Protesto akcija, kurios metu Seimo nariai raginami neleisti miško paversti skerdykla ir nelegalizuoti naktinio matymo taikiklių medžioklėje. ELTA / Josvydas Elinskas

Ketvirtadienį prie Seimo susirinkę keliolika aktyvistų protestuoja prieš Seimo narių siūlymą įstatymu medžioklėje įteisinti naktinio matymo taikiklius. Anot protesto organizatorės, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkės Ievos Budraitės, papildomo medžioklės įtaiso legalizavimas tik sudarytų sąlygas brakonieriavimui plisti, o gyvūnai netektų vienintelės galimybės pailsėti nuo medžiotojų.
 
Nors ketvirtadienį planuotas galutinis balsavimas dėl naktinio matymo taikiklių įteisinimo medžioklėje iš plenarinio Seimo posėdžio darbotvarkės išimtas ir atidėtas vėlesniam laikui, protestuotojai akciją vis tiek organizuoja.
 
„Ramybę gamtai“, „Nepaversk miško skerdyka“, „Gana nesąmonių“, „Kiek Seimui pasiūlė ginklų lobistai“ – tokiais ir panašiais plakatais grupelė piketuotojų pasitinka į darbą atvykstančius Seimo narius. Jie raginami neleisti miško paversti skerdykla ir nelegalizuoti naktinio matymo taikiklių medžioklėje. 
 
Anot protesto organizatorių, naktinio matymo taikikliai sudaro prielaidas brakonieriavimui plisti, mat nėra patikimų būdų sukontroliuoti, ar gyvūnas sumedžiotas su naktiniu taikikliu, ar be jo.
 
„Medžiotojai jau dabar turi pakankamai įrankių atlikti žvėrių populiacijos reguliavimą, kiti pageidavimai – ugdyti šaudymo sugebėjimus, treniruotis valstybės gynybai ir kita turi būti realizuojami šaudyklose, o ne gamtoje“, – priduria jie. 
 
Aktyvistai taip pat pabrėžia, kad nakties metas yra vienintelis, kai gyvūnai turi progą pailsėti nuo medžiotojų, o įteisinus naktinius taikiklius grėsmė jiems kiltų 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. 
 
„Seimo narių pareiga yra atstovauti viešąjį gamtos bei jos išteklių apsaugos interesą, o ne verslo ar siaurų interesų grupių – ginklų verslo, neetiškos medžioklės propaguotojų – poreikius“, – pagrindinėmis protesto siunčiamomis žinutėmis dalijasi organizatoriai.
 
ELTA primena, kad trečiadienį Aplinkos komiteto posėdyje nuspręsta daryti pertrauką dėl Medžioklės įstatymo pataisų ir iniciatyvos įteisinti naktinius taikiklius medžioklėje, kol bus užregistruoti ir priimti lydintieji teisės aktai.
Protesto akcija, kurios metu Seimo nariai raginami neleisti miško paversti skerdykla ir nelegalizuoti naktinio matymo taikiklių medžioklėje. ELTA / Josvydas Elinskas
 
Praeitą savaitę per svarstymą Seimui pritarus siūlymui leisti naktinius taikiklius medžioklėje, Seimo teisininkai nurodė, kad, norint medžioklėje įteisinti naktinius taikiklius, reikia taisyti ir kitus įstatymus – Laukinės gyvūnijos ir Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų.
 
Tad Aplinkos komiteto posėdžio metu, socialdemokratas Linas Jonauskas pasiūlė parengti lydinčiuosius teisės aktų projektus ir tada juos bei Seimo narių siūlymus Medžioklės įstatymui svarstyti kitame komiteto posėdyje. 
 
Jam pritarė ir posėdyje dalyvavusi premjerė Ingrida Šimonytė, pabrėždama, kad pirminis įstatymo projektas pasikeitė į „atvirkščią“, todėl lydintieji įstatymai yra būtini.
 
„Įprastai įstatymai būna pateikiami paketu, todėl noriu priminti, kad L. Jonausko pirminis projektas buvo toks, kad jam nereikėjo tų teisės aktų, apie kuriuos dabar kalba Teisės departamentas. Kadangi svarstymo stadijoje projektas pasikeitė iš esmės į atvirkščią. Jei yra kitoks projektas, turi būti parengti ir lydintieji, kurie yra su tuo susiję. Man atrodo, visiškai logiškas pasiūlymas, nes jų nebūtų reikėję, jeigu Seimas būtų svarstęs projektą tokį, kokį buvo pateikęs pačioje pradžioje“, – kalbėjo premjerė.
 
