Pasienyje su Baltarusija pradėta tiesti spygliuotos vielos užtvara. KAM nuotr.

LIETUVOS SOCIALDEMOKRATŲ DARBO PARTIJOS PAREIŠKIMAS

LSDDP yra šokiruota valdančiosios daugumos ir Vyriausybės veiksmais nesugebant suvaldyti grėsmes keliančias vis didesnį pavojų Lietuvos gyventojų saugumui. O URMo eksperimentai bandant eksportuoti demokratiją į kaimynines valstybes kelia klausimą apie ministerijos vadovybės adekvatumą.

Iš principo pritardami ES sankcijoms Baltarusijos diktatoriaus režimui, negalime sutikti su Lietuvos Vyriausybės pozicija, kuri ir toliau skurdina Lietuvos žmones. Per šias sankcijas Lietuva patirs didžiulius ekonominius nuostolius, ko pasekoje žmonės neteks darbo bei pragyvenimo šaltinio. Per Klaipėdos uostą gabenamų krovinų 1/3 tenka kroviniams iš Baltarusijos. Šių krovinių kiekio netekimas, tai daugiau nei 1 milijardų eurų krovos apimčių praradimas. Nuostolius patirs „Lietuvos gelžinkeliai“ bei Lietuvos vežėjai. O tai tūkstančiai prarastų darbo vietų ir gyventojų realių pajamų. Gyvas pavyzdys demontruojantis cinišką URMo vadovybės pozicija, prisdengiant ES sankcijomis, tai Druskininkuose esančios sanatorijos „Belorus“ keleto šimtų dirbančių Lietuvos piliečių įšaldytų atlyginimų problema, nuo kurios jie išaukiančiai nusišalino. Taip demonstruodami dabartinės valdžios aroganciją ir nepagarbą savo tautiečiams.

Geležinkelis. Slaptai.lt nuotr.

Mes reaikalaujame, kad bet kokie finansiniai nuostoliai patiriami Lietuvos valstybės būtų solidariai pasidalinti tarp visų ES narių ir mums kompensuoti. Negali vieni Lietuvos žmones nešti šią didžiulę naštą, kai tuo tarpu pagal skurdo rizikos vertinimus esame ES autsaideriai.

Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Taip vadinama pabėgėlių krizė jau kelinta savaitė eilinį kartą pademonstravo visų valdžios grandžių nesugebėjimą darniai ir operatyviai veikti. Mes tai vertiname kaip hibridinį karą, o į karinius veiksmus būtina atsakyti adekvačiai, kaip ir dera. Yra iškilusi reali grėsmė šalies nacionalniam saugumui. Ir šiai grėsmei atremti turi būti panaudoti visi valstybės resursai, tame tarpe ir KAMo.

Taip vadinamus pabėgėlius, tarp kurių realiai gali būti infiltruoti diversantai ir svetimų valstybių specialiųjų tarnybų pareigūnai, būtina kuo greičiau izoliuoti. Jokiu būdu negalima šios naštos užkrauti savivaldybėms, kurios tam neturi nei fizinių, nei finansinių pajėgumų. O užseinio reikalų ministras ponas G.Landsbergis pats asmeniškai privalėjo jau nuvykti į Turkiją ir Iraną ir ten tartis dėl pabėgėlių srauto sustabdymo, bei jau atvykusių  grąžinimo. O ES pagalba neturi būti žadama, bet jau konrečiai teikiama.

Reikalingas ir NATO profesionalus įsijungimas, bent padedant išaiškinti realius taip vadinamų pabėgėlių kėslus. O svarbiausia, kad Rytinė ne tik Lietuvos, bet ir ES siena turi būti nedelsiant aklinai uždaryta. Juk dabar mtome chaosą ir visiškai kiaurą sieną, o bet kurios Vyriausybės legityvumas vertinamas pagal jos sugebėjimą kontroliuoti valstybės sieną. Deja, kol kas šio egzamino ši Vyraisybė neišlaiko.

