Televizija – kaip atskirti tiesą nuo propagandos? Slaptai.lt nuotr.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) praneša skyrusi 5000 eurų baudą uždarajai akcinei bendrovei „Definė LT“ už Visuomenės informavimo įstatymo pažeidimus bei LRTK sprendimų nevykdymą.
 
Atvejis pradėtas nagrinėti po to, kai 2022 m. gruodžio 15 d. LRTK gavo skundą, kuriame buvo teigiama, kad UAB „Definė LT“ suteikia galimybę matyti 2440 televizijos programų, kurių dalis yra LRTK sprendimu uždraustų retransliuoti Lietuvos Respublikos teritorijoje bei Rusijos Federacijos įsteigtų, tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų, kontroliuojamų ar finansuojamų subjektų televizijos programų („Mir“, „NTV pravo“, „HTB seryal“, „TNT“, „Piatnica“, „Rodnoye kino“, „Nashe novoe kino“, „Avto plius“, „ORT“, „Rossija K“).
 
Be to, UAB „Definė LT“ tokio retransliuojamų programų skaičiaus nėra deklaravusi LRTK, skelbiama pranešime žiniasklaidai.
 
LRTK praneša, kad pagal 2022 m. rugsėjo 28 d. patvirtintą Visuomenės informavimo įstatymo 341 straipsnio 21 dalį, Lietuvos Respublikoje draudžiama retransliuoti ar platinti internete Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos įsteigtų, tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų, kontroliuojamų ar finansuojamų subjektų radijo programas, televizijos programas ar atskiras programas, išskyrus atvejus, kai LRTK suteikia leidimą retransliuoti ar platinti tokias programas arba kai jos retransliuojamos ar platinamos iš Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių valstybių.
 
„Dezinformacijos ir propagandos skleidimas yra hibridinių priemonių dalis, kuria Rusijos Federacija siekia savo politinių tikslų, prieštaraujančių Lietuvos Respublikos nacionaliniam bei euroatlantinės bendrijos saugumui. Rusijos Federacijos kontroliuojami kanalai yra vienas svarbiausių jos naudojamų dezinformacijos instrumentų, todėl jų retransliavimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę nacionaliniam saugumui“, – skelbiama pranešime.
 
Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Visuomenės informavimo įstatymas tokiu atveju numato retransliuotojui, ar kitam asmeniui, teikiančiam Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ar atskirų programų platinimo internete paslaugas, LRTK nurodytų sprendimų nevykdymą gali būti skiriama bauda iki 3 procentų nuo tokio žiniasklaidos paslaugų teikėjo bendrųjų metinių pajamų.
 
Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes – draudžiamų platinti televizijos programų platinimo trukmę, informacijos, keliančios grėsmę nacionaliniam saugumui platinimo faktą, o taip pat į tai, kad UAB „Definė LT“ pripažino pažeidimo faktą, LRTK skyrė 5000 eurų baudą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2023.01.13; 05:00

Seimo narys Naglis Puteikis. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Seimo narys Naglis Puteikis kreipėsi į Seimo Švietimo ir mokslo komitetą, siūlydamas ne tik patenkinti Edmundo Vaitekūno atsistatydinimo iš Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (toliau – LRTK) vadovo pareigų prašymą, bet ir visai atleisti jį iš šios komisijos, nes likęs net ir eiliniu nariu jis galėtų toliau tarpininkauti privilegijuotiems verslininkams visuomenės sąskaita.

2018 m. rugsėjo 5 d. viešojoje erdvėje paskelbta informacija, kad E. Vaitekūnas atsistatydino iš LRTK pirmininko pareigų dėl „per silpno anglų kalbos mokėjimo“.

Seimo narys N. Puteikis primena, kad Seimo patvirtintose Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (toliau – ir NSGK) tyrimo išvadose yra konstatuota, jog E. Vaitekūnas ilgą laiką neformaliai bendravo su koncernui „MG Baltic“ priklausančios LNK televizijos vadove Z. Sarakiene, teikė jai informaciją, suteikiančią konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius, o už tai prašė Z. Sarakienės įvairių asmeninių paslaugų (nufilmuoti ir parodyti per LNK televiziją jo dukrą ir kt.): „<…>Po to, kai E.VAITEKŪNAS buvo paskirtas, koncerno valdomos LNK pozicijos dar labiau sustiprėjo: MG atstovai tiesiogiai iš Komisijos vadovo (ar jo pavaldinių) gaudavo vidinę (neskelbtiną) informaciją apie LNK konkurentų Komisijai teikiamus prašymus ar net duodavo nurodymus, kada rengti Komisijos posėdžius, kaip elgtis, kad susirinktų kvorumas (kai kuriais atvejais, priešingai, kad jo nebūtų), įdarbino Komisijos administracijoje Z.SARAKIENEI artimus asmenis. 2013 m. pabaigoje E.VAITEKŪNAS ne tik teisinosi Z.SARAKIENEI dėl LRT komisijos LNK televizijai paskirtos baudos (pats E.VAITEKŪNAS esą balsavo prieš), bet ir patarė skųsti LRT komisijos sprendimą teismui.Kita vertus, Z. SARAKIENĖ nuolat vykdė E. VAITEKŪNO prašymus: parodyti pastarojo dukrą per televiziją, reklamuoti E. VAITEKŪNO draugų koncertus ir kitus.<…>“.

N. Puteikis pažymi, kad tuo atveju, jei po tokių faktų paviešinimo E. Vaitekūnas liktų LRTK nariu, leidžiant jam tik atsistatydinti iš LRTK pirmininko pareigų, visuomenė tai suvoktų kaip žinią, kad susikompromitavę įtakingi pareigūnai (valstybės tarnautojai) yra nebaudžiami ir dėl savo veiksmų nepatiria jokių neigiamų pasekmių.

2018.09.13; 00:30