Įteisinti naktinių, lazerinių, termovizorinių taikiklių ir jų priedų prie optinių taikiklių naudojimą medžioklėje siekiama nuo 2015 m. Ankstesniais metais šie siekiai buvo argumentuojami afrikiniu kiaulių maru. 2021 m., motyvuojant karo grėsme ir parama Ukrainai, buvo pakeisti keli LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 3, 13 bei 37 straipsniai ir įteisintas naktinių taikiklių naudojimas civilinėje apyvartoje.
 
Justė Ancevičiūtė (ELTA)
 
2023.06.29; 00:30

Gintarė Skaistė. ELTA / Josvydas Elinskas

Finansų ministrė Gintarė Skaistė nepritaria viešojoje erdvėje girdimai verslo kritikai dėl neįsiklausytų pasiūlymų teikiant mokesčių reformą. Ji tvirtina, kad taip kalbantys ekspertai yra ne kas kita, kaip lobistai, o į pasiūlymus, kurie buvo konstruktyvūs – buvo atsižvelgta.
 
„Viešajame diskurse pastaruoju metu dažnai girdžiu žmones vadinamus ekspertais, kurie mano nuomone yra ne kas kita, kaip lobistai. Jie kalba dėl savo asmeninių interesų. Ir man lobistai nediktuos mokesčių darbotvarkės. Manau tie pasiūlymai, kurie buvo konstruktyvus, kurie buvo prisidedantys prie Vyriausybės tikslų – skatinti investicijas, ekonomikos augimą, prisidėti prie pajamų nelygybės mažinimo, į tuos pasiūlymus stengėmės atsižvelgti“, – trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams teigė G. Skaistė.
 
„Visgi viešojoje erdvėje formuojamas naratyvas, kad mokesčių paketas yra verslui nepalankus. Mano nuomone, (toks naratyvas – ELTA) yra formuojamas sąmoningai“, – pažymėjo ji.
 
Politikė aiškino, kad verslui yra teikiamos papildomos lengvatos ir tai prisidės prie aukštesnės pridėtinės vertės kūrimo, tačiau kai kurie žmones gaunantys santykinai aukštesnes pajamas, neturėtų turėti dabar esamų išskirtinių aplinkybių.
 
„Verslui yra teikiamos papildomos lengvatos, pratęsiamos investicinio projekto lengvatos, tikimės, kad tai prisidės prie aukštesnės pridėtinės vertės kūrimo, prie ekonomikos transformacijos, bet kai kalbame apie pajamų apmokestinimą, čia jau nebe verslo pajamos, t.y. žmonių pajamos“, – sakė ministrė.
 
„Manau, kad tie žmonės, kurie gauna santykinai aukštesnes pajamas, turbūt tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurias turėdavo iki šiol, galbūt jų neturėtų turėti“, – akcentavo ji.
 
ELTA primena, kad trečiadienį Vyriausybės posėdyje buvo pritarta mokesčių reformai. Kitą savaitę ją ketinama pateikti Seimui.
Mokesčių sistemos peržiūros pakete siūlomi Gyventojų pajamų mokesčio (GPM), Pelno mokesčio (PMĮ) ir Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymų pakeitimai.
Piniginė su eurais. Slaptai.lt foto
 
GPM įstatymo projektu siūloma peržiūrėti pajamų mokesčio tarifus, perskirstant mokesčio naštą tarp su darbo santykiais ir jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų ir kitų rūšių aukštesnių pajamų, taip pat keisti individualios veiklos apmokestinimo sąlygas ir peržiūrėti mokesčių lengvatas numatant dovanų iš artimųjų asmenų ribojimus.
 
Taip pat siekiama atsisakyti GPM lengvatų ilgalaikėms gyvybės draudimo ir pensijų fondų įmokoms bei supaprastinti pajamoms iš investavimo taikomą apmokestinimo režimą įvedant naują priemonę – investicinę sąskaitą. Galiausiai GPM įstatymo pakeitimais numatoma supaprastinti pajamų mokesčio deklaravimo ir mokesčio permokos grąžinimo tvarką, numatant automatinį deklaracijos pateikimą.
 