Priimta LSDDP Taryboje 2021 m. liepos 8 d.

2021.07.09; 13:00

Gediminas Kirkilas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„Socialdarbiečių“ lyderis Gediminas Kirkilas teigia, kad rudenį vyksiantys Seimo rinkimai „socialdarbiečiams“ bus sudėtingi, tačiau leisiantys surinkti pakankamai mandatų, reikalingų formuoti frakciją parlamente. Ne ką mažiau sudėtingi, šeštadienį partiečiams teigė politikas, rinkimai bus ir visuomenei. Politiko įsitikinimu, oponentų propaganda ir „kairiaisiais“ apsimetusios politinės jėgos Lietuvos piliečiams apsunkins esminį pasirinkimą – kokiu keliu valstybė toliau turi eiti.
 
Šeštadienį vyksta Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) tarybos posėdis, kurio metu tvirtinama partijos rinkimų programa, pavadinimu „Gerovės ir kūrybos Lietuva”. Kartu skelbiami kandidatai, pretenduosiantys į mandatus rudenį vyksiančiuose parlamento rinkimuose.
 
Partijos lyderis susirinkusiems prieš kelis metus susikūrusios politinės jėgos partiečiams teigė, kad artėjantys rinkimai „socialdarbiečiams“ bus patys sudėtingiausi, o visuomenei – pasirinkimas, kokiu keliu toliau turės eiti Lietuva.
 
Politikas aiškino tikįs, kad reitingų lentelės apačioje esanti partija yra pajėgi įveikti rinkiminį barjerą ir sudaryti atskirą frakciją Seime.
„Aš asmeniškai tikiu, jog mes, Socialdemokratų darbo partija, esame pajėgūs įveikti reikiamą barjerą, laimėti vienmandates ir turėti frakciją Seime, kuri dalyvaus valdančiosios koalicijos sudaryme. Nors tai padaryti nebus lengva“, – kalbėjo G. Kirkilas.
 
Gąsdino dešiniaisiais
 
Esminis politinis klausimas, tęsė „socialdarbiečių“ lyderis, yra tai, ar Lietuva toliau eis atskirties mažinimo keliu, ar visgi, pabrėžė G. Kirkilas, pasuks į dešinę.
 
Politikas susirinkusiems „socialdarbiečiams“ aiškino, kad dabartiniai valdantieji atsakingi už tai, kad per pastaruosius ketverius metus didėjo finansavimas švietimui, sveikatos sektoriui, atskirai pažymėjo politikas – atsiradusius vaikams skirtus pinigus.
 
„Nors dar ir neįgyvendinta ta apimtimi, kaip mes siūlėme, vaiko pinigai jau yra šalies socialinės politikos dalis ir labai svarbi, turint omenyje jaunų šeimų situaciją, demografijos, migracijos problemas“, – kalbėjo G. Kirkilas.
 
Visa tai, tęsė politikas, baigtųsi jei į valdžią grįžtų dešinieji.
 
„Neabejoju, mieli bičiuliai, jei į valdžią grįžtų dešinieji, jie tokią realiai kairiąją politiką stabdytų, remdamiesi visokiais tariamais taupymo, fiskalinės drausmės motyvais, kaip padarė 2008 metais. Tą jie daro jau ir dabar, įvairūs laisvarinkininkai, bankų ekspertai, dešinieji politikai nuolat kalbėdami, jog esą per daug priskolinta, reikės kažkam atiduoti ir panašiai“, – aiškino G. Kirkilas.
 
Opozicija siekia, kad būtų kuo blogiau
 
G. Kirkilas teigė manąs, kad šiuo metu opozicijoje esančios partijos siekia, kad valstybėje būtų kuo blogiau. Tokį tikslą, mano politikas, oponentai kelia dėl to, jog tuo pasinaudoję ketina grįžti į valdžią, prisidengiant esant gelbėtojais. 
 
