Mindaugas Puidokas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Ketvirtadienį Seimo rūmuose buvo atlikti tam tikri procesiniai veiksmai, gavus visas reikiamas teismo sankcijas, iš Seimo tribūnos parlamentarus informavo Generalinės prokurorės pavaduotojas Gintas Ivanauskas.
 
„Šiandien atlikti tam tikri procesiniai veiksmai, atliekant tyrimą, kuris yra pradėtas Seimo nariui M. Maldeikiui kreipusis į STT dėl galimo papirkimo. Atliekant šitą tyrimą buvo nustatytos vietos, kur reikėtų atlikti tam tikrus procesinės prievartos veiksmus ir kokių asmenų atžvilgiu. Gavus visas reikiamas teismo sankcijas buvo atlikti šitie veiksmai ir šiandien, kaip žinote, Seimo rūmuose atlikti tam tikri procesiniai veiksmai ir kratos, išimant tyrimui reikšmingus duomenis”, – sakė G. Ivanauskas.
 
Jis informavo, kad yra sulaikytas vienas Seimo nario Mindaugo Puidoko padėjėjas, kuris yra įtariamas papirkimu ir prekyba poveikiu.
G. Ivanauskas negalėjo plačiau pakomentuoti tyrimo detalių, tačiau užtikrino, kad vėliau, kai jau bus galima tai padaryti, prokuratūra bus pasiruošusi atsakyti į visus klausimus iš esmės.
 
Generalinės prokurorės pavaduotojas sakė, kad tyrimas susijęs su Seime svarstomu  Loterijų ir loterijų mokesčio įstatymo pakeitimo projektu.
 
Seimo opozicijos lyderiui Sauliui Skverneliui pasiteiravus, ar buvo naudota fizinė prievarta prieš Seimo narį M. Puidoką, G. Ivanauskas negalėjo pakomentuoti kratos eigos, tačiau pažadėjo, kad bus atliktas  tyrimas.
Generalinė prokuratūra. Slaptai.lt nuotr.
 
„Galiu pažadėti tik vieną dalyką, kad bus atliktas išsamus vidinis patikrinimas, iš pareigūnų bus paimti paaiškinimai, kad būtų nustatyta, kaip viskas vyko, ar nebuvo peržengtos tam tikros procesinių prievartos priemonių panaudojimo ribos”, – sakė G. Ivanauskas.
 
Jis taip pat teigė, kad pagal mūsų įstatymus Seimo narys neturi absoliutaus imuniteto.
 
Kaip skelbė STT, gavus konservatorių frakcijai priklausančio Mato Maldeikio pranešimą apie bandymą jį papirkti, pradėtas ikiteisminis tyrimas.
 
Įtariama, kad M. Puidoko padėjėjas M. Maldeikiui siūlė 50 tūkst. eurų kyšį, už kurį, kaip įtariama, siekė, kad Seimo narys asmeniškai palaikytų ir paveiktų kitus Seimo narius, kad būtų sustabdytas ir (ar) atidėtas neribotam laikui Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimo projektas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.10; 17:37

G.Navaitis ir A.Augustinaitis. Slaptai.lt nuotr.

Pirmą kartą Lietuvoje publikuotas mokslinis darbas, kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas loterijų, lažybų ir kitų azarto žaidimų laimėtojams bei jų psichologinei savijautai. Prof. Gedimino Navaičio teigimu, šie klausimai yra aktualūs dviem trečdaliams visų suaugusių Lietuvos gyventojų.

Knygoje „Laimėtojai“ aptariama azarto žaidimų istorija ir dabartis, supažindinama su tyrimais, susijusiais su lošiančia ir loterijose dalyvaujančia Lietuvos visuomenės grupe, kurią autorius vadina „laisvalaikio žaidėjais“.

„Tai žmonės, neturėję jokių problemų dėl lošimų, lažybų ar loterijų. Tyrimai parodė, kad ne tik pats žaidimas, bet ir loterijų stebėjimas nemenkai daliai žmonių tapo pramoga, kuriai jie nuolat skiria laiko, – sako prof. G.Navaitis.

