Svarbiausias klausimas

Visuomenės informavimo etikos komisija (VIEK) šeštadienį sureagavo į Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pareiškimą apie tarp Komunikacijos fakulteto ir doc. dr. Jolantos Mažylės kilusio konflikto dėl dėstytojos dalyvavimo televizijos „OpTV“ laidoje.
 
LŽS valdybos pareiškime konstatuojama, kad Vilniaus universiteto doc. dr. J. Mažylė nebuvo pakviesta nė į vieną iš trijų šio komiteto posėdžių, kuriuose buvo svarstomas jos elgesys ir dalykinė kompetencija. Pasak VIEK, ši informacija nebuvo paneigta.
 
Komisija, remdamasi savais šaltiniais, taip pat atkreipė dėmesį į faktą, kad nors konfliktinė situacija tarp dėstytojos ir VU Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos bakalauro studijų programos komiteto tęsiasi kelis mėnesius, J. Mažylės nuomonė iki šiol neišklausyta.
 
„Nuo 2015 metų dirbanti Visuomenės informavimo etikos komisija, kuriai Visuomenės informavimo įstatymu pavesta nagrinėti skundus dėl neetiško ir neprofesionalaus viešosios informacijos rengėjų darbo, ne kartą yra atkreipusi dėmesį, jog dažniausiai pasitaikantis Visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimas yra nesuteikta teisė kritikuojamam asmeniui atsakyti į kritiką. Ši, dar romėnų įtvirtinta teisė, yra kiekvieno sąžiningo ir nešališko konfliktinės situacijos svarstymo esmė. Atkreiptinas dėmesys, kad VU Akademinės etikos kodekse teisė atsakyti į kritiką ar kaltinimus ribojimas vertinamas kaip nesuderinamas su akademine laisve“, – pranešime žiniasklaidai teigė VIEK.
 
Komisija prideda, kad jeigu VU Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos bakalauro studijų programos komitetas nemato reikalo pakviesti kritikuojamą asmenį bent į vieną iš posėdžių ir suteikti jam galimybę išsakyti savo poziciją, „nenuostabu, kad studijas baigę žurnalistai ignoruoja kritikuojamo asmens teisę atsakyti ir net stebisi, kad tokie reikalavimai kažkur egzistuoja“.
 
Pasak komisijos, doc. Dr. Jolanta Mažylė interneto televizijos „OpTV“ laidoje dalyvavo vieninteliu tikslu – siekdama papasakoti apie išeivijos žurnalisto Vytauto Gedgaudo kūrybą.
 
„Doc. dr. J. Mažylė, V. Gedgaudo premijos laureatė, skyrė daug savo gyvenimo metų studijuodama ir viešindama išeivijos žurnalisto V. Gedgaudo kūrybą, sugrąžindama šią asmenybę į Lietuvos žurnalistikos istorijos lauką. Suprantamas autorės noras kuo plačiau paskleisti žinią apie V. Gedgaudą, jo asmenybę, gyvenimą ir kūrybą. Doc. dr. J. Mažylė organizavo ne vieną parodą, knygos pristatymus įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose, džiaugėsi kiekviena galimybe papasakoti žmonėms apie šį žurnalistą ir redaktorių. Šio tikslo vedama autorė dalyvavo ir „Sengirės“ laidoje“, – teigia VIEK.
 
Pasak komisijos, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas turėtų būti suinteresuotas puoselėti diskusijų kultūrą, nuomonių įvairovės, pagarbos oponentui dvasią.
 
Doc. dr. Jolanta Mažylė yra Lietuvos žurnalistų sąjungos deleguota VIEK narė.
 
ELTA primena, kad anksčiau šią savaitę LŽS valdybai pasikreipus į Vilniaus universitetą (VU) dėl galimo mobingo ir dėstytojos doc. dr. Jolantos Mažylės persekiojimo, VU Komunikacijos fakultetas išplatino viešą poziciją dėl susiklosčiusios situacijos. Universiteto atstovai atmeta jiems mestus kaltinimus ir nurodo, kad Žurnalistikos bakalauro studijų komiteto narių elgesys negali būti vertinamas kaip bandymas susidoroti su universiteto dėstytoja.
 
