Konkistadorai. Pirmasis knygos viršelis

Leidykla „Briedis“ kviečia skaitytojus artimiau susipažinti su Europos keliautojais, dar XV a. pabaigoje pasiekusiais Amerikos krantus. Visi puikiai žino, kas atrado Ameriką, tačiau kaip įvykiai klostėsi toliau ir kaip atvykėliai elgėsi su vietiniais gyventojais Kristupo Kolumbo atrastoje „Indijoje“, suvokiama miglotai. Būtent apie tai savo knygoje „Konkistadorai“ rašo meksikiečių istorikas Fernandas Cervantesas.

Pats būdamas vieno iš konkistadorų palikuonis, šis Bristolio universiteto Istorijos fakulteto lektorius pateikia išsamią ispanų atradimų ir užkariavimų istoriją, paremtą nauju vertinimu. Šį kūrinį geriausia 2020 metų knyga pripažino tokie leidiniai kaip „The Sunday Times“, „Times Literary Supplement“, „The Tablet“ ir „The Lady“.

Pirmieji Amerikos tyrinėtojai ir kolonistai iš Ispanijos jau tapo legendomis apipinta tema. Kadaise konkistadorai buvo garbinami kaip nuotykių ieškotojai, platinę krikščioniškąją kultūrą ir padėję sukurti neregėto masto imperiją. Tačiau dabar juos smerkiame už žiaurumą ir žmonių išnaudojimą. Aukso bei šlovės siekę konkistadorai sunaikino senąsias actekų bei inkų civilizacijas ir pridarė išties šiurpių dalykų.

Tačiau ankstyvųjų naujųjų laikų Ispanijos ir jos užkariautos Amerikos intelektualine bei religine istorija besidomintis F. Cervantesas nei aukština konkistadorus, nei juos smerkia. Jis tiesiog skatina suprasti istorinį kontekstą ir atskleidžia kultūrinį pasaulį, suformavusį konkistadorų mąstyseną ir elgesį.

Knygos autorius nuplėšia mitų bei fikcijos uždangą ir panardina skaitytoją į vėlyvųjų viduramžių imperializmo pasaulį. Mums šis pasaulis pažįstamas neką geriau nei patys konkistadorai – Naujojo Pasaulio čiabuvių tautoms. Naudodamasis gausybe įvairių šaltinių, tokių kaip dienoraščiai, laiškai, metraščiai bei traktatai, F. Cervantesas performuoja ispanų užkariavimų Naujajame Pasaulyje istoriją, pateikdamas ją to meto politinės bei intelektualinės aplinkos fone. O šios istorijos pagrindiniai veikėjai konkistadorai vaizduojami su savo didingomis ambicijomis ir moralinėmis priešpriešomis.

Knygoje „Konkistadorai“ atgimsta visi garsūs atradėjai nuo Kolumbo iki Cortéso, Pizarro ir vėlesniųjų, o naujai pateikiamas pasakojimas apie ispanų užkariavimus Naujajame Pasaulyje verčia susimąstyti, kaip šis laikotarpis negrįžtamai pakeitė visos istorijos eigą.

1492 m. ekscentriškasis genujiečių jūrininkas Kristupas Kolumbas, panoręs per Atlanto vandenyną nuplaukti iki Indijos, aptiko keletą Karibų regiono salų. Po to pasipylė gausybė ekspedicijų, kurios baigėsi stulbinamu dviejų galingų civilizacijų užkariavimu: Meksikos actekus 1521 m. užkariavo Hernánas Cortésas, o Peru inkus, prabėgus kiek daugiau nei dešimtmečiui, įveikė Franciscas Pizarras. Habsburgų imperatoriaus bei paties Dievo vardu abu šie vyrai paverginėjo, žudė ir taip įtvirtindami savo viešpatystę vadino save užkariautojais.

Tose didžiulėse naujai užimtose teritorijose energingi ir neretai grobuoniški naujakuriai labai greitai įrėžė savo pėdsaką. Dabar mums atrodo sudėtinga įsivaizduoti pasaulį, kurio politinių reikalų centre vyrauja religinė kultūra. Tačiau tik tada, kai būsime pasirengę atvirai ir noriai priimti tą mums svetimą kultūrinį pasaulį, galėsime aiškiai suvokti, kad jis buvo ne mažiau žmogiškas.

Knygą iš anglų kalbos vertė Romualdas Grigaliūnas.

2021.12.28; 05:50

Meksikos prezidentas Andresas Manuelis Lopezas Obradoras. EPA – ELTA nuotr.

Meksikos vyriausybė oficialiai atsiprašė majų čiabuvių už nusikaltimus, kurie buvo vykdomi prieš juos nuo ispanų užkariavimo.
 
„Mes prašome majų atleisti už siaubingus nusikaltimus, kuriuos vykdė atskiri asmenys ir nacionalinės bei užsienio institucijos užkariavimo metais, per tris šimtmečius trukusį kolonijinį valdymą ir du šimtmečius nuo Meksikos nepriklausomybės“, – sakė prezidentas Andresas Manuelis Lopezas Obradoras pirmadienį Kintana Roo valstijoje šalies pietuose.
 
Ši kalba buvo dalis minėjimo renginių, skirtų 500-osioms ispanų invazijos metinėms ir 200-osioms šalies nepriklausomybės metinėms. Ceremonijoje dalyvavo ir Gvatemalos prezidentas Alejandro Giammattejis.
 
Vidaus reikalų ministrė Olga Sanchez pabrėžė, kad šalis atsiprašo ir už šiandieninį rasizmą bei aplaidumą, su kuriuo vis dar susiduria majų gyventojai.
 
Per ceremoniją buvo girdėti demonstrantų šūksniai. Jie kritikavo prezidento planą nutiesti 1 500 km ilgio „majų geležinkelį“, kuris sujungtų kurortus su senovinėmis archeologinėmis vietomis. Kritikų teigimu, tai kenkia aplinkai ir daro žalą čiabuvių bendruomenėms.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.05.04; 00:30