Rengdamas knygą profesorius pasitelkė ir savo konsultacinio darbo patirtį. Čia analizuojama laimėjusių didesnes sumas loterijose savijauta, pristatomas jų psichologinis konsultavimas.

Anot G.Navaičio, konkrečių su laimėjimu sietinų situacijų aptarimas ir loterijų laimėtojų patirtis – naudinga daugeliui. Tai gali padėti racionaliau leisti pinigus.

„Laimėjimas malonus, bet tvirtą gerovę sukuria tik tie, kurie įgytą turtą panaudoja tinkamai suvokę savo asmenybę, savo galimybes ir siekius. Todėl visiems, kurie galvoja apie gerovės valstybę ar asmeninį praturtėjimą, verta atkreipti dėmesį į tai, kad bandymai sekti prestižiniais vartojimo pavyzdžiais gali sukelti ir bėdų. Protingiausia būtų laimėti ne tik pinigus, bet ir laimę: laimėtus pinigus skirti savo kompetencijoms ugdyti, pabandyti tapti labiau išmaniam ir gebančiam geriau valdyti savo gyvenimą“, – sako G.Navaitis.

Monografiją „Laimėtojai“ galima priskirti pozityvios psichologijos krypčiai. Ja siekiama dėmesį skirti ne sutrikimams ir problemoms, o normai ir sėkmei.

„Pristatomi faktai leidžia naujai pažvelgti į lošimus bei loterijas, atskleidžia pozityvius tokių veiklų aspektus, tarp kurių reikšmingas relaksacinis ir kultūrinis azarto vaidmuo. 12,2 proc. respondentų nurodė, kad lošimų stebėjimui (papastai per televiziją) skiria daugiau nei valandą per savaitę“, – rašo knygos recenzentas prof. dr. Arūnas Augustinaitis.

Jo teigimu, knyga vertinga ne tik mokslininkams, bet visiems, kurie nori suprasti šiuolaikinės visuomenės mentalinių struktūrų mechaizmus, ir, be abejo, pasimėgauti įdomiomis istorijomis.

G.Navaičio knygą „Laimėtojai“ išleido Kazimiero Simonavičiaus universitetas.

2019.12.03; 08:14

Kvietimas į knygos „Laimėtojai” pristatymą

Mokslo studijų, monografijų viešo aptarimo žanras nyksta. Gal jo nelabai ir reikia, nes tokios knygos priekabiai recenzuojamos iki jų išleidimo. O ką pasakyti po to, kai knyga pasieks skaitytoją? Kritikuoti vėlu, girti – neverta, nes skaitantis ir pats sugebės įvertinti, ką perskaitė. Vis dėlto kartais norisi tarti dar vieną kitą žodį apie naują knygą.

Tačiau pristatyta knyga verta žvilgsnio ir detalesnio aptarimo – tai prof. dr. Gedimino Navaičio monografija „Laimėtojai“, kurią išleido Kazimiero Simonavičiaus universitetas. Ji skirta azartinių lošimų istorijos ir dabarties apžvalgai. Tai gan naujas, neregėtai greitai augantis ir kartu mažai apmąstytas reiškinys Lietuvos visuomenėje, gyvenime ir, žinoma, versle.

Monografijoje pristatomi tyrimai reprezentuoja lošiančią, besilažinančią, dalyvaujančią loterijose Lietuvos visuomenės dalį, kuri, tikrai, nemaža – du trečdaliai visų gyventojų. Vien tai skatina atidžiau pažvelgti į šiuos žmones, nes paprastai azartas vertinamas ir tiriamas kaip blogis, o rašantys apie jį visų pirma nagrinėja priklausomybes ir tarsi nepastebi, kad šiandieną įvairaus pobūdžio azartiniai žaidimai tapo masiniu laisvalaikio praleidimo būdu. Be to, išbandomu gana jauname amžiuje, nes kaip liudija lietuviški tyrimai, žaidimus iš pinigų pirmą kartą išmėgina 16 – 18 metų amžiaus žmonės. Laisvalaikio žaidėjai – tai absoliuti dauguma žmonių, neturėjusių problemų dėl lošimų, lažybų ar loterijų. Jiems nebūdinga prašyti kitų asmenų finansinės paramos, nusižengti įstatymams, siekiant sumokėti skolas. Tik labai maža dalis lošusių kartais išleido daugiau pinigų, nei galėjo sau leisti.

