Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Grupė Seimo opozicijos atstovų kreipėsi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, prašydami įvertinti parlamentaro Tomo Vytauto Raskevičiaus elgesį, mat, pasak jų, politikas tyčiojosi iš Petro Gražulio religinių įsitikinimų.
Antradienį tarnybai išsiųstame rašte teigiama, kad kovo 29 d. vykusio specialiosios komisijos dėl P. Gražulio apkaltos posėdžio metu T. V. Raskevičius reikalavo kolegą atsakyti, ar šis tiki stebuklais. Rašte pridedama ir posėdžio stenogramos ištrauka.
„Dar kartą pakartoju klausimą, jūs tikite stebuklais ar ne?” – P. Gražulio teiravosi T. B. Raskevičius.
Kryžių kalne. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
„Aš esu krikščionis, tikiu stebuklais. Ir Kristus, gyvendamas Žemėje, padarė labai daug stebuklų”, – Seimo nariui atsakė P. Gražulis.
„Tai Jėzus Kristus tą mygtuką ir spaudė”, – teatsakė „laisvietis“, omenyje turėdamas P. Gražulio balsavimą už kitą Seimo narį.
Būtent pastaroji remarka sukėlė klausimų dvidešimčiai Seimo narių, pasirašiusių kreipimąsi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą. Rašte, remiantis Konstitucijos straipsniais, konstatuojama, kad „kiekvienas asmuo turi teisę išpažinti savo pasirinktą tikėjimą ir asmens laisvės negali būti varžomos jo tikėjimo pagrindu“. O T. V. Raskevičiaus klausimai, pažymima, „žemina tikinčio žmogaus orumą“.
„Manytume, kad valstybės institucijoje tyčiojimasis, pašaipa iš to, kas sudaro žmogaus religinių įsitikinimų apimtį, yra nederami ir Seimo nariai turi gerbti kitų asmenų religinius įsitikinimus, kokie jie bebūtų. Elgesys, kokį pademonstravo T. V. Raskevičius, užgauna daugelio tikinčiųjų jausmus, rodo blogą pavyzdį kitiems asmenims, žemina tikinčio žmogaus orumą”, – aiškinama kontrolierei adresuotame laiške.
Kaip Eltai teigė viena iš kreipimąsi pasirašiusiųjų Agnė Širinskienė, P. Gražuliui užduotas Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko klausimas yra nepriimtinas ir normalizuoja diskriminaciją tikėjimo pagrindu. Todėl prašymas įvertinti „laisviečio“ elgesį išsiųstas ir Seimo etikos sargams. Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Matyt, jeigu Gražulis būtų netikintis asmuo, jis tokių klausimų apie Jėzų Kristų arba balsavimą, stebuklus iš Žmogaus teisių komiteto pirmininko nebūtų sulaukęs. Susidaro įspūdis, kad tai diskriminacija. Kitas dalykas – tokie pavyzdžiai, kurie yra Seime – labai negatyvūs pavyzdžiai – jie skatina ir visuomenę diskriminuoti ir marginalizuoti tam tikras grupes“, – nerimą reiškė politikė.
ELTA primena, kad antradienį Seimas po pateikimo pritarė siūlymui pradėti apkaltos procedūrą parlamentarui P. Gražuliui. Apkaltos iniciatyvos politikas sulaukė po to, kai pernai, rugsėjo 15 d. Seimo posėdžio metu, balsuodamas už parlamentarą Liną Jonauską, politikas „savo sąmoningais veiksmais pažeidė Seimo statutą, Valstybės politikų elgesio kodekse įtvirtintą sąžiningumo principą bei galimai šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir (ar) sulaužė Seimo nario priesaiką“.
Jei Seimas galutinai sutars, kad apkaltos procedūra turi būti priimta, toliau klausimą nagrinės Konstitucinis Teismas (KT).
Rugsėjo 11-ąją sulauksime svarbios žinios. Vilniaus Apygardos administracinis teismas tądien skelbs nuosprendį, ar, lietuviškosios Temidės manymu, Lietuvos Vyriausybė nuskriaudė Vilniaus Greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojus, sumažindama jiems kasmetines atostogas ir prailgindama darbo valandas.
Priekaištai – rimti. Įsidėmėkime: Vyriausybė kaltinama priėmusi diskriminacinius sprendimus! Nors demokratinėje, civilizuotoje valstybėje diskriminacijos neturėtų būti nė kvapo. Ypač dėl diskriminacinių veikų neturėtų sulaukti priekaištų valstybinės institucijos.
Netrukus paaiškės, kokią praktiką formuoja Vilniaus apygardos administracinis teismas
Žodžiu, ši byla aktuali ne vien tiesiogiai suinteresuotoms grupėms. Šio teisminio ginčo svarba – gilesnė, platesnė. Lietuva netrukus žinos, kokią praktiką, iškilus konfliktams tarp Vyriausybės ir profesinių sąjungų, formuoja lietuviškoji Temidė. Šios dvikovos baigtis gali nulemt tolimesnę valstybės raidą: arba profsąjungoms taps lengviau nei iki šiol ginti savo interesus, arba Vyriausybei bus dar paprasčiau nepaisyti teisėtų profesinių sąjungų reikalavimų. Vaizdžiai tariant, netrukus paaiškės, kokio ilgio pavadėlis atseikėtas Lietuvos piliečiams ginčijantis su valdžia.