„Jiems priešingai – reikia gilesnės krizės, jiems reikia, kad žmonės jaustųsi blogiau, gyventų dar sunkiau, gal tuomet jie vėl grįžtų į valdžią, kaip „gelbėtojai” ar „krizių valdytojai”, kokiais save pristato“, – teigė LSDDP pirmininkas.
 
Koronavirusas atskleidė skirtumus tarp kairiųjų ir dešiniųjų
 
Koronavirusas pristabdė šalies ekonomikos augimą, tačiau, įsitikinęs G. Kirkilas, leido palyginti dvi Lietuvą ištikusias krizes. G. Kirkilas turėjo galvoje prieš dešimtmetį įvykusią ekonominę krize, su kuria teko dorotis Andriaus Kubiliaus Vyriausybei. Kaip aiškino politikas, „socialdarbiečiai“ padėjo išsaugoti valdančiąją daugumą, kuri į žmonių problemas krizės metu žvelgė solidariai – priešingai nei tą darė, įsitikinęs jis, konservatoriai.
 
„Kitoks požiūris į žmones, jų problemas, socialinę politiką, ekonomikos augimo perskirstymą, o pandemijos sukeltos krizės metu į solidarumą ir yra pagrindinis šios valdančiosios koalicijos, kuri buvo išsaugota, priminsiu, mūsų partijos dėka, bruožas“, – interpretavo faktus politikas.
Todėl, dar kartą pabrėžė G. Kirkilas, rudenį vyksiančiuose rinkimuose bus sprendžiamas pagrindinis klausimas – ar Lietuva toliau žengs socialinio teisingumo, solidarumo keliu ar pasirinks kokią nors kitokią kryptį.
 
„Nors klausimas ir gana aiškus, rinkėjams apsispręst nebus lengva. Kodėl? Pirmiausia todėl, kad dešiniosios politinės jėgos rinkimuose, neabejoju, apsiginkluos klaidinančia kairiąja retorika ir mėgins tokiu būdu pritraukti rinkėjus. Antra, todėl, kad žmonės daugiausia orientuosis į vadinamas asmenybes, o ne partijų programas (…). Trečia, todėl kad bus pripūsta daug įvairiausios propagandinės miglos apie tai, kad “kažkam reikės grąžinti skolas, kad per daug pinigų išleidžiam tam ir anam, kad svarbu finansinė disciplina” ir pan. O iš tiesų tai – tik propagandinis paruošimas tokių panašių sprendimų, kurie buvo padaryti Kubiliaus Vyriausybės 2008-2009 metais“, – kalbėjo G. Kirkilas.
 
Seimo rinkimuose bus netikrų kairiųjų
 
Anot G. Kirkilo, Seimo rinkimuose dalyvaus ne viena partija, kuri tik prisistatys esanti kairioji politinė jėga. Pasak jo, Gintauto Palucko vedama Lietuvos socialdemokratų partija vargu ar gali būti vadinama kairiąja partija.
 
„Jie kelis metus „stažavosi” konservatorių ir liberalų opozicinėje koalicijoje. Tačiau net ne tai svarbiausia, net ir tyliai, tarsi susigėdę iš tos koalicijos prieš pat rinkimus pasitraukę, jie praktiškai balsavo ir tebebalsuoja prieš daugelį svarbių dabartinės Vyriausybės ir Seimo daugumos socialinių sprendimų, bijodami, jog tai gali paskatinti rinkėjus balsuoti už jų konkurentus – dabartinę valdančiąją daugumą“, – teigė G. Kirkilas.
 
„Netikrų kairiųjų bus ir daugiau, bus pažadų stebuklingai gelbėti ekonomiką. Dešinieji taip pat naudosis apgaulinga kairiąja retorika ir net ne tiek svarbu kaip tos partijos vadinsis, mums svarbu padėti žmonėms susiorientuoti, kad jie pasirinktų teisingai. Kad naujas parlamentas ir jo sudaryta Vyriausybė tęstų šioje kadencijoje suformuotą socialinio teisingumo kryptį ir ją plėtotų, o ne po įvairiais tikrais ar tariamais pretekstais stabdytų ar dar blogiau – griautų“, – tęsė politikas.
 