Paminėti ir kiti monografijoje pristatomi faktai leidžia naujai pažvelgti į lošimus bei loterijas, atskleidžia pozityvius tokių veiklų aspektus, tarp kurių reikšmingas relaksacinis ir kultūrinis azarto vaidmuo. Tyrimai parodė, kad ne tik pats lošimas, bet ir loterijų stebėjimas nemenkai daliai žmonių tapo pramoga, kuriai jie nuolat skiria laiko. Antai, 12,2 proc. respondentų nurodė, kad lošimų stebėjimui (paprastai per televiziją) skiria daugiau nei valandą per savaitę. Taigi G. Navaičio monografija atitinka pozityviosios psichologijos, kuri pirmaeilį dėmesį skiria ne sutrikimams ir problemoms, o normai ir sėkmei, kryptį. Apie monografiją „Laimėtojai“ verta kalbėti ir todėl, kad pozityvistinė filosofija bei jai būdinga tyrimų metodologija sukūrė įvaizdį– tyrėjas turi būti kuo labiau atsiribojęs nuo tyrimo, niekaip neįtakojantis tiriamųjų. G. Navaitis vadovaujasi šiuo principu apžvelgdamas kitų autorių darbus, aptardamas masinių apklausų rezultatus.

Tačiau jo monografijoje yra ir dar viena dalis, kurią galima vertinti kaip savitą mokslinę žvalgybą, bandymą aprašyti reiškinio prigimtį, gauti duomenų apie menkai tirtą jo savitumą. Tai laimėjusių didesnes sumas padėties apžvalga, jų psichologinio konsultavimo pristatymas. Toks tyrimas iš dalies artimas menui. Menininkas socialinius reiškinius ar asmenybes atskleidžia meninių vaizdų seka ir dažniausiai palieka skaitytojui savarankiškai interpretuoti jo sumanymą.

Dr. psichologas Gediminas Navaitis

Panašiai savo tekstus konstruoja visuomenę ar atskirą asmenybę kokybiniais metodais tiriantys mokslininkai. Bet skirtingai nei menininkai, jie prisiima teisę aiškiai formuluoti savo subjektyvias išvadas. Galime jų subjektyvume įžvelgia privalumą, leidžiantį išsamiau pažinti tiriamus reiškinius, galime teigti, kad tai tyrimo silpnoji vieta, nes tyrėjas, tapęs tyrimo instrumentu, gali kelti grėsmę tyrimo duomenų patikimumui.

Šiuo atveju nutiko priešingai – autorius sugebėjo panaudoti savo konsultacinio darbo patirtį ir ja reikšmingai praturtino knygą. Metodologiniu požiūriu – tai naujų, įrodymais grįstų, teorijų formavimo pastanga, kurios rezultatas – įvairių dimensijų hibridinimas, integruojant objektyvias ir subjektyvias ašis, mokslines įžvalgas ir naratyvinius kontekstus, vadybinius ekonominius, sociopsichologinius, etinius ir kultūrinius požiūrius.

Pateikė prasmingai atrinktus stebėjimus ir gilias įžvalgas, leidžiančias numatyti, kas įvyks staigiai pagerėjus finansiniai būklei. Jo siūloma išvada tarsi paprasta, bet gerai pagrįsta – laimėjimas malonus pats savaime, bet tvirtą gerovę sukuria tik tie, kurie įgytą turtą panaudoja teisingai suvokę savo asmenybę, savo galimybes ir siekius. Todėl visiems galvojantiems apie gerovės valstybę ar asmeninį praturtėjimą verta įsidėmėti, kad bandymai sekti prestižiniais vartojimo pavyzdžiais gali sukelti ir nemalonių pasekmių. Įsidėmėti, kad problemas sukelia ne laimėjimas, o jo panaudojimo būdai. Protingiausias kelias būtų laimėti ne tik pinigus, bet ir laimę. Tai reiškia laimėtus pinigus skirti savo kompetencijų ugdymui, pabandyti tapti labiau išmaniu ir gebančiu geriau valdyti savo gyvenimą. Geras pasirinkimas skirti jėgų ir lėšų stiprinti tarpasmeninius ryšius, priklausomybę nuo kitų, o drauge įtvirtinti savarankiškumą.

