Auksas – lėkštutėje. Slaptai.lt nuotr.

Berlynas, gegužės 12 d. (ELTA). Kipras ir Malta dėl Rusijos invazijos į Ukrainą iš dešimčių asmenų atėmė vadinamuosius „auksinius pasus“.
 
43 rusai ir baltarusiai neteko Kipro, o du – Maltos pilietybės, rašo Vokietijos leidinys „Spiegel“, remdamasis Europos Komisijos atsakymu į atitinkamą vokiečių europarlamentaro Moritzo Körnerio paklausimą.
 
Šiose šalyse buvo taikoma praktika suteikti pilietybę dideles sumas investuojantiems asmenims. „Auksinių pasų“ turėtojai tada galėdavo apsigyventi visose ES šalyse ir vykdyti čia verslą.
 
Kipras, pavyzdžiui, už pasą reikalavo mažiausiai 2,5 mln. eurų investicijų.
 
Po Rusijos invazijos į Ukrainą Europos Komisija dar kartą šią ginčytiną praktiką paskelbė neteisėta ir rekomendavo ES valstybėms įvertinti galimybę atimti tokią pilietybę, visų pirma – jei atitinkami asmenys įtraukti į ES sankcijų sąrašą. Prieš Maltą Komisija ėmėsi teisinių veiksmų, nes ji nutraukė pasų išdavimą tik rusams ir baltarusiams. Kipras šios praktikos visai atsisakė.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2023.05.13; 06:04

Panama papers

Maltos vyriausybė turėtų prisiimti atsakomybę dėl 2017 metais įvykdyto žurnalistės nužudymo, nes ji sukūrė „nebaudžiamumo atmosferą“, kuri sukėlė pavojų jos gyvybei, skelbia Maltos žiniasklaida, cituodama atlikto tyrimo išvadas.
 
2017 metų spalį žurnalistė Daphne Caruana Galizia, atskleidusi Maltos politinio bei verslo elito korupciją, buvo nužudyta susprogdinus automobilyje padėtą bombą. Įvykis sukėlė tarptautinį pasipiktinimą ir protestus, kurie galiausiai privertė atsistatydinti tuometinį ministrą pirmininką Josephą Muscatą.
 
Trijų teisėjų kolegija 437 puslapių ataskaitoje rašo, kad, nors per beveik dvejus metus trukusį tyrimą jie nerado įrodymų apie vyriausybės dalyvavimą nužudyme, vis dėlto J. Muscatui ir visam buvusiam jo Ministrų kabinetui turėtų būti taikoma kolektyvinė atsakomybė.
 
„Valstybė turėtų prisiimti atsakomybę dėl nužudymo“, – rašoma ataskaitoje, kurį ketvirtadienį citavo anglakalbė Maltos žiniasklaida.
 
„Ji sukūrė nebaudžiamumo atmosferą, kylančią iš aukščiausių administracijos sluoksnių… kurios čiuptuvai paskui pasklido po kitas institucijas, tokias kaip policija ir reguliavimo institucijos, ir tai lėmė teisės viršenybės žlugimą“, – rašoma joje, pasak „Times of Malta“.
Šūvis
 
Atmosfera, kurioje valstybė nesiėmė priemonių apsaugoti Caruaną Galizią, tapo „palankiu klimatu“ jos nužudymui, rašoma ataskaitoje.
 
Kolegija rado „įtikinamų įrodymų“, kad tas, kas surengė žmogžudystę, žinojo, jog jį apsaugos „aukščiausias valstybės pareigas einantys asmenys – tiek policijoje, tiek politikoje – kurie gali jam tokią apsaugą užtikrinti“.
 
53 metų Caruana Galizia buvo vadinama „viena moterimi iš „WikiLeaks“. Tinklaraštininkė buvo žinoma dėl savo atlikto aukšto lygio korupcijos tyrimo; ji prisidėjo ir prie 2016 metų „Panama Papers“ duomenų paskelbimo.
 