Pliažas Lukiškių aikštėje rodo, kaip elgtųsi valdžią gavę dešinieji
 
Galiausiai politikas užsiminė ir apie diskusijas viešojoje erdvėje įplieskusį pliažo Lukiškių aikštėje atidarymo klausimą. Tai, mano politikas, yra įrodymas, kad dešinieji neturi sentimentų, tad patekę į valdžią gali elgtis taip pat, kaip ekonominės krizės metu prieš dešimtmetį.
 
„Visiškas dugnas yra vienos iš liberalių partijų provokacija Vilniuje su pliažu Lukiškių aikštėje. Tai padaryta, aišku, sąmoningai, ciniškai ir tikintis tokios priešiškos reakcijos, kokia ir buvo. Tačiau ne tai svarbiausia. Svarbiausia yra tai, jog dešinieji, ypač liberalai parodė, jog jokie sentimentai ar skrupulai, koks nors socialinis padorumas ar jautrumas jiems nėra būdingas. Priešingai, akivaizdu, kad jie iškrės bet kokią kiaulystę vardan balsų, tarnaus tik verslui, o patekę valdžion elgtųsi taip pat, kaip būdami valdžioje prieš 12 metų“, – teigė G. Kirkilas.
 
L. Linkevičius ketina dalyvauti Pasaulio lietuvių vienmandatėje rinkimų apygardoje
 
Tarybos posėdyje „socialdarbiečiai“ iškėlė ir patvirtino savo kandidatus į Seimą vienmandatėse rinkimų apygardose ir daugiamandatėje apygardoje. Iš viso „socialdarbiečiai“ iškėlė ir patvirtino 50 kandidatų vienmandatėse apygardose, daugiamandatėje rinkimų apygardoje kol kas yra įrašyta 110 pavardžių.
 
Partijos tarybos posėdyje dalyvavęs Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pranešė Seimo rinkimuose ketinantis dalyvauti Pasaulio lietuvių vienmandatėje rinkimų apygardoje. Pats ministras nėra partijos narys, jis priklauso „socialdarbiečių“ frakcijai Seime.
 
Vienmandatėse apygardose taip pat kandidatuos partijos lyderis G. Kirkilas (Fabijoniškių apygarda), dabartinis frakcijos seniūnas Rimantas Sinkevičius (Jonavos apygarda), žemės ūkio ministras Andrius Palionis (Dainavos apygarda), Seimo nariai Juozas Bernatonis (Justiniškių – Viršuliškių apygarda), Irena Šiaulienė (Baltijos apygarda), Rimantė Šalaševičiūtė (Telšių apygarda), Antanas Vinkus (Kuršo apygarda), buvęs VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas (Senamiesčio–Žvėryno apygarda).
 
LSDDP pirmininko pavaduotojas, rinkimų štabo vadovas Juozas Bernatonis pristatęs kandidatus, sakė, tikintis, jog liepą bus iškelta ir daugiau kandidatų rinkimuose į Seimą.
 
Pristatė programą „Gerovės ir kūrybos Lietuva“
 
LSDDP Taryboje pristatyta Seimo rinkimams skirta programa „Gerovės ir kūrybos Lietuva“. Šios programos turinį pristatė Irena Šiaulienė. Politikės teigimu, partija pakliuvusi į valdžią siektu toliau Lietuvoje kurti skandinavišką gerovės valstybės modelį. Būtent sekant šiuo modeliu, tikino I. Šiaulienė, šią kadenciją „socialdarbiečiai“ dirbo Seime. Pristatytoje programoje dedami akcentai mažinti socialinę atskirtį, didinti minimalų atlyginimą, pensijas. Taip pat deklaruotas ketinimas iki 150 eurų didinti vaiko pinigus, o skurdo riziką ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų skaičių sumažinti 2024 m. iki ES vidurkio.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.28; 00:05

Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Lietuvos socialdemokratų darbo partijos pirmininku Gediminu Kirkilu. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda, tęsdamas susitikimus su parlamentinių partijų lyderiais, pirmadienį situaciją šalyje aptarė su Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) pirmininku Gediminu Kirkilu.
 