Be abejo, tai panašiau į „norų sąrašą“, tačiau tuo pačiu metu monografinis tyrimas piešia ir šiuolaikinės visuomenės portretą. Žmonės vienu metu sugeba ir labai gerai, ir labai prastai įsivaizduoti savo ateitį, todėl yra paprastas, bet veiksmingas sprendimas – ją prognozuojant ir planuojant pasinaudoti kitų patirtimi. Tuo loterijų laimėtojų patirtis naudingą mums visiems. Galime ja pasinaudoti ir gražias svajones apie laimėjimus, kurios vertingos pačios savaime, papildyti žiniomis, kaip kiti leidžia pinigus. Gal tai padės padaryti knyga „Laimėtojai“?

Azartinis žaidimas

Apibendrinant galima pasidžiaugti autoriaus moksline sėkme ir vis brandesniu laimės ekonomikos koncepcijos pristatymu – šį kartą per loterijų laimėtojų analizę. Knyga vertinga ne tik mokslininkams, rekomenduoju perskaityti visiems, kurie trokšta patirti mokslinės minties žaismą, suprasti šiuolaikinės visuomenės mentalinių struktūrų mechanizmus, ir, be abejo, pasimėgauti įdomiomis istorijomis. Jei smalsu, kas gali slypėti žmogaus proto gelmėse, knyga tikai paliks įspūdį.

O ją perskaičius akiratį norėsis plėsti dar ir dar, o tai, matyt, ir yra gero kūrinio galia.

Recenzijos autorius – prof. dr. Arūnas Augustinaitis, Kazimiero Simonavičiaus universitetas

2019.11.23; 06:04

Baku Shopping Festival

Saulius Kizelavičius

Gegužės mėnesį Azerbaidžano sostinėje trečią kartą vykęs „Baku Shopping Festival“ turėtų parodyti, ar tokie renginiai prisideda prie prekybos skatinimo ir turizmo vystymo. Azerbaidžanas XXI amžiuje nelinkęs pasikliauti vien tik savo gelmių turtais ir visaip plėtoja ekonomikoje „ne naftos sektorių“. Gal ir mums, lietuviams, derėtų pasisemti azerbaidžanietiškos patirties, konstruojant savąsias prekybines šventes?

Kai neįmanoma atsispirti pagundai

Šį pavasarį Azerbaidžano sostinės Heidaro Alijevo tarptautinis oro uostas pasipuošė „Penkių žvaigždžių“ ženklu – pasaulyje tėra dar aštuoni taip aukštai įvertinti oro uostai. 2014-ųjų pavasarį atidarytas Baku oro uostas pripažintas dar ir vienu gražiausių pasaulyje (šeštoji vieta). Tačiau geriausia naujiena ta, kad per praėjusius metus jo paslaugomis pasinaudojo 4 milijonai keleivių, o per šių metų keturis mėnesius jis aptarnavo 1,239 milijono žmonių – 15% daugiau nei prieš metus per tą patį laiką; daugiau kaip vienas milijonas – tarptautinių reisų keleiviai. Azerbaidžanas, suprantama, nenuleidžia akių nuo pasaulinių naftos kainų kreivės, tačiau atidžiai žiūri ir kitų skaičių: kiek atskrido ar kitaip atvyko į šalį.

Irgi gera naujiena: per šių metų keturis mėnesius šalyje užsienio turistų apsilankė 13 % daugiau nei praėjusiais metais. O juk ir visi 2017-ieji buvo neblogi – sulaukta 2,7 milijono svečių iš užsienio ir palyginti su 2016-aiais  jų padaugėjo 1/5 (pasaulyje turistų srautas kasmet padidėja nuo 5 iki 7 %). Beje, ir 2016 metais jų lankėsi gerokai daugiau nei ankstesniais metais, išskyrus rekordinius 2015-uosius (2,5 milijono).