J. Muscatas atsistatydino 2020 metų sausį po visuotinio pasipiktinimo ir masinių protestų dėl jo pastangų, kaip manoma, apsaugoti draugus ir bendražygius nuo tyrimo.
Politinė korupcija
 
Tinkle „Facebook“ jis rašė, kad greitas įtariamųjų sulaikymas po Caruanos Galizia nužudymo „paneigia bet kokį nebaudžiamumo įspūdį“.
 
Jis pridūrė, kad nebaudžiamumas egzistavo dar iki jo kadencijos.
 
„Nepaisant labai rimtų abejonių dėl tyrimo trūkumų, aš sutinku su šiomis išvadomis, kaip visada darydavau iš pagarbos institucijoms“, – rašė jis, pridurdamas, kad „sumokėjo didžiausią politinę kainą“, prisiimdamas atsakomybę už savo ir kitų veiksmus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.07.30; 10:55

Tiriant bylą dėl Maltos žurnalistės Daphnės Caruana Galizijos nužudymo, vienas liudytojas pareiškė, kad buvęs ministras samdomam žudikui sumokėjo 350 000 eurų. Tai pirmadienį teisme liudijo žmogžudystės tarpininkas. Jis teigė, kad pinigus mokėjo buvęs ekonomikos ministras Chrisas Cardona.
 
Pats politikas laikraščiui „Times of Malta“ sakė, kad šis liudijimas yra pramanas. Mokėjęs samdomam žudikui kaltinamas ir vienas su išpuoliu siejamas verslininkas.
 
Apie politiką ir korupciją rašiusi tinklaraštininkė 2017 metų spalį buvo susprogdinta savo automobilyje. Įvykdę išpuolį kaltinami trys vyrai. Verslininkas Yorgenas Fenechas, palaikęs gerus ryšius su tuometine vyriausybe, yra teisiamas kaip nužudymo organizatorius.
 
Įtariamieji kaltinimus neigia. Liudytojui už liudijimą pažadėtas nebaudžiamumas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.03; 06:00

Maltos vyriausybė skirs milijoną eurų už informaciją, padėsiančią išaiškinti žurnalistės Dafnės Karuanos Galisijos (Daphne Caruana Galizia) nužudymą. „Šis atvejis yra toks nepaprastai reikšmingas, kad reikalauja nepaprastų priemonių“, – pareiškė vyriausybė.

„Dėl teisingumo turi būti padaryta viskas, nesvarbu kiek tai kainuotų“, – sakoma vyriausybės pareiškime.

Tūkstančiai žmonių sekmadienį Maltoje dalyvavo demonstracijoje, į kurią sukvietė piliečių teisių grupės. Jie reikalavo greitai išaiškinti nužudymą ir padaryti galą korupcijai politikoje ir institucijose.

Demonstracijoje dalyvavo ir politikai, profsąjungų atstovai bei prezidentė Mari Luiz Koleiro Preka (Marie-Louise Coleiro Preca). Ministro pirmininko Džozefo Muskato (Joseph Muscat) nebuvo.

Tinklaraštininkė D. Karuana Galisija buvo susprogdinta savo automobilyje praėjusią savaitę. Kas įvykdė nusikaltimą, vis dar lieka neaišku. Žurnalistė yra atskleidusi ne vieną korupcijos aferą. Kaltinimai, susiję su vadinamaisiais Panamos popieriais, buvo nukreipti ir prieš premjero Dž. Muskato žmoną bei kitus vyriausybės vadovo patikėtinius.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.24; 00:01

Europos Sąjungos (ES) Tarybai pirmininkaujančios Maltos organizuotame Bendrųjų reikalų tarybos posėdyje Liuksemburge didelis dėmesys skirtas komunikacijos svarbai.

