Nelygiaverčiai mainai

Vašingtonas, gruodžio 12 d. (AFP-ELTA). JAV pastangas derėtis dėl Rusijoje kalinamo buvusio jūrų pėstininko išlaisvinimo kartu su krepšinio žvaigžde Brittney Griner sutrikdė Maskvos reikalavimas paleisti Vokietijoje laikomą nuteistą žudiką, teigia aukščiausio rango JAV pareigūnas ir žiniasklaida.
 
B. Griner iškeitus į nuteistą Rusijos ginklų prekeivį Viktorą Butą kilo klausimų, kodėl JAV nepavyko pasiekti, kad kartu su ja būtų paleistas buvęs jūrų pėstininkas Paulas Whelanas, kurį Maskva kaltina šnipinėjimu, o Vašingtonas tokį kaltinimą kategoriškai atmeta.
 
Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo atstovas spaudai Johnas Kirby sekmadienį buvo paklaustas apie pranešimus, esą derybos įstrigo dėl reikalavimo paleisti Vadimą Krasikovą, buvusį Rusijos vidaus šnipinėjimo organizacijos pulkininką, atliekantį bausmę iki gyvos galvos už žmogžudystę Vokietijoje.
 
J. Kirby ABC laidoje „This Week“ pripažino, kad „buvo toks teiginys, jog jie norėjo žmogaus pavarde V. Krasikovas, kurį sulaikė vokiečiai“.
 
„Tai tiesiog nebuvo laikoma rimtu pasiūlymu“, – sakė J. Kirby, apibūdinęs V. Krasikovą kaip „žudiką“.
 
Liepos pabaigoje J. Kirby sakė CNN, kad V. Krasikovo įtraukimas į bet kokį susitarimą buvo „nesąžiningas Maskvos bandymas išvengti labai rimto pasiūlymo“ iš JAV pusės.
 
Penktadienį Baltųjų rūmų atstovė spaudai Karine Jean-Pierre atsisakė komentuoti V. Krasikovo klausimą.
 
V. Krasikovas Vokietijoje atlieka laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę už čečėnų kovotojo nužudymą Berlyno parke 2019 metais.
 
Žmogžudystę, Vokietijos valdžios institucijų teigimu, užsakė Rusijos žvalgybos tarnybos.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2022.12.12; 09:23

Ukrainos valdžia ir prorusiški separatistai karo alinamuose šalies rytuose sekmadienį turėtų apsikeisti dešimtimis kalinių.
 
Po taikos derybų Paryžiuje kiek anksčiau šį mėnesį abi pusės teigė, kad iki metų pabaigos bus apsikeista kaliniais.
 
„Rytoj turėtų įvykti mainai. Laukiame šito. Žmonių patvirtinimas dar nebuvo baigtas“, – žurnalistams sakė Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis.
 
Šeštadienio rytą apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos atstovė Daria Morozova pranešė apie susitarimą apsikeisti kaliniais.
Ji teigė, kad separatistams bus grąžinti 87 kaliniai, o 55 – bus perduoti Kijevui, tačiau neatskleidė šių asmenų pavardžių.
 
Manoma, kad apsikeitimas kaliniais turėtų įvykti Horlivkoje, separatistų kontroliuojamame Donecko regione.
 
Rusijos žiniasklaidos priemonės pranešė, kad operacija bus vykdoma ties fronto linija.
 
Apsikeitimas kaliniais su separatistais planuojamas, praėjus trims mėnesiams po ilgai laukto Ukrainos apsikeitimo kaliniais su Rusija, kurio metu abi šalys perdavė po 35 kalinius.
 
2014 m. prorusiškiems separatistams pradėjus karą Rytų Ukrainoje, jame jau žuvo daugiau nei 13 000 žmonių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.29; 01:00

Teisėjas nurodė suimti buvusią Argentinos prezidentę K. F. de Kiršner. EPA-ELTA nuotr.

Buvusiai Argentinos prezidentei Kristinai Fernandes de Kiršner (Cristina Fernandez de Kirchner) gresia naujas teismo procesas. Pasak teisėsaugos, federalinis teisėjas Klaudijas Bonadijas (Claudio Bonadio) nurodė panaikinti senatorės parlamentinę neliečiamybę ir ją suimti.

Teisėsauga kaltina K. F. de Kiršner tėvynės išdavimu ir trukdymu patraukti atsakomybėn kaltuosius dėl 1994 metų išpuolio prieš žydų centrą „Amia“ Buenos Airėse, per kurį žuvo 85 žmonės.

Teisėjas nurodė suimti ir buvusį užsienio reikalų ministrą Hektorą Timermaną (Hector Timerman) bei dar kelis politikus. K. F. de Kiršner, anot teisėjo, 2012 metais, kai buvo prezidentė, pasirašė paktą su Iranu, anot kurio, išpuolio organizavimu kaltinami įtariami aukšti Irano pareigūnai turi būti apklausiami ne Buenos Airėse, o Teherane. Argentinos parlamentas savo laiku pritarė paktui. Tačiau Irano parlamentarai to niekada nepadarė ir jis neįsigaliojo.

Buvusi prezidentė ketvirtadienį teisme neigė jai keliamus kaltinimus. Iki šiol niekas neprisiėmė atsakomybės dėl išpuolio, tačiau Izraelis ir Argentinos tyrėjai neabejoja, kad pėdsakai veda į Iraną.

Prokuroras Albertas Nismanas (Alberto Nisman) 2015 metais apkaltino K. F. de Kiršner saugojus Irano įtariamuosius mainais už naftos tiekimą ir prekybos lengvatas. Tačiau prieš tai, kai teisininkas savo turimus duomenis norėjo pristatyti parlamente, jis buvo rastas negyvas. Jo mirties aplinkybės tiriamos.

Prieš buvusią prezidentę jau vyksta keli procesai dėl korupcijos. Ji visus kaltinimus neigia ir vadina juos politiškai motyvuotais.

K. F. de Kiršner Argentinai vadovavo 2007-2015 metais. Spalį per rinkimus ji buvo išrinkta į Senatą. Senatorės pareigas ji pradės eiti sekmadienį. Neliečiamybei panaikinti reikalingas dviejų trečdalių balsų daugumos pritarimas Senate.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.12.10; 00:10