Šių metų kovo viduryje į Baku suplaukė daug svečių iš arabų šalių, Irano – sutikti persiškųjų naujųjų metų. Gegužė turėtų nesugadinti statistikos, nes visą mėnesį Azerbaidžano sostinėje vyko „III Baku Shopping Festival“ – prekymetis, mugė, tiesiog pirkėjų šventė, kuri suteikia progą apsipirkti gerokai pigiau negu šiokiu metu, be to, pirkėjai linksminami ir visaip kitaip garbstomi. 

Baku prekybos festivalio emblema

Ekonomistai nustatė, kad turistų (irgi visame pasaulyje) išlaidose vieną trečdalį sudaro pirkiniai (shopping). Bene geriausią būdą paskatinti pirkimą sumanė viena kinų internetinės prekybos kompanija dar 2009 metais: pasiūlyti nuolaidas, kurioms „neįmanoma atsispirti“; 2013 metais „Pasaulinės pirkinių dienos“ sumanytoja kompanija „Alibaba Group“ per parą uždirbo 5,8 milijardo JAV dolerių. Nuolaidomis turistus vilioja daug pasaulio miestų, antai „Dubai Shopping Festival“ pirkinių šventėje taikomos 75 % ir net 95 % nuolaidos. „Dubai Shopping Festival“ vyksta nuo 1996 metų ir dabar laikomas ilgiausiai trunkančiu ir labiausiai lankomu pasaulyje.

Kai kas ir Baku pavadina „Kaspijos Dubajumi“ – mat Azerbaidžaną pastatė ant kojų irgi „naftos doleriai“, Baku irgi iškilo dangoraižiai, modernūs pastatai. Tačiau blaivesnės galvos šį viduryje dykumos suklestėjusį miestą laiko tik sektinu pavyzdžiu. Dubajus tapo vienu svarbiausių prekybos, finansų centru visuose Artimuosiuose Rytuose ir, žinoma, turistų iš viso pasaulio „Meka“; ten vyks „EXPO-2020“ (Baku taikosi į dar po 5 metų vyksiančią pasaulinę parodą). Dabar Jungtiniuose Arabų Emyratuose pajamos iš naftos ir dujų pardavimo tesudaro ne daugiau kaip 6 % bendrojo vidaus produkto. Azerbaidžanas visomis išgalėmis vysto ekonomikoje vadinamąjį „ne naftos sektorių“, kuriame svarbi vieta palikta turizmui.

Pirmasis „Baku Shopping Festival“ įvyko praėjusių pavasarį ir nė iš tolo negalėjo lygintis su Dubajaus: tada dalyvavo 172 parduotuvės. Tačiau tų metų rudenį prekes siūlė jau apie 500. Gauta daugiau kaip 50 milijonų manatų (1 AZN – O,59 USD). Šį pavasarį  800 parduotuvių siūlė drabužius, elektroniką, buities prietaisus, baldus, parfumeriją, kosmetiką, kita. Tokių prekymečių užmojis yra privilioti pirkėjų, vietinių ir užsieniečių, prekių apyvartai paspartinti. Antai nurodoma, kad tokių švenčių metu prekių parduodama ne mažiau kaip du kartus daugiau negu paprastai. Tai naudinga ir prekybininkams, ir pirkėjams, ir valstybei, į kurios iždą įplaukia daugiau mokesčių.