Tame pačiame fakulteto pranešime buvo nurodoma, kad VU veikiančių studijų programų komitetų tikslas yra užtikrinti tinkamą studijų kokybę, analizuoti gaunamą grįžtamąjį ryšį. Be to, pažymima, kad komitetų posėdžiuose dalyvauja visų bendruomenės narių atstovai, o vykstančios diskusijos pasižymi nuomonių įvairove. Remiantis VU akademinės etikos kodeksu, kuris garantuoja universiteto bendruomenės nariams teisę atvirai reikšti požiūrį į dėstymą, kritiką ir pan., konstatuojama, jog komiteto sprendimas kreiptis patarimo į akademinės etikos komisiją negali būti vertinamas kaip mobingas, nukreiptas prieš J. Mažylę.
 
Primenama, kad šių metų vasario 23 dieną LŽS gavo VU docentės pranešimą apie jos atžvilgiu taikomą mobingą. Dėstytoja pateikė VU Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos bakalauro studijų programos komiteto oficialius posėdžių vaizdo ir garso įrašus, taip pat posėdžių išrašus ir komiteto kreipimąsi į universiteto centrinę etikos komisiją. LŽS išplatintame pranešime teigiama, kad komitete vykdomi aiškiai išreikšti veiksmai ir siekis sunaikinti asmens reputaciją ir susidoroti su J. Mažyle kaip dėstytoja.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2023.03.19; 06:43

Vilniaus universitete įteiktas Broniaus Raguočio plunksnakotis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Bronius Raguotis. Valdo Kopūsto (ELTA) nuotr.

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto absolventams pirmadienio rytą Šv. Jonų bažnyčios kieme įteikti  bakalauro ir magistro diplomai. Žurnalistikos bakalauro studijų programos absolventas Lukas Aluzas tapo pirmuoju Lietuvos žurnalistų sąjungos prizo „Broniaus Raguočio plunksnakotis“ laureatu.
 
„Broniaus Raguočio plunksnakotis – simbolinis prizas, mūsų atminties ir pagarbos ženklas ilgamečiam Universiteto dėstytojui, išugdžiusiam ne vieną žurnalistų kartą“, – sakė LŽS Vilniaus skyriaus pirmininkė doc. dr. Jolanta Mažylė.
 
Nuo šiol kasmet Broniaus Raguočio plunksnakotis bus teikiamas Vilniaus universitetą baigusiems jauniesiems žurnalistams už geriausią baigiamąjį bakalauro darbą.
 
„Svarbiausiais vertinimo kriterijais laikomi temos aktualumas ir vertingumas istoriniu aspektu“, – prizo steigėjų LŽS Vilniaus skyriaus valdybos vardu kalbėjo skyriaus pirmininkė J. Mažylė.
 
Vilniaus universitete įteiktas Broniaus Raguočio plunksnakotis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Vilniaus universitete įteiktas Broniaus Raguočio plunksnakotis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

L. Aluzas pelnė apdovanojimą už geriausią Vilniaus universiteto žurnalistikos bakalauro studijų programos baigiamąjį darbą „Radijo ir televizijos turinio transformacijos Lietuvoje 1988-1989 metais“ (vadovas prof. A. Vaišnys).
 
Žurnalistikos pedagogas, spaudos, literatūros ir kultūros istorikas, Lietuvos rašytojų sąjungos narys B. Raguotis mirė šių metų vasario 13 d., eidamas 92-uosius metus. 
 
B, Raguotis 1954 metais Vilniaus universitete baigė žurnalistiką. 1950–1963 metais dirbo dienraščio „Tiesa“ redakcijoje, 1954–1994 metais Vilniaus universitete dėstė žurnalistiką, 1985-1991 metais buvo Spaudos žurnalistikos katedros vedėjas, aktyvus Vilniaus universiteto ,,Žurnalistikos tyrimų” žurnalo redakcinės kolegijos narys. Daugelis absolventų jį visada prisimins kaip puikų spaudos istorijos dėstytoją, Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių spaudos, literatūros, kultūros istorijos tyrinėtoją ir žinovą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.21; 11:40