Patikslintame GPM įstatymo projekte nuo 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) iki 180 VDU padidinta bendrų metinių gyventojo pajamų riba, kurią viršijus taikomas didesnis papildomas 7 proc. pajamų mokesčio tarifas.
 
Tuo metu PMĮ projektu siūloma suteikti visam verslui teisę taikyti momentinį tam tikro ilgalaikio turto nusidėvėjimą ir pratęsti papildomiems 5 metams pelno mokesčio lengvatas investiciniam projektui bei filmų gamybai.
 
Taip pat, PMĮ įstatymo projekte, siekiant užtikrinti tolygesnį mokestinės naštos pasiskirstymą, keičiama pelno mokesčio tarifo taikymo įmonėms, kurių mokestinio laikotarpio pajamos viršija 300 tūkst. eurų, tačiau neviršija 500 tūkst. eurų, tvarka, siūlant pelno mokesčio tarifą apskaičiuoti pagal nustatytą formulę, dėl ko efektyvusis pelno mokesčio tarifas tokių įmonių pelnui nuosekliai ir proporcingai apyvartai didėtų nuo 5 iki 15 proc.
 
PVM įstatymo projektu siūloma padidinti registravimosi PVM mokėtojais ribą nuo 45 tūkst. iki 55 tūkst. eurų ir išplėsti socialinių paslaugų neapmokestinimo PVM apimtį.
 
Kartu teikiamas ir nekilnojamo turto mokesčio (NTM) įstatymo projektas, kuriuo siūloma nustatyti minimalų nekilnojamojo turto mokesčio 0,5 proc. tarifą vėjo elektrinėms, o visam fizinių asmenų nekilnojamam turtui, naudojamam pajamoms iš žemės ūkio veiklos uždirbti, taikyti lengvatinį mokesčio tarifą.
 
Patikslintame NTM įstatymo projekte padidinta fizinio asmens pagrindinio gyvenamojo būsto neapmokestinimo riba nuo 1 iki 1,5 nekilnojamojo turto verčių medianos, t. y. siūloma neapmokestinti pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės dalies, neviršijančios 1,5 savivaldybės, kurioje yra nekilnojamasis turtas, nekilnojamojo turto verčių medianos.
 
Finansų ministrė Gintarė Skaistė. FM nuotr.

Priėmus NTM pakeitimus, vidutinis mokestis už gyvenamąjį būstą gyventojui siektų 16 eurų per metus, surinktos pajamos būtų skiriamos savivaldybėms. Tvirtinama, kad du trečdaliai žmonių mokesčio nemokės.
 
Galiausiai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) mokesčių reformoje siūlo plėsti nedarbo socialinio draudimo sistemos aprėptį, įtraukiant papildomas savarankiškai dirbančių asmenų grupes į nedarbo socialinio draudimo sistemą ir trumpinant minimalaus nedarbo socialinio draudimo stažą nuo 12 mėn. per pastaruosius 30 mėn. iki 9 mėn. per pastaruosius 30 mėnesių.
 
Taip pat, siekiant, kad padidėtų mažiausias nedarbo socialinio draudimo išmokas gaunančių bedarbių galimybės patenkinti būtiniausius asmeninius vartojimo poreikius, SADM siūlo nustatyti minimalią nedarbo socialinio draudimo išmoką, atitinkančią 5 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžius – šiais metais tai būtų 245 eurai.
 
Ignas Dobrovolskas (ELTA)
 
2023.06.22; 07:35

Europos Parlamento narė iš Graikijos Eva Kaili. EPA – ELTA foto

Briuselis, gruodžio 27 d. (AFP-ELTA). Belgijos prokurorai antradienį pranešė, kad du pagrindiniai įtariamieji, susiję su didelio atgarsio sulaukusiu tyrimu dėl korupcijos Europos Parlamente, liks sulaikyti mažiausiai dar kelias savaites.
 
Per Briuselio Teisingumo Teismo Kaltinimų kolegijos posėdį buvęs europarlamentaras 67 metų italas Pieras Antonio Panzeri prašė atidėti jo apeliaciją dėl suėmimo bent iki sausio 17 d., sakoma pranešime.
 
