti suprasti, ką tai reiškia Lietuvai“, – kalbėjo politologas.

Informaciją pateikė Eltos korespondentas Benas Brunalas.

2017.12.12; 02:30

Copy of advokatas_a.marcinkevicius

Šiandien visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt skelbia buvusį Rygos OMON milicininką Konstantiną Michailovą (Nikuliną) ginančio advokato Arūno Marcinkevičiaus viešą laišką, adresuotą Lietuvos Prezidentei Daliai Grybauskaitei. Manome, kad laiškas sudomins visus, kurie domisi Medininkų žudynių bylos tyrimo peripetijomis ir nuoširdžiai nori išsiaiškinti, kas gi iš tikrųjų kaltas dėl mūsų pareigūnų mirčių. Ši tema ypač aktuali šiandien, praėjus dviems dešimtmečiams. Mat į kai kuriuos klausimus vis dar neturime konkrečių, išsamių atsakymų.

Jūsų Ekscelencija, Lietuvos Respublikos Prezidente, gerbiamosios ir gerbiamieji. Perskaitėme 2011 07 30 publikaciją „Medininkų tragedija: kaip viskas įvyko” (BNS inf.), šaltinis: http://www.diena.lt/dienrastis/tema/medininku-tragedija-kaip-viskas-ivyko-367227 ).

Susipažinus su publikacijos tekstu iškilo keletas esminių klausimų, į kuriuos neatsakius, Lietuvos visuomenė iš esmės yra klaidinama. Tai, mūsų supratimu, tikimės pritarsite, nėra ir negalėtų būti toleruotina Valstybės istorijos, o juolab Žmogaus likimo atžvilgiu.

Continue reading „Advokatas Arūnas Marcinkevičius: „Lietuvos visuomenė yra klaidinama””