Kaip teigė G. Nausėdos patarėjas Povilas Mačiulis, šalia prezidento iniciatyvų ir socialinių klausimų šalies vadovas su G. Kirkilu aptarė ir „socialdarbiečių“ siūlymą parlamento rinkimuose atsisakyti vienmandačių apygardų. LSDDP pirmininkas patvirtino, kad pastaruosius pokyčius numatantį projektą perdavė šalies vadovui.
 
P. Mačiulio teigimu, diskusijos šiuo klausimu gali vykti, tačiau realūs pokyčiai neturėtų paliesti rudenį vyksiančių Seimo rinkimų.
 
„Iki rinkimų liko bemaž septyni su puse mėnesio – iki tada, kada prezidentas pasirašys ir bus paskelbta rinkimų data – gal pusantro mėnesio. Akivaizdu, kad laiko, kalbant apie artimiausius rinkimus (galimybių. – ELTA), keisti įstatymus nėra, bet diskutuoti apie tai tikrai galima, ir šiandien prezidentas su Gediminu Kirkilu apie tai trumpai diskutavo“, – žurnalistams sakė P. Mačiulis.
 
LSDDP atstovai siūlo parlamento rinkimuose atsisakyti vienmandačių apygardų. Pagal „socialdarbiečių“ sumanymą, Lietuvoje turėtų būti sudaryta 13 daugiamandačių apygardų. Taip pat numatyta galimybė steigti papildomą apygardą užsienio lietuviams. Jei šie siūlomi pokyčiai būtų realizuoti, nuo 2024 m. politinės partijos kiekvienoje iš šių apygardų keltų savo sąrašą.
 
P. Mačiulio teigimu, prezidento susitikimo su G. Kirkilu metu buvo aptartos ir prezidento iniciatyvos Seime priimamiems įstatymams bei galimybės įteisinti papildomą laisvą dieną vieną vaiką auginantiems tėvams.
 
„Prezidentas su Gediminu Kirkilu kalbėjo apie Seimo Europos reikalų komiteto planus, buvo aptartos prezidento iniciatyvos: tiek viešųjų pirkimų tobulinime, tiek civilinio turto konfiskavimo įstatymo pakeitimuose, kuriuos pateikė prezidentas. Taip pat diskutuota apie papildomas laisvas dienas vieną vaiką auginantiems tėvams. Kartu kalbėta ir apie pasiruošimą Seimo rinkimams, kalbėta ir apie tai, kaip mažinti socialinę atskirtį, diskutuota ir apie nacionalinį susitarimą dėl švietimo“, – susitikimo temas atskleidė P. Mačiulis.
 
ELTA primena, kad prezidentas prieš susitikimą su valdančiųjų „soclialdarbiečių“ pirmininku susitiko su opozicinių partijų lyderiais: Socialdemokratų partijos pirmininku Gintautu Palucku, Liberalų sąjūdžio pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen bei konservatorių lyderiu Gabrieliumi Landsbergiu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.25; 07:27

Vytautas Bakas. Slaptai.lt nuotr.
socialdemokratų darbo partija (LSDDP) sureagavo į buvusio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Vytauto Bako mestus kaltinimus Gediminui Kirkilui. LSDDP neigia kaltinimus ir sako, kad taip V. Bakas nuoskaudą praradus komiteto vadovo postą išlieja viešai šmeiždamas G. Kirkilą, leisdamas sau spręsti, kas gali užimti kokį postą, o ko „negalima prileisti“. „Socialdarbiečiai“ artimiausiu metu žada kreiptis Seimo Etikos ir procedūrų komisiją.
 
„Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ V. Bakas teigė, kad G. Kirkilas „yra politikas, kurio ne tai, kad prie NSGK negalima prileisti ir slaptos informacijos, kurią gauna, bet apskritai jo negalima prileisti prie jokio posto“. V. Bakas taip sureagavo tuomet, kai iš Kultūros komiteto į NSGK buvo perkeltas G. Kirkilas. Pasak V. Bako, G. Kirkilas diskredituos komiteto darbą.  
 
Tuo tarpu „socialdarbiečiai“ teigia, kad tokia leksika ir vieši vertinimai iš neva „teisuolio“ pozicijų demonstruoja aiškų V. Bako siekį neigiamai paveikti parlamento vadovo pavaduotojo G. Kirkilo reputaciją viešumoje.
„Ką tik Seimo Nacionalinio saugumo komiteto pirmininko posto netekęs buvęs Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Vytautas Bakas nusitaikė į Seimo pirmininko pavaduotoją Gediminą Kirkilą, dar kartą kaltindamas jį ne tik jau Nacionalinio saugumo komiteto tyrimo paneigtais korupciniais ryšiais su „MG Baltic“, bet ir milijoninėmis aferomis. Seimo nario V. Bako elgesys turėtų būti griežtai įvertintas Seimo Etikos ir procedūrų komisijos, todėl Seimo Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija kreipsis į ją dėl V. Bako pasisakymų paskutiniame Seimo plenariniame posėdyje bei interviu žiniasklaidoje“, – teigiama LSDDP pranešime spaudai.
 
 „Nepriklausomybėje gyvuojanti Lietuvos valstybė, kurioje savo darbą dirba teisėsaugos institucijos, tikrai neleistų, kad Seimo pirmininko pavaduotojo pareigas užimtų žmogus, kurio reputacija būtų sutepta kokiais nors korupciniais ryšiais, milijoninėmis aferomis ar kitokiu šešėliu, ką dėsto ponas V. Bakas. Matome, kad pats parlamentaras situaciją, netekus vadovo posto Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete vertina neadekvačiai ir siekia pažeminti Seimo narį, kuris daugelį metų puikiai atstovauja Lietuvos žmonėms Seime ir už jo ribų kaip Europos reikalų komiteto vadovas.
Sieksime, kad V. Bako skleidžiamas melas ir žeminantys kaltinimai, metami LSDD frakcijos nariui G. Kirkilui, būtų įvertinti Seimo etikos sargų“, – sako Seimo LSDD frakcijos seniūnas Andrius Palionis.
 
LSDD frakcija primena, jog būtent V. Bakui pradėjus dirbti Seime atsirado selektyvūs Nacionalinio saugumo komiteto tyrimai, kuriais grįžtant į praeitį siekiama neigiamai paveikti visuomenės nuomonę apie iki šiol per Nepriklausomybės laikotarpį dirbusių politikų veiklą.
Gediminas Kirkilas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
„Jei leisime V. Bakui ir toliau skleisti melą, valstybėje nesibaigs valdymas slaptomis pažymomis, žmonių persekiojimas ir juodinimas. Tikime, kad visuomenė suvokia, kokios yra tokių netikėtai Lietuvos politinėje padangėje iškilusių „teisuolių“ tikrosios vertybės. Gal užtenka šalyje imituoti darbą, narpliojant seniai pamirštas ir teismų jau vertintas istorijas, laikas realiai dirbti žmonėms, priimant jiems reikalingus socialinius, ekonominius sprendimus, užuot mėčius „mėšlą“ ant daug metų Lietuvai dirbusių kolegų, kad pademonstruotum, koks neva nesusitepęs esi“, – sako LSDD frakcijos seniūnas.
 
V. Bako pasisakymai, pasak „socialdarbiečių“ visuomenės vertinami nevienareikšmiškai, tačiau teisinėje valstybėje, pažymi jie, turėtų būti ribos, atskiriančios tiesą nuo garbėtroškos ir dėmesio reikalaujančio asmens pasisakymų, kurie žemina kitą žmogų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.27; 06:50