Maikas Flinas

Politinės intrigos

The Wall Street Journal

Nors Maikas Flinas jau paliko nacionalinio saugumo patarėjo postą Donaldo Trumpo administracijoje, triukšmas apie jį nenurimo.

Praėjusį savaitgalį The Wall Street Journal  išspausdino naujų detalių apie Flino kontaktus su rusais.

„Maikas Flinas neatsiskaitė apie bendravimą 2014 metais su Rusijos ir Britanijos pilietybę turinčia moterimi“, – praneša antraštė laikraštyje. Straipsnį parengė žurnalistai Kerol E. Li, Robas Baris, Šeinas Harisas ir Kristoferis S. Stiuartas.

„2014 metais Didžiojoje Britanijoje, saugumo konferencijoje, Flinas bendravo su aspirante, turinčia dvigubą pilietybę – Rusijos ir Britanijos. Tą kontaktą pastebėjo Amerikos žvalgyba, bet Flinas, kuris tuo metu buvo Pentagono žvalgybos valdybos direktorius, apie jį neatsiskaitė“, – tvirtina leidinys, remdamasis „informuotais šaltiniais“.

„2014 metų vasarį, Kembridžo seminare žvalgybos klausimais (buvusių žvalgybos tarnybų darbuotojų forume, kuris rengiamas Kembridžo universitete), Flinas susipažino su Svetlana Lochova. Pasak dviejų renginyje dalyvavusių žmonių, tuo metu Lochova buvo aspirantė ir studijavo Rusijos žvalgybos istoriją“, – rašo leidinys.

Laikraštis perpasakoja neįvardytą atsargoje esantį „aukštą Amerikos valdininką“: Dokumentuose neužfiksuota, kad Flinas pranešė gynybos ministerijos saugumo tarnybai apie savo bendravimą su Lochova. Kadangi Flinas užėmė gynybos ministerijos žvalgybos valdybos (Pentagono sudėtyje esančios žinybos, kuri yra didžiausia žvalgybos tarnyba JAV ginkluotosiose pajėgose) direktoriaus postą, tikėtasi, kad jis informuos valdininkus apie visus kontaktus su jam nepažįstamais užsieniečiais, ypač su asmenimis iš nedraugiškų – Rusijos tipo – šalių“.

Laikraštis aiškina: „Savęs įskundimo“ apie tokius kontaktus norma – tai nėra geležinė taisyklė, bet paprastai valdininkams, kurie turi tokį platų kaip Flinas priėjimą prie slaptos informacijos, rekomenduojama nepažįstamų užsieniečių bandymus užmegzti su jais kontaktą vertinti kaip potencialų mėginimą sužinoti konfidencialios informacijos ar net užverbuoti aukštą pareigūną užsienio vyriausybės interesams“.

Denas O‘Brajenas, tuo metu vadovavęs JAV gynybos ministerijos žvalgybos valdybos atstovybei Londone ir taip pat dalyvavęs seminare, sakė, kad renginyje neįvyko nieko tokio, kas jam atrodytų nederamai.

Tuo tarpu oficialus Flino atstovas Praisas Floidas, atsakydamas į klausimus apie Flino bendravimą su Lochova, pareiškė: „Tai melaginga istorija“. „Išvada, kad generolo Flino kontaktą su toje istorijoje aprašyta Rusijos piliete reikia vertinti ne kaip atsitiktinį kontaktą, o kaip kažką kita, tiesiog neteisinga“, – pridūrė jis.

„Lochova nekomentavo. Jos gyvenimo draugas Deividas Nortas patvirtino, kad Lochova buvo susitikusi su Flinu renginyje, kur apie 20 minučių viešai kalbėjosi“, bet sakė, kad „nuo to laiko jie nebuvo susitikę ir nesikalbėjo“, rašoma leidinyje.

