Baltijos šalys jaučia tvirtą JAV paramą ne tik žodžiais, bet ir realiais darbais, teigia Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, pirmadienį Taline susitikusi su JAV viceprezidentu Maiku Pensu (Mike Pence).
 
Pasak Lietuvos vadovės, artėjant bendroms Rusijos ir Baltarusijos karinėms pratyboms „Zapad“, mūsų šalyje gali suaktyvėti JAV oro patruliavimas.
 
„Matome, kad interesas Baltijos šalims iš Jungtinių Valstijų yra didelis, realus, rimtas, o svarbiausia, paremtas realiais darbais ir įsipareigojimais. Matome tai ir finansavimo didėjimu būtent mūsų regionui, ir didesnių karinių pajėgų dislokavimu, oro policijos sustiprinimu, tikimės Lietuvoje net septynių lėktuvų – beveik dvigubai – artimiausiu metu“, – po Baltijos šalių lyderių ir JAV viceprezidento susitikimo kalbėjo D. Grybauskaitė.

Pasak Lietuvos vadovės, per susitikimą su M. Pensu nebuvo konkrečiai kalbėta apie rugsėjį numatytas pratybas „Zapad“, bet įvykiai regione atidžiai vertinami.

„Kalbėjome, kaip užtikrinti regiono saugumą, žinodami iš principo militarizaciją Kaliningrade (…). Aplink mus verda karinis gyvenimas, tai mes įvertiname labai aiškiai, suprasdami ir grėsmes, ir žinodami, kaip reikia tam pasiruošti, ir kalbame su savo partneriais amerikiečiais“, – sakė Prezidentė.

Kaip jau skelbta, JAV viceprezidentas M. Pensas pirmadienį Taline tvirtai patikino, kad Jungtinės Valstijos įsipareigoja ginti visas NATO sąjungininkes, tarp jų – ir Baltijos šalis, su nerimu žiūrinčias į Rusijos vykdomą regiono militarizavimą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.01; 06:36

Baltijos šalių vadovų ir JAV viceprezidento Maiko Penso (Mike Pence) susitikimas. R. Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvauja Estijoje Baltijos šalių vadovų ir JAV viceprezidento Maiko Penso (Mike Pence) susitikime, kuriame daugiausia dėmesio skiriama regiono saugumo stiprinimui ir Baltijos šalių bei JAV bendradarbiavimui gynybos srityje.

Šalies vadovė pabrėžė, kad ilgalaikis JAV įsitraukimas į regiono saugumo užtikrinimą Baltijos šalims gyvybiškai svarbus. Galingiausios NATO sąjungininkės vaidmuo yra lemiamas siekiant regioninės oro gynybos sprendimų, o nuolatinis JAV karių ir technikos buvimas Baltijos šalyse – stipriausia atgrasymo priemonė.

Regionui patiriant karines ir hibridines grėsmes Jungtinės Amerikos Valstijos užtikrintai įgyvendina savo gynybos įsipareigojimus. Oro gynybos pratyboms Lietuvoje dislokuotos „Patriot“ sistemos, JAV naikintuvais stiprinama NATO oro policijos misija, į Baltijos jūrą atvykstantys JAV kariniai laivai, didinamas finansavimas Europos atgrasymo iniciatyvai – tai tvirta parama Baltijos šalių, Europos ir viso Aljanso saugumui.

Susitikime aptartas bendras valstybių atsakas atremiant kibernetines grėsmes. Prezidentės teigimu, prieš Vakarų demokratijas nukreiptos kibernetinės atakos – kylanti grėsmė tarptautiniam saugumui. Europos valstybės ir JAV jau patyrė didelio masto kibernetinius išpuolius ir duomenų vagystes, praėjusiais metais ir Lietuvoje užfiksuota beveik 50 tūkstančių kibernetinių incidentų. Todėl greito reagavimo bei sutelktų sąjungininkų pajėgumų reikia ir kibernetinėje erdvėje.

Valstybių lyderiai taip pat aptarė Baltijos šalių ir JAV energetinį bendradarbiavimą. Prezidentės teigimu, aktyvus JAV vaidmuo regiono energetikos sektoriuje įgauna strateginę reikšmę. JAV sprendimas dėl sankcijų Rusijai, liečiantis ir energetinius projektus – griežtas signalas, kad Kremliaus mėginimai išnaudoti savo padėtį energetikos sektoriuje manipuliacijoms ir kišimuisi į kitų šalių politiką, nebus toleruojami. JAV taip pat padeda užtikrinti energijos šaltinių įvairovę regione – jau rugpjūtį Lietuvos SGD terminalą, o per jį – ir kitas Baltijos šalis, pasieks pirmosios amerikietiškos suskystintos gamtinės dujos.

Susitikime su JAV viceprezidentu šalies vadovė taip pat pabrėžė, kad Amerikos demonstruojama tvirta pozicija Kremliaus geopolitinių energetikos projektų atžvilgiu itin reikšminga, susiduriant su nauja grėsme – prie NATO sienų statoma nesaugia Astravo AE, kuri gali būti panaudota ir kaip nekonvencinis ginklas.

Prezidentė su kitais Baltijos šalių vadovais ir JAV viceprezidentu taip pat aptarė pasirengimą NATO viršūnių susitikimui, kuris įvyks kitąmet. Šalies vadovės teigimu, būtina užtikrinti greitesnį Aljanso sprendimų priėmimą, parengti konkrečias priemones galimai karinei Baltijos šalių izoliacijai išvengti, turėti nuolat atnaujinamus gynybos planus su priskirtais kariniais pajėgumais.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.31; 16:20