Iš pradžių buvo tikimasi, kad kitas kaltinamasis Niccolo Figa-Talamanca bus paleistas pritaikius elektroninį stebėjimą, tačiau teismas nusprendė pratęsti jo kardomąjį kalinimą.
 
Pasak tokiu sprendimu nusivylusios jo advokatės Barbaros Huylebroek, „tai truks mėnesį“.
 
Abu kaltinami „nusikalstamu organizavimu, korupcija ir pinigų plovimu“, susijusiu su įtariamu Kataro, Persijos įlankos monarchijos, bandymu paveikti Europos Sąjungos politiką. Kataras kaltinimus neigia.
 
Dar dviem kaltinamiesiems – aukštas pareigas ėjusiai Europos Parlamento narei iš Graikijos 44 metų Evai Kaili ir jos partneriui italui Francesco Giorgi, parlamente dirbusiam padėjėju, – taip pat pateikti kaltinimai ir paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.
 
Visi keturi buvo suimti anksčiau šį mėnesį, kai Belgijos policija atliko apie 20 kratų Europos Parlamento narių, lobistų ir darbuotojų namuose bei biuruose. Per reidus konfiskuota mažiausiai 1,5 mln. eurų grynųjų, kilęs skandalas šokiravo ES sluoksnius Briuselyje.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2022.12.28; 06:18

Piketas prie Latvijos ambasados Vilniuje. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai kartu su Sąjūdžiu prieš Astravo AE surengė piketą prie Latvijos ambasados Vilniuje. Parlamentarai ne tik ragino Latvijos parlamentą paremti bendrą Baltijos šalių siekį nepirkti elektros iš Astravo atominės elektrinės, bet taip pat pažėrė patarimų ir Lietuvos prezidentui Gitanui Nausėdai, kaip šis turėtų elgtis bei reaguoti į Baltijos šalių susitarimą dėl prekybos elektra su Baltarusija.
 
Vienas didžiausių išbandymų Lietuvos ir Latvijos vienybei
 
Konservatorius Laurynas Kasčiūnas neslepia, kad nelygi bei nevienoda Baltijos valstybių pozicija dėl Astravo AE gali ateityje tapti išbandymu Latvijos ir Lietuvos solidarumui.
 
„Pirmiausia mes čia atėjome draugiškai nusiteikę, nes latviai mūsų broliai. Bet tai vienas rimčiausių išbandymų šitai vienybei, ir tai yra akivaizdu. Mes matome procesus Baltijos šalių energetikos sektoriuje ir matome tai istoriškai, dažnai pastebėdavome, kad įvairios Latvijos reformos, kurios galėtų sumažinti priklausomybę nuo Rusijos, vykdavo lėtai arba jos iš viso nevykdavo. Dujotiekių pertvarka, kurią mes padarėme prieš dešimt metų, Latvijoje vėlavo prieš dešimt metų. Tai rodo labai rimtą ir akivaizdų dalyką – energetikos sektoriuje yra labai stipri lobistinės grupė. Kuomet šnekamės su patriotiniais Latvijos politikais, jie teigia tikrai suprantantys nepriklausomos energetikos svarbą, bet taip pat pabrėžia, kad visi sprendimai priimami techniniu kompanijų, įmonių lygmeniu, ir todėl jie nieko negali padaryti. Šis kreipimasis į Latvijos parlamentarus yra raginimas pasidomėti, kokios interesų grupės veikia Latvijoje. Tai, ką mes matome dabar, tai išbadymas solidarumui“, – Eltai sakė L. Kasčiūnas.
 
TS–LKD atkreipia dėmesį, kad praėjusią savaitę Latvijos vyriausybė jau patvirtino Lietuvai nepriimtiną Baltijos šalių susitarimą, kuriame Latvija ir Estija įtvirtina savo teisę pirkti elektrą iš šios nesaugios atominės elektrinės iš esmės Lietuvos ir kitų kaimyninių šalių, taip pat ir Latvijos, gyvybių sąskaita.
 
Seimo nariai po piketo susitiko ir su Latvijos ambasadoriumi ir įteikė jam kreipimąsi, prašydami solidarizuotis su Lietuva pozicijoje dėl nesaugios Astravo AE elektros pirkimo.
 