Kadaise ir ateityje

Šiemet Baku svečių laukė „Festivalio siurprizai“ – loterija. Vėlgi įspūdingiausios loterijos vyksta Dubajuje. Ten jau per pirmąjį festivalį pirkėjai galėjo išlošti automobilį „Lexus GS300“ ir 43 kilogramus aukso, o 2000 metais loštas net 31 automobilis „Rolls Royce“… „III Baku Shopping Festival“ loterijos fondą sudarė 10 000 dovanų nuo rėmėjų ir automobilis „Nissan Sunny“. Užtat vienas dalykas Baku pirkinių šventėje yra kitoniškas negu visame pasaulyje. Kitur įsigytų prekių pridėtinės vertės mokestis grąžinamas tik užsieniečiais, o Baku – ir vietiniams pirkėjams, tax free sistemą taikančiose parduotuvėse sumokėjusiems už prekes daugiau kaip 100 AZN (59 USD). Pirmajame festivalyje pirkėjai atgavo 1,537 milijonus manatų, antrajame – 3,388 milijonus. Pinigai ne patys didžiausi, o didelę dalį susigrąžino Azerbaidžano gyventojai, pirkę buities prekes, ir padidėjimas akivaizdus.

Visiškai neseniai amerikiečių TV kanalas CNN parodė reportažą apie Baku architektūrą. Azerbaidžano sostinė – kultūrų sąveikos miestas, miestas, kur Vakarai susitinka su Rytais. Nors XXI amžiuje čia iškilo įspūdingų rūmų (Heidaro Alijevo muziejus, kilimų fabrikas, „liepsnojantys“ dangoraižiai), tačiau žurnalistai nepritarė tiems, kas Baku vadina „Kaspijos Dubajumi“, juo labiau kad jis neiškilo vidury smėlynų, kaip kad dabar didžiausias JAE miestas, o turi seną istoriją. Tiesa, dar XIX amžiaus pradžioje ten tebuvo tvirtovė, pirklių pastovio namai ir ugnies garbintojų šventykla, siautėjo vėjai. Tačiau žengiant į XX amžių Apšerono pusiasalio nafta sudarė pusę visos pasaulyje išgaunamos ir verslovių savininkai statė sau ir miestui prašmatnius rūmus. Miesto vardas skambėjo visame pasaulyje. O šit „Rytų Paryžiumi“, to paties CCN nuomone, Baku vadino pelnytai. 

Baku Shopping Festivalyje taikomos ženklios nuolaidos

„Baku Shopping Festival“ karaliauja naftos išgavėjų garbei pavadintame (1961) prospekte, nutįsusiame palei Kaspijos jūros krantą. XX amžiaus pradžioje tai buvo Krantinės gatvė ir joje persų pirkliai pardavinėjo džiovintus vaisius. Mūsų dienomis ten mirga žinomiausi pasaulyje prekių ženklai (Dolce & Gabbana, Ralph Lauren, Valentino), stūkso prekybos galiūnai (Mango, United Colors of Benetton), telkiasi vietiniai gamintojai. XII amžiaus mąstytojo ir poeto Nizami vardu pavadintos gatvė dalis,kur šeimininkauja pėstieji, iki šiol vadinama Prekybine – kaip prieš pusantro šimto metų, kai Baku buvo Rusijos imperijos gubernijos administracinis centras ir čia stovėjo krautuvė prie krautuvės. Pastaruoju dešimtmečiu Azerbaidžano sostinėje iškilo modernių prekybos rūmų ir „Baku Shopping Festival“ padedamas Baku miestas užsimojo susigrąžinti Pietų Kaukazo prekybos židinio vardą.

Daugumai apartamentų nereikia

„Baku Shopping Festival“ rengėjai yra valstybinės žinybos – Kultūros ministerija ir Valstybinė turizmo agentūra (neseniai „turistus“ išlaisvino iš Kultūros ir turizmo ministerijos), Kongresų biuras, Mokesčių ministerija. 2016 metų rudenį šalies prezidentas Ilhamas Alijevas pasirašė įsaką dėl papildomų veiksmų turizmo plėtroje ir  pirmajam festivaliui parengti skyrė 400 000 manatų iš savo atsargos fondo. Kitu potvarkiu jis nurodė sudarant 2017-ųjų ir paskesnių trejų metų biudžetą numatyti jame „Baku Shopping Festival“ reikalingas lėšas. Valstybinis reikalas.