Noriu atkreipti kolegų žurnalistų dėmesį į kovo 16 dieną žmogaus teisių ir visuomeninių organizacijų išplatintą pareiškimą (visas tekstas paskelbtas LŽS svetainės rubrikoje „Nuomonių baromentras” – red.), kuriame sakoma, jog viešojoje erdvėje kuriamos trečiaeilės svarbos psichologinės įtampos tuo nukreipiant piliečių dėmesį nuo itin skaudžių visuomenės ir valstybės problemų – didėjančios gyventojų nelygybės, neproporcingos ES mastu žmonių socialinės atskirties ir Lietuvos valstybę žlugdančios demografinės krizės.

Visuomenei neviltį kelia, kad per praėjusius metus iš Lietuvos emigravo 51 tūkst. gyventojų, o per šių metų sausio ir vasario mėnesius Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo dar dvylika tūkstančių. Todėl visuomenei kyla pagrįstas klausimas: ar valdžia iš tiesų ketina dėti pastangas, kad ateityje išliktų lietuvių tauta, jos kalba, kultūra ir Lietuvos valstybė.

Pareiškimo autoriai prašo valstybės vadovus ir Seimą viešai deklaruoti, kad masinės Lietuvos gyventojų emigracijos suvaldymas ir demografinės būklės stabilizavimas yra svarbiausias valstybės valdžios prioritetas, o įstatymų leidyboje įtvirtinti reikalavimą, kad kiekvienas naujas teisės aktas ar įstatymo pataisa būtų vertinama atsižvelgiant į jos poveikį emigracijai.

Pareiškėjai siūlo sujungti Seimo Migracijos, Priklausomybių prevencijos, Savižudybių ir smurto prevencijos komisijas ir įsteigti savarankišką Seimo Reemigracijos ir demografinės būklės atkūrimo komitetą. Taip pat siūlo sudaryti prie Vyriausybės valstybinę nuolatinę politikų ir mokslininkų-ekspertų darbo grupę, ragina valdžią ryžtingiau skatinti vaikų gimstamumą, stiprinti paramą šeimai, užkirsti kelią patyčioms, Lietuvos valstybės simbolių ir institucijų niekinimui .

Su tokia padėtimi negalima taikstytis. Lietuvos žurnalistai, visa žiniaskaida turėtų aktyviau aiškintis šių neigiamų reiškinių priežastis ir siekti jas neutralizuoti.

Vytautas Budnikas yra Žurnalistas, Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas                   

Informacijos šaltinis – www.lzs.lt

2017.03.22; 04:30

audrys_antanaitis

„Laisvosios bangos“ redakcijos etikos kodeksas ne pirmas toks, bet gal pirmas, apie kurį taip viešai paskelbta ir taip drąsiai įsipareigota jo laikytis, perduodant dalį „kontrolieriaus“ vaidmens ir Lietuvos žurnalistų sąjungai. Todėl susitikus su radijo stoties žurnalistų tarybos vadovu, cukrų kavoje bemaišant pirmas klausimas kyla natūraliai…

Kodėl?

Audrys Antainaitis. Todėl, kad iš esmės kuriame naują produktą. „Laisvoji banga“ yra atsinaujinęs, galima sakyti visiškai naujas radijas, nepaisant to, kad turi jau 19-os metų istoriją. Į stotį atėjo didžiulė nauja komanda, kuri susijungė su jau buvusia ir nusprendė kurti naują informacinį-muzikinį radiją su stipriomis žiniomis, stipriomis analitinėmis laidomis. Ėmėme mąstyti, kuo mes būsime kitokie. Šių dienų žurnalistikoje mes būsime kitokie elgdamiesi garbingai, sąžiningai ir etiškai. Pirmiausiai patys sau pasakėme – nepardavinėsime laidų ir nedarysime slaptos reklamos laidose.

Continue reading „Audrys Antanaitis: „Būsime kitokie elgdamiesi garbingai, sąžiningai ir etiškai“”

kastis

Šis straipsnis skirtas jauniems žmonėms, gimusiems ar užaugusiems jau atkurtos Tėvynės nepriklausomybės sąlygomis. Tėvynėje ar emigracijoje.