Pažėrė patarimų, kaip elgtis G. Nausėdai
 
TS–LKD frakcijos nariai įsitikinę, kad šiuo metu prezidento pozicija turi būti aiški ir kategoriška. Anot jų, jis turi pasinaudoti savo veto teise Europos Vadovų Taryboje.
 
„Įtakos ribos čia labai aiškios, tai vienbalsiškumo principas. Prezidentas visuomet Europos Vadovų Taryboje gali panaudoti savo lietuvišką veto, jeigu tikrai matys, kad situacija tampa kritiška ir Baltijos valstybių vienybė byra. Arba Kremliui pavyksta šią vienybę griauti. Juk visuomet gali pasakyti ne bet kuriam sprendimui ir reikalauti solidarumo iš kitų Europos valstybių. Pirmiausia, žinoma, iš Europos Komisijos. Juk būtent EK šiandien kalba apie žaliąją energetiką, tai Lietuva šiandien turi teisę kalbėti apie nesaugias atomines elektrines“, – Eltai sakė Audronius Ažubalis.
 
Sąjūdis prieš Astravo AE. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Jam pritarė ir L. Kasčiūnas. Pasak jo, šiuo metu apskritai Lietuvos diplomatija neaktyvi.
 
„Iš esmės Baltarusijai šiandien reikia paskolų iš ES, nes Rusija yra prisukusi kranelį. Ji, tikėtina, grąžinama prie Rytų partnerystės programos. Prie viso šito konteksto iš esmės mes turime Astravo AE istoriją, kur Baltarusija nesilaiko jokių skaidrumo standartų dėl streso testų ir pan. Valstybės vadovas ir kiti užsienio politikos Lietuvos vairininkai galėtų išnaudoti būtent savo veto teisę, tokius dalykus blokuoti ir susieti tuos klausimus. Jeigu norite gauti paskolas, jeigu norite gauti laisvesnį asmenų judėjimą ir priartėti prie europinės erdvės, tai prašom atsižvelgti į kaimyninių valstybių saugumo interesus. Tai čia didžiuliai svertai ir jie yra visiškai Lietuvos nepanaudoti. Tai yra Lietuvos diplomatinė problema“, – pabrėžė L. Kasčiūnas.
 
Seimo narys Kęstutis Masiulis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Tuo metu Kęstutis Masiulis atkreipė dėmesį, kad didžiausią iniciatyvą šiuo metu turi Prezidentūra ir Vyriausybė.
 
„Vykdomoji valdžia, tai Vyriausybė ir prezidentas, šiandien šiuo metu turi kamuolį ir jie turi nieko nekeisti. O juk mes šiandien turime gerą įstatymą ir gerą tarptautinę sutartį, jeigu mes nieko nekeičiame, tai jokia elektra be mūsų žinios niekur negali tekėti. Jeigu mes švelniname sąlygas, o toks susitarimas tas sąlygas švelnintų, tai mes gautume iš Latvijos jų pačių nupirktą elektrą ir mes, Lietuva, pradėtume vartoti tą elektrą. Tai realiai nieko nereikia keisti, mes to ir reikalaujame, kad prezidentas nieko nekeistų. Bet man atrodo Prezidentūroje ir Vyriausybėje šiuo metu nėra pakankamo supratimo“,– sakė K. Masiulis.
 
Žada rengti piketą ir prie Prezidentūros
 
Parlamentaras Žygimantas Pavilionis įsitikinęs, kad Baltijos šalių susitarimas dėl prekybos elektra su Baltarusija grubiai pažeis šiuo metu Lietuvoje galiojančius „anti-astravinius“ įstatymus. Seimo narys mato rimtą riziką bei pavojų Baltijos valstybių susitarime, kuris, pasak jų, nepadeda sustabdyti ir siekti tikslo, kad Astravo AE statybos būtų finansiškai ribojamos. Ž. Pavilionis atkreipia dėmesį, kad prezidentas dar turi galimybę sustabdyti Vyriausybės ruošiamą susitarimą tarp Baltijos valstybių.
 