Per šiuos metus, tikimasi, turistų srautas Azerbaidžane gal padidėti dar 20-30%, o ateityje per metus jų apsilankys 4, o gal ir visi 5 milijonų svečių, kaip čia dažniau vadinami turistai. Nėra ką lyginti su XXI amžiaus pradžia (2001– 450 000, 2006 –900 000), tada šalyje veikė 60 viešbučių. Azerbaidžane turizmo įstatymą priėmė dar 1999 metais, 2001 metais įsteigta Sporto ir turizmo ministerija (2006 metais pertvarkė į Kultūros ir turizmo ministeriją), 2005 metais pradėjo veikti Turizmo institutas, 2009 metais atsirado Azerbaidžano turizmo asociacija. Tačiau smarkiausiai imta stumtis į priekį nuo  2011-ųjų, kurie buvo paskelbti Turizmo metais. Šalyje ėmė rastis pasaulyje žinomų viešbučių pavadinimai (Hilton, Marriot, Four Seasons, Park Inn, Holiday Inn, Ramada). 2012 metais Baku sulaukė „Eurovizijos“ finalo ir pirmo didelio svečių antplūdžio. 2014-aiais šalyje buvo jau 285 viešbučiai, o dabar veikia 560.

Be „Grand Hotel Europa“, „Hyatt Regency“ ir kitų, veikia ir tarptautinės klasės reikalavimus atitinkantys viešbučiai vietiniais pavadinimais – iš viso daugiau kaip 40 viešbučių yra „penkių žvaigždučių“ klasės. Atrodytų, ko daugiau norėti? Dabar pasirodė, kad trūksta žemesnės klasės viešbučių – pigesnių. Azerbaidžano turizmo asociacijos pirmininkas Nahidas Bagirovas aiškina, kad daugiau turistų galima prisivilioti pigesniais skrydžiais (dabar pigiai skraidina kompanija „Buta Airways“), supaprastinus vizų išdavimą (neseniai pradėjusi veikti sistema ASAN Vizatam sugaišta tris valandas) ir panašiai.

Sakykime,už kelionę lėktuvu mokant 110 dolerių, o nakvynę viešbutyje – po 20 dolerių, savaitės viešnagė Azerbaidžane kainuotų 250 dolerių. „Tai labai priimtina kaina, – sako Bagirovas. – Pridėkime, kad svečias leis pinigus pirkiniams, lankysis restorane, pirkinių festivaliuose, apžiūrės įdomybes, pirks suvenyrus – visa tai padės Azerbaidžanui gauti daugiau valiutos. Turėdami pigesnius viešbučius,  mes galėsime priimti dar daugiau svečių. “Pirmininkas patenkintas, kad randasi įdėjimų ir į pigesnių viešbučių statybą.

Kvepalai su naftos aromatu

Kai kas priekaištauja, kad „Baku Shopping Festival“ švenčiamas tik sostinės centre ir siūlo žengti į kitas miesto dalis. Kiti mojasi dar plačiau ir vyriausybė tai svarsto: tokie festivaliai verslui palaikyti ir turizmui skatinti reikalingi ir šalies rajonuose. Vėlgi pasipildytų ir valstybės iždas. Tiesa, kaip rodo patirtis,  tokie renginiai atneša naudos valstybei tada, kai 75 % prekių siūlo vietiniai gamintojai (Baku vietinės prekės sudaro apie pusę). Pirmiausia turi uždirbti vietiniai prekybininkai, tada jie daugiau ir mokesčių sumokės. Nauji nacionaliniai prekių ženklai jau randasi. Antai  praėjusių metų rudens festivalyje pasirodė  Azerbaidžane sukurti kvepalai, kurių ypatybė – naftos aromatas. Dargi simboliška – juk pertvarkydama šalies ekonomikai pertvarkyti ir „ne naftos sektoriui“, taip pat ir turizmui stiprinti valstybė skiria ir lėšų, gaunamų pardavus naftą…