Posėdžio metu taip pat patvirtintos Tarybos išvados dėl Sanglaudos politikos efektyvumo, aktualumo ir matomumo piliečiams bei Tarybos išvados dėl makroregioninių strategijų įgyvendinimo.

Bendrųjų reikalų taryba sutarė, kad Sanglaudos politikos ir ES investicijų rezultatų matomumui didinti turėtų būti skiriamas didesnis dėmesys, nes tai yra svarbus politikos įgyvendinimo sėkmės faktorius. Posėdžio metu kalbėta, kad komunikacijai ir dalijimuisi patirtimi bei geraisiais pavyzdžiais didesnį dėmesį turi skirti ne tik valstybės narės, institucijos, bet ir ES lėšomis finansuojamų projektų vykdytojai.

Bendrųjų reikalų tarybos posėdyje dalyvavusi finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė pabrėžė, kad vien tik pristatyti gyventojams pasiektus rezultatus ir geruosius investicijų pavyzdžius nepakanka. „Lietuvoje taikome socialinio marketingo principus ir komunikacijos veiklomis siekiame konkrečių socialinių ir ekonominių pokyčių. Norime, kad gyventojai ne tik žinotų apie įgyvendinamus projektus, bet būtų aktyvesni ir labiau įsitraukę į „Europos projekto“ kūrimą,“ – susitikime kalbėjo finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė.

Reikšmingus pokyčius, kuriuos kuria efektyviai investuojamos ES lėšos Lietuvoje rodo ne tik nuo 2004 m. net 24 proc. išaugęs Lietuvos bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui lyginant su ES vidurkiu, bet ir gyventojų apklausos.

2016 m. pabaigoje atlikto visuomenės nuomonės tyrimo rezultatai rodo, kad beveik 90 proc. Lietuvos gyventojų sutinka su teiginiu, kad ES investicijos prisideda prie jų gyvenimo kokybės gerinimo, o 8 iš 10 apklaustųjų teigia asmeniškai pajutę ES investicijų naudą, t.y. pastebėjo ar naudojosi sutvarkytais keliais, suremontuota mokykla, atnaujinta gydymo įstaiga; gyvena renovuotuose daugiabučiuose.

Informacijos šaltinis – ES investicijų departamento Viešųjų ryšių skyrius.

2017.04.26; 18:50

Penktadienis, vasario 3 d. (Valeta). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvauja neformaliame Europos Vadovų Tarybos susitikime, kuriame aptariama, kaip užkirsti kelią nelegaliai migracijai, taip pat ir iš Afrikos šalių.

Artėjant Europos Sąjungos 60-mečiui šalių lyderiai taip pat tariasi, kaip sutvirtinti ES, kad ji efektyviai atsakytų ir į šiandienos, ir ateities iššūkius.

Europos Sąjungos ir Turkijos susitarimas parodė, jog migracijos srautus pažaboti įmanoma – per Balkanų šalis Europą pasiekiančių atvykėlių skaičius jau sumažėjo 95 procentais. Tačiau daugelyje Afrikos šalių tęsiantis politinei suirutei, didėjant skurdui, auga ir naujų migracijos srautų rizika. Praėjusiais metais Viduržemio jūra į Italiją atvyko daugiau nei 180 tūkst. žmonių, o dingusiųjų jūroje skaičius kasmet pasiekia naują rekordą.

Prezidentės teigimu, Viduržemio jūra neturi tapti nevilties jūra. Tam, kad užkirstų kelią naujoms migracijos kryptims ir žmonių žūtims, ES privalo kovoti su žmonių gabentojais, stiprinti savo išorės sienų apsaugą ir bendradarbiauti su Afrikos valstybėmis, šalindama pamatines migracijos priežastis. 

