Kitai, mažesnei – graikų bendruomenei “Pontos” – pradėjo vadovauti Georgios Macukatovas. Paskui jis įregistravo dar šešias graikų organizacijas ir jų susivienijimą ir tapo pastarojo “prezidentu”. Praktiškai visi (tiek jų ir tebuvo) “Pontos” nariai tapo vienos arba kitos macukatovinės organizacijos pirmininkais. Anksčiau jų veikla apsiribodavo vos ne išgertuvėmis nacionalinių švenčių progą, bet maždaug prieš penkis – šešis metus pas G.Macukatovą iš kažkur atsirado finansinių pajėgumų (šis buvęs milicininkas ar milicijos vairuotojas nepriklausomos Lietuvos laikais greičiausiai mažai kur oficialiai dirbo, nes tapo neva “profesionaliu visuomenininku”). Jis pradėjo rengti tarptautines (!) konferencijas apie Bizantijos palikimą Lietuvoje. Iš pat pradžių tos konferencijos, kuriose susirinkdavo daugiau pranešėjų negu klausytojų, įgavo aiškiai antivakarietišką, prorusišką atspalvį. Nėra abejonių, kad tarp G.Macukatovo sponsorių gali būti ir Rusijos ambasada.
Continue reading „Atsargiai – prorusiška Georgios Macukatov rezoliucija ( 2 )”