Daugeliui jų savo šalies nepriklausomomybė ir demokratija atrodo kaip natūrali savastis. Okupacija ir diktatūra – nemalonioje istorinėje praeityje. Deja. Toks savasties suvokimas – apgaulingas.

„Völkischer Beobachter“ ir „Pravda“

Kadaise Vokietijoje buvo toks laikraštis „Völkischer Beobachter“ (lietuviškai – „Liaudies  stebėtojas“). Įsteigtas 1920 metais. Iš pradžių – labai nežymus. 1921 metais tiražas siekė tik 8000, bet netrukus pradėjo augti kaip ant mielių. Tapo mylimiausiu viso pasaulio vokiečių vado Adolfo Hitlerio laikraščiu, kuriame jis kvietė tautiečius į kovą su žydais ir komunistais bei reikalavo revanšo už Versalio sutartį. Diktatoriaus laikraščiu.

Continue reading „„Völkischer Beobachter“, „Pravda“ ir Lietuvos žurnalistų sąjunga”

deimantas_jastramskis_1

Paskutinį birželio penktadienį, 29 dieną, Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui paskelbus nuosprendį dėl Dainius.org tinklaraštyje paskleistos informacijos apie žurnalistikos išdavimą ir pardavimą, jos autorius kaltinamasis Dainius Radzevičius tapo nuteistuoju.

Nors baudžiamojoje byloje nagrinėtas Vito Tomkaus privataus kaltinimo skundas, tai neeilinis įvykis Lietuvos žurnalistikos ir žiniasklaidos teisės praktikos istorijoje, nes nuteistasis yra dviejų žurnalistų organizacijų (Lietuvos žurnalistikos sąjungos (LŽS), Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos) ir Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybos pirmininkas, o kaltintojas – vienos iš didžiausių pagal pajamas žiniasklaidos verslo grupių nuosavybės valdytojas.

Continue reading „Bausmė žiniasklaidos laisvei”

radzevicius_tttttttt

Pastaruoju metu vienas kitas mano interneto dienoraščio lankytojas (tas pats HyperBass) labai jau domisi, kiek iš tiesų per mėnesį uždirba Dainius Radzevičius.

Neklausia, ką dirba. Domisi tik, kiek gauna pinigų. Keistas sutapimas, bet pastaruoju metu šiuo klausimu labai intensyviai domisi ir vienas dienraštis, kuris iki šiol apie mane rašė tik blogai arba labai blogai. Todėl atsakau visiems besidomintiems viešai (tikiuosi, žmona neužpyks). Lietuvos žurnalistų sąjunga už darbą pagal LŽS Suvažiavimo priimtą nutarimą kas mėnesį LŽS pirmininkui turėtų sumokėti maždaug 4 tūkstančius litų (į rankas).

Continue reading „Kiek uždirba Dainius Radzevičius?”

Vilniuje prasidėjo dviejų dienų ESBO konferencija, skirta žurnalistų saugumo problemoms aptarti.

Konferencija prasidėjo kiek neįprastai. Apie 8 val. ryte birželio 7-ąją į konferenciją atvykusius dalyvius ir svečius pasitiko už generolo, buvusio kandidato į Prezidentus Česlovo Jezersko įžeidimą nuteistas Gintaras Visockas ir jį palaikantys piketuotojai.

Plakatuose anglų ir lietuvių kalbomis buvo užrašyti žurnalistą palaikantys ir teismus smerkiantys tekstai.

Piketo dalyviai planuoja atkreipti tarptautinės visuomenės dėmesį, jog ir pačioje Lietuvoje klostosi ne itin gražios tendencijos dėl spaudos laisvės.

Savo atsiųstame laiške portalo www.slaptai.lt savininkas ir redaktorius G.Visockas rašo: “Jei jau Lietuvos žurnalistai baudžiami net ne už tai, ką konkrečiai parašė, o už tai, ką apie jų rašinius gali pamanyti kažkoks “statistinis skaitytojas”, – tokios šalies, matyt, negalima vadinti demokratiška ir spaudos laisvę gerbiančia valstybe”.

www.dainius.orgwww.lzs.lt

Vytauto Visocko (slaptai.lt) nuotr.