„Firma tvirtina, kad Rusijos kompanija sumokėjo Maikui Flinui už kalbą logistikos ir saugumo temomis“, – tokia antro straipsnio antraštė.

„Rusijos krovinių aviacijos kompanija, išmokėjusi Flinui tūkstančius dolerių, tvirtina, kad tai buvo honoraras už kalbą, jo pasakytą 2015 metais Vašingtone konferencijoje apie logistiką ir nacionalinį saugumą Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje“, – rašo žurnalistas Polas Sonas.

„Aviacijos kompanija „Volga–Dnepr“ pareiškė, kad 2015 metų rugpjūtyje Flinas pasakė kalbą Vašingtone konferencijoje, kurią rėmė jos filialas Amerikoje kartu su Battle Born Munitions Inc. (Nevadoje registruota kompanija, kuri verčiasi šaudmenų importu ir sraigtasparnių vadyba)“, – praneša leidinys.

Laikraštis primena: ketvirtadienį Amerikos kongresmenas paviešino dokumentus, „demonstruojančius, kad 2015 metų rugpjūty Flinas gavo iš „Volga–Dnepr“ 11250 dolerių per paskaitų biurą Leading Authorities Inc., su kuriuo jis pasirašęs kontraktą. (Žiūr. Dokumentai rodo, kad Maikas Flinas padirbėjo kelioms Rusijos kompanijoms ir jam sumokėta daugiau kaip 50 tūkst. dolerių).

Laikraštis pateikia „Volga–Dnepr“ kompanijos pareiškimą: „Tuo momentu, kai dalyvavo konferencijoje, generolas Flinas buvo dimisijos karininkas ir nedalyvavo prezidento Trumpo rinkiminėje kampanijoje, tad, suprantama, jis negalėjo būti pakviestas pranešėju dėl jo paskyrimo į nacionalinio saugumo patarėjo postą“.

Aviacijos kompanija pareiškė, kad Leading Authorities pati pakomentavo dėl konferencijos temos.

Konferencijoje Flinas „kalbėjo apie saugumo problemas ir apie besikeičiančią padėtį Artimuosiuose Rytuose stiprėjant radikaliajam islamui“, pranešė Battle Born Munitions vyriausiasis valdytojas Fredas Hisas.

Informacijos šaltinis – The Wall Street Journal.

2017.03.23; 18:30

Politinės intrigos

Maurin Picard / Le Figaro

„Rusijos ambasadorius Vašingtone, kuris dažnai ir slapta kontaktavo su Amerikos prezidentui artimais asmenimis iki jo išrinkimo, atsidūrė visokiausių polemikų epicentre“, – rašo Le Figaro korespondentas Niujorke Morenas Pikaras.  

Daug triukšmo sukėlęs Rusijos ambasadorius Amerikoje ponas Sergėjus Kisliakas

„Nuo 2016 metų liepos prityrusio 66-rių metų amžiaus Rusijos ambasadoriaus Sergejaus Kisliako dažni ir slapti kontaktai su Donaldui Trumpui artimais asmenimis pradėjo kelti įtarimų. Jie net sąlygojo priverstinį Trumpo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais generolo Maiko Flino atsistatydinimą. Pastarasis penkis kartus kalbėjo telefonu gruodžio 29 dieną su Kisliaku, minėdamas būsimąjį sankcijų Rusijai atšaukimą, bet nepranešė apie tai prezidentui Trumpui ir viceprezidentui Maikui Pensui“, – sakoma straipsnyje.

„Ir štai vėl išnyra Kisliakas – šįkart kompromituojantis teisingumo ministrą Džefą Sešnsą. Per klausymus Senate sausio 10 dieną pastarasis įtikinėjo, kad „nekomunikavo su rusais“. Tai buvo dar prieš tai, kai FTB (Federalinis Tyrimų Biuras), patvirtinimui pateikęs pasiklausytus telefoninius pokalbius, konstatavo, kad Sešnsas ir Kisliakas buvo susitikę 2016 metų liepą ir rugpjūtį, o tai metė šešėlį ant vieno ir iškėlė aikštėn kitą“, – rašo korespondentas.

