Lietuvos žvalgybos

Prezidentas Gitanas Nausėda, vadovaudamasis Konstitucija, trečiadienį grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Žvalgybos kontrolierių įstatymą ir su juo susijusius įstatymus, siūlydamas laikyti juos nepriimtais.

 

Seimo priimtu įstatymu nuo 2022 m. sausio 1 d. įsteigiamas naujas žvalgybos institucijų veiklos priežiūros subjektas – žvalgybos kontrolierių institucija.

 

Šalies vadovas pabrėžia, kad Seimas, steigdamas atskirą žvalgybos kontrolierių įstaigą, kuria politinės įtakos žvalgybos institucijoms įrankį, kuriuo gali būti naudojamasi siekiant tenkinti ne valstybės, o atskirų politikų interesus.

 

„Vienos atskiros valdžios sutelktos galios kontroliuoti tiek žvalgybos institucijas, tiek skirti ar atleisti jas kontroliuojantį asmenį yra būtent rizika tų institucijų nepriklausomumui ir galimai politinei įtakai“, – Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje sakė G. Nausėdos patarėjas Darius Kuliešius.

 

Be to, anot D. Kuliešiaus, nors pagal projektą tiek žvalgybos kontrolierių, tiek Seimo kontrolierių skiria parlamentas, visgi, skiriasi skyrimo ir atleidimo procedūra.

 

„Įstatymuose yra įtvirtinama skirtinga skyrimo ir atleidimo procedūra. Būtent žvalgybos kontrolieriaus skyrimo ir atleidimo procedūroje papildomą įtaką įgyja atskiri Seimo komitetai. Taipogi atleidimo procedūra žvalgybos kontrolieriaus yra skirtinga negu Seimo kontrolieriaus“, – kalbėjo D. Kuliešius.

 

Prezidentas atkreipia dėmesį, kad šiuo metu žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimą žvalgybos institucijų veikloje prižiūri Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga. Ypatingas Seimo kontrolierių statusas žmogaus teisių ir laisvių apsaugos užtikrinimo srityje yra įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Seimo priimtu įstatymu būtų apribojami Seimo kontrolierių įgaliojimai vertinant žmogaus teisių užtikrinimą žvalgybos institucijų veikloje, būtų silpninamas Seimo kontrolierių Konstitucijoje nustatytas vaidmuo ginant žmogaus teises.

 

„Naujos, papildomos Žvalgybos kontrolierių institucijos įkūrimas nesustiprina Lietuvos žmogaus teisių apsaugos sistemos. Priešingai, apribojant iš Konstitucijos kylančias Seimo kontrolieriaus kompetencijas, ta sistema iškreipiama ir kuriamos galimos grėsmės valstybės nacionaliniam saugumui“, – sakė prezidentas.

 

Pasak šalies vadovo, steigiant atskirą žvalgybos kontrolierių įstaigą siunčiama žinia apie nepasitikėjimą žvalgybos institucijomis ir žmogaus teisių apsaugą užtikrinančia Seimo kontrolierių įstaiga. Seimo kontrolierių įstaiga turi autoritetą, tarptautinį pripažinimą, patirtį žmogaus teisių užtikrinimo srityje, todėl šis sprendimas neabejotinai daro žalą tiek žmogaus teisių užtikrinimui šalyje, tiek Lietuvos nacionalinio saugumo interesams.

 

„Lietuvos žmonės pasitiki žvalgybos institucijomis, kurios sunkiu ir pasiaukojančiu darbu sukūrė plačią tarptautinę partnerystę žvalgybos srityje, todėl itin skubotą siekį steigti naują nuo politinės įtakos neapsaugotą žvalgybos kontrolės instituciją vertinu kaip neatsakingą. Šiuo itin sudėtingu nacionalinio saugumo požiūriu metu kaip valstybės vadovas negalėjau priimti jokio kito sprendimo, tik vetuoti Žvalgybos kontrolierių įstatymo projektą“, – sakė prezidentas.

 

Šalies vadovas atskirai pažymi, kad steigiant atskirą instituciją visiškai ignoruojamas racionalaus ir pagrįsto valstybės lėšų naudojimo principas, nes, užuot stiprinus jau egzistuojančius žmogaus teisių gynimo instrumentus, beatodairiškai siekiama kurti nuo politinės įtakos neapsaugotus kitus.