2011.06.10

zurnalistu-saugumas

Šių metų birželio 7-8 dienomis Vilniuje vyks ESBO konferencija, skirta žurnalistų saugumui. Ta proga Lietuvos žurnalistų sąjunga planuoja surengti Vilniuje, o vėliau ir kituose regionuose, specialų renginį pavadinimu „Demokratijos pamoka valdžioms”.

Renginio idėja:

1. Lietuvoje veikiančių žiniasklaidos priemonių redakcijos, kurių žurnalistai nuolat patiria spaudimą ar kitokį netinkamą elgesį iš valdžios žmonių (politikų, valdininkų), iki birželio 1 dienos atsiunčia LŽS adresu pirmininkas@lzs.lt trumpą problemos aprašymą (iki vieno puslapio) bei vieną parodai tinkamos kokybės fotografiją to asmens, kuris savo veikla trukdo žurnalistams veikti demokratijos ir pliuralizmo labui.

Continue reading „ESBO konferencija, skirta žurnalistų saugumo tematikai”

Copy of meskauskaite_foto

Pirmą kartą mūsų laikų nepriklausomoje Lietuvoje, demokratine save vadinančioje Europos Sąjungos valstybėje buvo akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas žurnalistui, vykdančiam savo tiesioginę pareigą: baudžiamojoje byloje privataus kaltinimo tvarka mane nubaudė už nuomonę, už kritiką, kvalifikuojant tai kaip įžeidimą. Tokiu būdu buvo užkirstas kelias kasacine tvarka nuosprendį apskųsti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Mano atžvilgiu du Lietuvos teismai akivaizdžiai netinkamai pritaikė baudžiamąjį ir baudžiamojo proceso įstatymus, pažeidė pagrindinius teisės principus, iš esmės nukrypo nuo Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, padarė esminių LR BPK pažeidimų.

Continue reading „Kas tai? Teismų nekompetencija ar susidorojimas?”

elektronine

Ką reiškia būti žurnalistu nelaisvoje ar ne visai laisvoje šalyje?

Kartais ieškant atsakymo į šį klausimą nereikia eiti toli. Žurnalisto ir politikos apžvalgininko, Lietuvos žurnalistų sąjungos nario Viktoro Denisenko elektroninė knyga „Spėti pabėgti iš Rusijos: žurnalistai ir autoritarizmas” nagrinėja skirtingų dėl politinių motyvų Rusiją palikusių arba tiesiog iš jos išvarytų žurnalistų istorijas.

Tarp knygos herojų, kuriuos autorius dalija į „spėjusius” ir „nespėjusius”, yra Andrejus Babickis, Jelena Tregubova, Natalija Morar, Ana Politkovskaja, Michailas Beketovas ir kt.

Continue reading „Elektroninėje knygoje – Rusijos žurnalistų likimai”

stop_hand

Lietuvos žurnalistų sąjunga kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją ir Valstybinę mokesčių inspekciją su prašymu atidžiai tikrinti kiekvieną pranešimą apie kai kurių socialiai neatsakingų darbdavių elgesį verčiant žurnalistus darbo santykius keisti fiktyviais verslo liudijimais.

Tokį kreipimąsi LŽS išsiuntė ne tik minėtoms kontroliuojančios institucijoms, bet ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Rašte išreiškiamas nerimas, kad keičiantis sutarčių dėl autorių teisių apmokestinimo tvarkai ir didėjant mokestinei naštai, vis daugiau LŽS narių ir kitų žurnalistų kreipiasi konsultacijų ir pagalbos dėl to, kad dalis darbdavių ar kūrinių užsakovų siekia pasinaudoti įstatymų spragomis bei nemokėti žurnalistams atlygio už jų darbą nei pagal darbo sutartį, nei pagal sutartis dėl autorių teisių.