Stenfordo universiteto politologijos profesorius, buvęs Amerikos ambasadorius Maskvoje Maiklas Makfolas mielai prisimena „fantastiškus pusryčius“ Kisliako rezidencijoje Vašingtone kruopščiai atrinktiems svečiams, daugiausia aukščiausio rango valdininkams iš Barako Obamos administracijos. Makfolą žavi toks subtilus ryšių mezgimo meistriškumas.

Tuo tarpu Nikolasas Biornsas, buvęs JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas politikos reikalams Džordžo Bušo eroje, mano, kad tas žmogus „labai protingas, labai prityręs, visada gerai pasirengęs, nors ciniškas, triukšmingas ir griežtas, sovietinio mentaliteto ir labai agresyviai nusiteikęs Amerikos  atžvilgiu“.

„Būdamas uolus patriotas, Kisliakas išreiškia tono pasikeitimą Rusijos valdžios viršūnėje, laikosi neoimperialistinės Vladimiro Putino pozicijos ir demonstruoja stulbinantį atvirumą, gana retą jo oficialioms funkcijoms“, – rašo straipsnio autorius. „JAV problema, – tvirtina jis nė nemirksėdamas, – tai tikėjimas savo išskirtinumu. Skirtumas tarp mūsų toks, kad mes nesistengiame jo primesti, o JAV tai daro nesvyruodamos. Tai mums ne itin patinka“.

Pripažindamas, kad Rusijos ir Amerikos santykiai „išgyvena blogiausią laikotarpį“ savo istorijoje, įskaitant šaltojo karo metą, Kisliakas pliekia NATO jėgų plėtrą Lenkijoje ir Baltijos šalyse ir piešia savo pašnekovams amerikiečiams kivirčų dėl Ukrainos ir Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos pasekmes: „Mes išmokome gyventi be jūsų, ir jūs išmokote gyventi be mūsų“.

Straipsnio autorius klausia: „Ar Kisliakas vykdė Rusijos specialiųjų tarnybų nurodymus? Ar jo konfidencialūs santykiai su Donaldo Trumpo artimaisiais buvo bandymas sukompromituoti įtakingus asmenis iš naujosios Amerikos administracijos?“

Štai ką pats Kisliakas kalbėjo lapkritį per viešą paskaitą Stenforde: „Mes atliekame klasikinį diplomatinį darbą, – gynėsi jis, kai jį užsipuolė klausimais dėl gandų apie įsilaužimą į serverius per rinkiminę kampaniją Amerikoje. – Mūsų profesijos esmė – suprasti ir pažinti žmones, ir respublikonus ir demokratus. Kai dėl manęs, tai aš dirbu JAV taip seniai, kad esu pažįstamas beveik su visais!“

„Patekęs į audros epicentrą ir gavęs iš The New York Times „politiškai radioaktyvaus diplomato“ etiketę, Kisliakas, žinoma, džiaugsis, galėdamas sugrįžti į Maskvą. Jeigu tik jam nepasiūlys naujo posto – kontrteroristinio „caro“ posto, kurį JTO generalinis sekretorius Antonijus Guterešas ketina įsteigti naujame organizacijos štabe Niujorke, sakoma straipsnyje.

Kai dėl Kisliako įpėdinio, tai jis – Anatolijus Antonovas, dabartinis RF užsienio reikalų ministro pavaduotojas ir keturių žvaigždučių generolas su „bulterjero“ reputacija. Jis tik laukia Valstybės dūmos patvirtinimo, kad užimtų neseniai pasidariusį tokį nepaprastai nepatogų Rusijos ambasadoriaus Trumpo Amerikoje krėslą, rašo Pikaras.

Informacijos šaltinis: Le Figaro.

2017.03.08; 18:05