Maltoje ES vadovai tariasi, kaip padėti Libijai, kuri jau tapo pagrindiniais nelegalių migrantų vartais į Europą. Tam būtina stiprinti trapias šios šalies institucijas ir ugdyti Libijos pajėgumus saugoti savo valstybės sienas bei kovoti su žmonių kontrabandininkais. Reikia ir aktyviai dirbti su Libijos kaimynais, kad migrantų srautai nepasiektų šios šalies. Libijoje glaudžiantis beveik milijonui migrantų, taip pat svarbu gerinti sudėtingas jų gyvenimo sąlygas. Šioms priemonėms įgyvendinti ES vadovai numato skirti daugiau nei 200 mln. eurų iš ES lėšų.

Prisidėdama prie migracijos srautų iš Libijos suvaldymo, Lietuva taip pat siųs savo karius į ES misiją Viduržemio jūroje, kuri padeda saugoti ES jūrų sieną, stabdyti nelegalius žmonių gabentojus ir gelbėja skęstančius žmones.

Šiuo metu daugiau nei pusė Europą pasiekiančių migrantų bėga ne nuo karo, o nuo ekonominio nepritekliaus. Todėl ES lyderiai tariasi, kaip sustiprinti bendradarbiavimą su pagrindinėmis migrantų kilmės šalimis Afrikoje ir padėti joms įveikti skurdą bei ekonominę nelygybę. Šalies vadovė pabrėžė, jog kovojant su nelegalia migracija, ES būtina veiksminga gerovės ieškančių migrantų grąžinimo politika. Todėl finansinė parama Afrikos šalimis turi būti siejama su jų pasiryžimu priimti atgal nelegaliai į Europą atvykusius savo piliečius.

Artėjant ES jubiliejui, Maltos viršūnių susitikime taip pat diskutuojama, kaip sutvirtinti Europos Bendriją. Prezidentės teigimu, visus 6 dešimtmečius ES užtikrino taiką ir leido kurti saugią ateitį milijonams žmonių. Lietuva puikiai supranta ES svarbą ir jaučia narystės naudą. Tam, kad pasitikėjimas ES augtų visose šalyse, būtina užtikrinti žmonių saugumą, stiprinant ES išorės sienų apsaugą, kovą su propaganda ir hibridinėmis grėsmėmis. Taip pat svarbu užtikrinti žmonių ekonominę gerovę – ne tik skatinti ekonomikos augimą, bet ir mažinti skurdą, socialinę atskirtį, nedarbą, investuoti į švietimą ir naujas technologijas.

Europos Parlamento duomenimis, narystę ES naudinga laiko 86 proc. Lietuvos gyventojų.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba. Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

2017.02.04; 07:55

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Maltoje dalyvavo neformalioje Europos Vadovų Taryboje (EVT), kurioje aptarta, kaip įgyvendinamos ES sutartos priemonės migracijos krizei pažaboti ir kokių papildomų veiksmų Bendrija dar turi imtis.

Šalies vadovė pabrėžė, kad migracijos krizė tik didėja – akivaizdu, kad anksčiau EVT priimti strateginiai sprendimai įgyvendinami per lėtai, neryžtingai ir nekoordinuotai. Atskiros ES šalys priverstos tvarkytis su užgriuvusia pabėgėlių banga savarankiškai – jos įveda laikiną vidinių Šengeno sienų kontrolę.

Continue reading „Pabėgėliai turi laikytis prieglobsčio suteikimo tvarkos”

monaks

Buvęs Monako žvalgybos tarnybos vadovas sumokės beveik 75 tūkst. eurų baudą už kunigaikštystės valdžios šmeižimą.

Amerikietis tinklaraštininkas Robertas Erindžeris – JAV pilietis, gyvenantis Santa Barbaroje (Kalifornijos valstijoje), ir žinomas taip pat kaip buvęs Monako žvalgybos tarnybos vadovas, turi sumokėti Monako kunigaikščiui Alberui II iš viso 9 tūkstančius eurų už šmeižtą, išplatintą apie jį per internetą.

Continue reading „Buvęs Monako žvalgybos tarnybos vadovas nuteistas sumokėti 75 tūkst. eurų baudą”