Continue reading „Kai kurie darbdaviai žurnalistus nori paversti verslininkais. STOP tokiai akcijai!”

radzevicius_tttttttt

Žurnalistika ir PR vienu metu – nesuderinami. Taip jau sutapo, kad prieš savaitę su jauna žurnaliste kalbėjomės apie žurnalistų etiką ir jai prisipažinau, kad dirbdamas kurį laiką ministerijoje kaip viešųjų ryšių specialistas ir tuo pačiu vesdamas televizijos ir radijo laidas jaučiau nuolatinį vidinį interesų konfliktą.

O Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija gruodžio 13 dieną dar kartą patvirtino, kad toks skirtingų veiklų derinimas yra principinis Etikos kodekso pažeidimas.

Continue reading „Etikos sargai: žurnalistika ir viešųjų ryšių veikla vienu metu – nesuderinami”

journalists-at-work

Lietuvos žurnalistų sąjunga smerkia Baltarusijos valdžios veiksmus, kuriais po 2010 metų gruodžio 19 dieną vykusių Prezidento rinkimų buvo panaudota fizinė jėga prieš 21 žurnalistą ir naudojant teisinio persekiojimo akcijas buvo sulaikyti dar 25 kolegos.

Antradienį Baltarusijos žurnalistų asociacija atsiuntė LŽS informaciją apie po sekmadienį vykusių rinkimų vienokiomis ar kitokiomis aplinkybėmis nuo valdžios veiksmų nukentėjusius beveik pusšimtį kolegų. Skaičiai nuolat tikslinami, bet jie rodo tik blogėjančią tendenciją.

Visuotinė žmogaus teisių deklaracija skelbia, kad kiekvienas turi teisę laisvai laikytis savo įsitikinimų ir juos reikšti. Ši teisė apima ir laisvę nekliudomam turėti savo nuomonę, ir galimybę ieškoti informacijos bei idėjų, jas gauti ir skleisti visokiomis priemonėmis ir nepaisant valstybės sienų. Ta pati deklaracija tvirtina, kad kiekvienas turi teisę laisvai burtis į taikius susirinkimus ir asociacijas.

Continue reading „LŽS smerkia Baltarusijos valdžios išpuolius prieš kolegas žurnalistus”

zurnalistika_virselis

Visų pirma noriu Jums palinkėti kuo sėkmingesnio kongreso Lietuvoje, kur man teko lankytis du kartus. Man labai gaila, kad pati negaliu dalyvauti.

Pirmasis TŽF vykdomojo komiteto posėdis vyks šį savaitgalį po kongreso, įvykusio anksčiau šiais metais Kadise, ir aš turiu jame dalyvauti, kaip ir EŽF prezidentas Arne Konig, kuris taip pat buvo pakviestas į jūsų kongresą.

Mes labai džiaugiamės, turėdami taip aktyviai veikiančią sąjungą šiaurės rytų Europoje, ir tikiuosi, kad Baltijos šalyse ši sąjunga veiks taip pat aktyviai, kaip ji tai darė EŽF lygmeniu – mes tai labai vertiname! Ypač sveikiname Dainių Radzevičių, jūsų prezidentą!

Continue reading „Žurnalistikos ateitis neaiški”

radzevicius_tttttttt

Algimantas Šindeikis kritikuoja politikų rūpestį žurnalistų teisėmis. Kodėl?

Lygiai 10 dienų mąsčiau, kaip reikėtų vertinti kolegos Algimanto Šindeikio komentarą “Lietuvos politikams parūpo žiniasklaida” (publikuotas žurnalo “Veidas” bloge). Atrodo, kad pagaliau supratau, ko siekė kolega šiuo komentaru. 

Pasakysiu atvirai, vos pradėjus skaityti komentarą labiausiai mane nustebino toks “siauras” kolegos požiūris į žurnalistikos ir žiniasklaidos padėtį pasaulyje (taip pat ir Lietuvoje) bei Lietuvos būsimą pirmininkavimą Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje (ESBO) 2011 metais.

Continue reading „Blogai, kai politikams rūpi žiniasklaida. Kai jiems nerūpi žiniasklaida – irgi blogai. Kodėl taip?”

lavaste

Dienraščio „Lietuvos ryto“ žurnalistė Laima Lavastė patyrė persekiojimą dėl savo straipsnių apie Kauno tragediją, tai ji papasakojo tiesioginėje: LTV laidoje „Savaitės atgarsiai“, kurią veda Virginijus Savukynas.