Azerbaidžanas. Sostinė Baku

Antikiniais laikais kelios Didžiojo šilko kelio atšakos driekėsi ir per dabartines Azerbaidžano žemes. Teigiama, jog azerbaidžaniečių protėviai patys ėmė prasimanyti natūralaus šilko V-VII amžiuose. Dar sakoma, kad V-IX amžiuose pasaulio šilko prekybos centru buvo Barda, X amžiuje jis persikėlė į Gandžią, o dar vėlyvesniais amžiais tuo garsėjo Šemacha, Šekis ir Karabachas. Rusijos imperijos laikais Azerbaidžano šilko šlovė Vakarų Europoje ne tik neblėso, bet dargi didėjo. XIX antroje pusėje čia traukė pirkliai iš iš Prancūzijos ir kitų Europos kraštų. Žinovų tvirtinimu, 1861 metais tarp šimtų šilkverpio kokonų pirkėjų įrašytas ir prancūzų romanų kūrėjas Aleksandras Diuma. 1865 metais čia iš Senojo Žemyno buvo atkakę 200 pirklių patikėtinių. Mūsų dienomis šilkverpystė tebegyvuoja, vikšrų augintojai kiaušinėlius siunčiasi iš Kinijos (gal kaip ir senovėje). Šilkverpiai auginami 30 respublikos rajonų, vien tik Gacho rajone tuo verčiasi 72 ūkininkai. Kaip ir senaisiais laikais iš gautų šilko siūlų audžiamos garsiosios Azerbaidžano skaros, kilimai.

Azerbaidžanas siekia atskleisti pasaulio žmonėms visą savo istorinį ir kultūrinį pavaldą. Senoji architektūra, amatai, nacionaliniai valgiai. Azerbaidžanas apima 9 iš 11 pasaulio klimato zonų su draustiniais, mineraliniais ir terminiais šaltiniais, pėsčiųjų takais ir alpinistų maršrutais. Naftalano apylinkėse išgaunama miesto vardu vadinama nafta, turinčia ypatingų gydomųjų galių. Baku, be senamiesčio su tvirtovės sienomis, rūmų ir mečečių, garsėja dar paplūdimiais ir jūros gelmėmis povandeniniam nardymui. Prie visko sostinėje pritaps ir „Baku Shopping Festival“. O gal tokių švenčių sulauks ir kitų rajonų gyventojai, taip pat jų svečiai, kaip čia dažnai vadina turistus.

2018.05.29; 10:07

Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos Finansų Ministerijos kviečia dalyvauti konferencijoje "AZARTINIAI LOŠIMAI IR LOTERIJOS LIETUVOJE. ATRADIMAI IR PRARADIMAI".

Konferencija bus regiama 2015 metų lapkričio 10 D. "Europa City Hotel Vilnius" viešbučio konferencijų salėje Jasinskio g. 14, Vilnius. Numatoma konferencijos trukmė 9.00-17.00 val.

Continue reading „Dėl azartinių lošimų ir loterijos Lietuvoje”

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Rokas Žilinskas inicijavo kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Prezidentę, prašydamas vetuoti Seime priimtas Azartinių lošimų įstatymo ir Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pataisas.

Kaip pastebi Seimo narys, priėmus šias įstatymų pataisas, atsivertų nesuvaldoma nuotolinių azartinių lošimų rinka Lietuvoje, o labiausiai tai įtakotų nepilnamečius vaikus ir nuo lošimų priklausomus asmenis.

Continue reading „Parlamentaras Rokas Žilinskas prašo vetuoti Azartinių lošimų įstatymo pataisas”

kortos

Noriu suteikti informaciją apie kai kurias nūdienos nesąžiningas loterijas. Jeigu jūs bežiūrėdami TV laidą susigundote ir išsiunčiate žinutę arba skambinate (loterijos bilieto kaina  3 Lt), beveik iškart sms žinute gaunate loterijos bilietą. Toliau visą mėnesį jūs kas kiek laiko gaunate pasiūlymą vėl pirkti bilietą. Už šias žinutes jūs loterijai sumokate 3 Lt, beje, šio fakto, tikiu, kad jūs nezinojote. Aš pati tai sužinojau gerokai padidėjus telefoninei sąskaitai ir tik pasiėmus išklotinę, kurią patikslinau paskambinus UAB Omnitel bendrovei. Jie šį faktą patvirtino, kad už gautus pasiūlymus aš loterijai sumoku 3 Lt.

Continue reading „Apiplėšinėjimas vidury baltos dienos”