„Mes taip pat svarstome tokį patį piketą surengti ir prie Prezidentūros, nes artėja Rytų partnerystės susitikimas, kur norima inauguruoti Lukašenkos režimą. Kaip žinoma, yra tokie Rytų partnerystės prioritetai, kuriems mes ilgai nepritarėme su Baltarusija, o dabar yra tam tikro noro jiems pritarti, neatsižvelgiant į nieką, ką Baltarusija daro su demokratija ir žmogaus teisėmis. Reikia atkreipti dėmesį, mes siekiame solidarumo su Latvija, mes tikimės, kad jie pritars mūsų pozicijai nepirkti elektros, bet jeigu jie nepritars ir toliau gins Maskvos interesus, tai juk mes turime visus svertus tos elektros per savo teritoriją nepraleisti. Mes galime fiziškai neleisti naudoti mūsų infrastruktūros, nes juk galų gale tai įgaliojo ir prezidentą, ir visus kitus anksčiau Seimas. Aš tikiuosi, kad prezidentas nepasirašys po pono Vaičiūno iš esmės išdavikišku memorandumu. Realiai tai „Maišiagala 2“, kur savo parašu įtvirtins, galima sakyti, Astravo okupaciją Lietuvos teritorijoje“, – Eltai sakė Ž. Pavilionis.
 
Prie Latvijos ambasados tarp piketuotojų su plakatais „Neišduokime pagrindinio Lietuvos intereso – saugumo“ , „Braliukai, Let‘s unite“ buvo ir Lietuvos liberalaus jaunimo atstovai.
 
„Norėjau akcentuoti, kad tai nėra tik konservatorių reikalas, kad tai tikrai aktualu ir kitokių politinių pažiūrų žmonėms ir ypač jaunimui, nes mums su tuo Astravo monstru reikės gyventi ateityje, todėl taip aktyviai šiandien ir susirinkome. Norime paraginti Latviją, kad ši prisimintų mūsų bendrą istoriją ir tapatumą. Todėl kviečiame išreikšti kartu bendrą poziciją ir solidarizuotis“, – Eltai sakė LiJOT pirmininkas Lukas Stravinskas.
 
ELTA primena, kad trečiadienį energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas žurnalistams sakė, kad šis susitarimas leidžia įgyvendinti „anti-Astravo“ įstatymą.
 
Latvijos ir Lietuvos vėliavos. Slaptai.lt nuotr.

„Pirmasis tikslas, kuris yra keliamas, turėti su Latvija ir Estija bendrą poziciją dėl elektros pirkimo-nepirkimo, apmokestinimo iš trečiųjų šalių. (…) Šis susitarimas taip pat mažina srautus ir leidžia nenaudoti Lietuvos-Baltarusijos infrastruktūros prekybai. Jeigu tokio susitarimo nėra, mūsų galimybės kontroliuoti srautus bus tikrai labai ribotos. Bus tam tikrų instrumentų, kalbame apie alternatyvius variantus, juos taip pat rengiame, bet jie bus žymiai mažesni nei su šiuo susitarimu“, – sakė energetikos ministras.
 
Tuo metu konservatoriai teigia, kad susitarimas atvertų kelią Astravo atominės elektrinės elektros prekybai Baltijos šalyse bei grubiai pažeistų šiuo metu Lietuvoje galiojančius „anti-astravinius“ įstatymus.
 
Prezidentas Gitanas Nausėda, penktadienį komentuodamas Baltijos šalių susitarimą dėl prekybos elektra su Baltarusija, sakė, kad artėjama link techninio sutarimo nepirkti elektros iš šios šalies, tačiau svarbu susitarti ir dėl politinio situacijos vertinimo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.09; 18:30

JAV teisėsauga pateikė kaltinimą 29 metų rusei, kuri Jungtinėse Valstijose dirbo Rusijos vyriausybei, tačiau apie tai nepranešė. Remiantis JAV įstatymais, užsienio lobistai ar diplomatai, prieš pradėdami savo veiklą JAV, turi užsiregistruoti Teisingumo departamente.

Rusė, kuri JAV gyveno turėdama studento vizą, sekmadienį buvo sulaikyta Vašingtone. Ji nuo 2015 metų iki mažiausiai 2017-ųjų veikė aukšto Rusijos vyriausybės nario nurodymu. Šis vėliau dirbo Rusijos centriniame banke, jis yra įtrauktas į JAV sankcionuojamų asmenų sąrašą.

Moteris darė įtaką organizacijoms, kurios savo ruožtu darė įtaką JAV politikai, teigiama Teisingumo departamento pareiškime. Ji, šiais duomenimis, atstovavo Rusijos interesams.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.18; 06:51