„Teko pajusti ne tik spaudimą, bet ir fizinį smurtą, nes prieš dvi savaites vienoje laidoje, kurios metu ekrane didelėmis raidėmis buvo parodyta mano pavardė ir aiškinama, kad dienraščio žurnalistė dirba už pedofilų pinigus, kitą dieną mane vakare važiuojančią į sodo namelį miške pasekė automobilis, džipas, blokavo mano automobilį, atplėšė mano automobilio duris ir paaiškino, kad Ūsas jau užkastas, advokatė jau nebedirba savo darbo: „O jūs, pone Lavaste, dar dirbate. Tai ar tu ilgai dirbsi?“, pasakojo žurnalistė Lavastė.

Continue reading „Laima Lavaste patyrė persekiojimą dėl savo straipsnių”

radza_ekselent

Žurnalistas – tai šiuolaikinis terminatorius. Robotas, vykdantis tam tikras funkcijas ir misiją. Kokia ta misija, nustato korporacija, kuriai jis priklauso ir vykdo paskirtas funkcijas. Taip žurnalistą su terminatoriumi palygino Lietuvos žurnalistų sąjungos vadovas Dainius Radzevičius, gegužės 12 dieną dalyvavęs mokslinėje – praktinėje konferencijoje „Žiniasklaidos modelių transformacija skaitmeninėje terpėje“.

Idėja žurnalistus prilyginti robotams kilo iš filmo „Terminatorius: išsigelbėjimas“, kuriame veiksmas vyksta 2018 metais, kai nebelieka miestų ir pasaulyje prasideda naujas laikotarpis – viskas nyksta. D. Radzevičius tokį laikotarpį priskiria ir 2010 metais vyraujančiai Lietuvos žiniasklaidai: jei filme nebelieka miestų, tai čia nebėra autoritetų. Kai vyrauja nuolatinės mokesčių reformos, Lietuvos gyventojams rūpi tokios temos kaip pedofilija, finansinė krizė ar valdžios siūlomos pramogos – Seimo šou. Žurnalistas tapo nebeįdomus.

Continue reading „Šiuolaikiniai žiniasklaidos terminatoriai”

radza_ekselent

Blogas Media Medis spausdina šokiruojančią žinią – naujienų portalas Alfa.lt už interviu su politikais ima pinigus.

Nenoriu tuo tikėti, nes neseniai rašiau apie galimą panašią situaciją naujienų portale Delfi.lt. Tada mano abejonės buvo išsklaidytos – pinigų už interviu portalas neima. O kaip bus šį kartą? Ar Alfa.lt sugebės išsklaidyti tokias abejones? Nuoširdžiai to tikiuosi.

Kol kas apie tokį reiškinį informaciją gavome tik iš vieno šaltinio. Tačiau jei jį galėtų patvirtinti arba paneigti ir kiti šaltiniai, tuomet galėtume sužinoti tikrą tiesą – ima Alfa.lt pinigus už interviu ir nuomonių spausdinimą ar ne. Lauksime papildomų žinių. Ypač iš alfa.lt.

Continue reading „Kiek už interviu ima Alfa.lt? Noriu tikėti, kad jie pinigų neima”

kedys_px600

Dienraštis “Vilniaus diena” kelia versiją: D.Kedžio mirtį slėpė savi: “Nors oficialia Drąsiaus Kedžio mirties priežastimi kol kas skelbiamas uždusimas, prokurorai įtaria, kad prie Kauno marių vyrą jau negyvą atnešė jo dėdė. Generalinėje prokuratūroje kalbama, jog pareigūnai jau turi surinkę įrodymų, kad D.Kedys tikrai kurį laiką slapstėsi užsienyje, tačiau likus maždaug savaitei iki savo mirties, grįžo į Lietuvą ir apsigyveno netoli Kauno esančioje Šlienavoje, savo dėdės Teisučio Markausko sodo namelyje“.

Continue reading „Žiniasklaidoje toliau kalbama apie D. Kedžio mirtį. Keliamos versijos, o kur tiesa?”