M. Zuckerbergas prisiėmė atsakomybę dėl duomenų nutekėjimo skandalo. EPA-ELTA nuotr.

„Facebook“ vadovas liudijimo Kongrese metu prisiėmė atsakomybę dėl milijonų socialinio tinklo naudotojų asmeninių duomenų nutekėjimo ir perspėjo dėl „ginklavimosi lenktynių“ su Rusijos dezinformacijos mašina.

M. Zuckerbergas į JAV įstatymų leidėjų klausimus atsakinėjo beveik penkias valandas. Liudijimo metu „Facebook“ įkūrėjas dar kartą atsiprašė už skandalą, o vėliau susilaukė daug klausimų dėl to, kaip „Facebook“ renka ir saugo žmonių asmeninius duomenis.

„Tai buvo mano klaida ir aš atsiprašau“, – apie neprideramą maždaug 87 mln. naudotojų asmeninių duomenų pasidalijimą su bendrove „Cambridge Analytica“, kuri dirbo Donaldo Trumpo 2016 m. prezidento rinkimų kampanijoje, sakė M. Zuckerbergas.

„Aš įkūriau „Facebook“, aš jam vadovauju ir aš esu atsakingas už tai, kas čia nutinka“, – pridėjo jis.

M. Zuckerbergas pridėjo, kad „Facebook“ nepavyko adekvačiai apsaugoti savo platformos.

„Tai galioja kalbant apie melagingas naujienas, užsienio valstybių kišimąsi į rinkimus, neapykantos kurstymą, taip pat duomenų privatumą“, – apgailestavo „Facebook“ įkūrėjas.

33-ejų metų vadovas taip pat kalbėjo apie nuolatines problemas, su kuriomis susiduria socialinis tinklas, siekdamas apsiginti nuo Rusijos manipuliacijų rinkimuose JAV ir kitur.

„Rusijoje yra žmonių, kurių darbas – išnaudoti mūsų ir kitas internetines sistemas. Todėl tai yra ginklavimosi lenktynės. Jie šioje srityje vis tobulės, todėl mums taip pat reikia į tai investuoti bei tapti geresniais“, – sakė M. Zuckerbergas.

Paklaustas apie interneto reguliavimo galimybę, M. Zuckerbergas teigė esąs atviras tokiai idėjai, bet tuo pat metu perspėjo, kad per daug sudėtingos taisyklės gali padaryti neigiamą įtaką kylančioms socialinių tinklų įmonėms.

„Manau, kad internetas tampa vis svarbesniu reiškiniu žmonių gyvenime, ir manau, jog mums reikia diskutuoti apie tai, koks reguliavimas būtų teisingas. Reikia būti atsargiems, kad nauja reguliavimo politika dar labiau nesutvirtintų ir taip laiminčių socialinių tinklų kompanijų statuso“, – svarstė M. Zuckerbergas.

Galiausiai, „Facebook“ vadovas, panašu, paliko galimybę, kad ateityje bus galima išvysti ir mokamą socialinio tinklo versiją.

„Tačiau visada turėsime „Facebook“ versiją, kuri bus nemokama“, – patikino jis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.04.11; 03:00

Esminė klaida yra galvoti, jog ši politinė tvarka, kuri įprastai vadinama demokratija, yra "daugumos valia". Kažin ar ši „demokratija“ nusipelno būti  šitaip vadinama. Nebent, jei lygintume su autokratija ar panašiais režimais – laisvės šioje demokratijoje, suprantama yra daug daugiau. Ir vis tik, tai nėra demokratija, kokia ji turėtų ir galėtų būti.

Wikipedijoje skyrelyje „Demokratija“ teisingai parašyta, jog „šiuo metu demokratija yra tapusi universaliai taikomu žodžiu, nors ne visada aišku, kokią tikrovę tas žodis atspindi“. Ši viena iš tikrovių  – tai elito manipuliavimas taip vadinamomis „demokratinėmis procedūromis“. Ir tai ne vien mūsų šalies problema.

Šia liga serga visas Vakarų pasaulis. Čia ir gimsta ir tikrovės simuliakrai apie daugumos valią. Nėra daugumos, ir ne tik todėl, kad  į rinkimus dažnai ateina mažiau nei 50 proc. rinkėjų. Tiesa, kartais pavyksta peržengti šią psichologiškai svarbią  50 proc. aktyvumo rinkimuose ribą, tačiau problema išlieka. 

Continue reading „Manipuliacinė demokratija”

zurnalistas_zmogus

Sekantys teismuose žinaisklaidai ir žurnalistams keliamas bylas turėjo pastebėti dvi naujas neraminančias tendencijas: bylų prieš žurnalistus daugėja, ir jos keliamos nepaisant to, kad aukštesnės instancijos teismai tokius sprendimus dažnai panaikina.

Ypač jautri sritis – vadinamosios šmeižto ir reputacijos bylos. Bet kokia kritika gali būti pavadinta šmeižtu, o žurnalistas yra priverstas teisme apginti savo pareigą informuoti visuomenę ir teisę komentuoti įvykius.

Viena šią tendenciją atspindinčių ir kai kurias baugias naujas „strategijas“ atskleidžiančių bylų prasidėjo pernai po LRT transliuotos laidos „Ypatingas atvejis“, kurioje Seimo narys Kęstutis Masiulis, ūkio viceministras Daumantas Lapinskas ir žurnalistas-apžvalgininkas Artūras Račas pažėrė kritikos Gariūnų turgavietei.

Continue reading „Slystkelis žiniasklaidai: manipuliacijos teismais”

ceslovas_stankevicius

Informacijos apie Lietuvos parlamento darbą – lyg ir užtektinai. Tik domėkis, skaityk, žiūrėk, įsimink. Čia ir televizijos transliuoja, ir internetas prieinamas, ir spauda rašo, ir radijas pasakoja. Ir vis dėlto kai kurie užtektinai svarbūs, aktualūs Seimo sprendimai, kurių neįmanoma vienareikšmiškai vertinti, lieka nepastebėti.

Galima ginčytis, kodėl visai Lietuvai gyvybiškai svarbūs Seimo darbai, pirmiausiai omenyje turiu dviprasmiškai atrodančius, lieka neaprašyti. Galbūt kažkam naudinga, kad mes regėtume iškreiptą, tiksliau tariant – vien tik pagražintą, vaizdą? Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt nuo šiol bandys šią spragą užpildyti. Bent jau kartą per savaitę, dažniausiai pirmadieniais, skelbsime savo komentarus apie praėjusios savaitės parlamentines intrigas.

Continue reading „Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko Česlovo Stankevičiaus manipuliacijos?”

savukynas_gera_m

Visai atsitiktinai internete atradau jau buvusios, dėkui Dievui, generalinės prokuratūros atstovės spaudai Aurelijos Juodytės interviu. Atsiprašau, bet tai reikia cituoti ir rodyti studentams kaip nevykusį pavyzdį. Skaitome:

„Generalinis prokuroras pirmosiomis dienomis man įteikė būsimų darbų planą, kuriame aiškiai išsiskyrė užduotis – atgaivinti  „pridususį” prokuratūros svetainės puslapį. Manyčiau, jog toks A. Valantino žingsnis yra įžvalgus, nes vis daugiau žmonių skaito informaciją internete”.

Kam reikia tokio pataikavimo savo šefui? Be to, puikiai žinome, kad šis uždavinys nebuvo įgyvendintas. Puslapis taip ir liko „numiręs”. Apie tai ne aš rašiau, kiti žmonės irgi pastebėjo (http://dainius.org/?p=2490).

Continue reading „Tik nereikia mums tokių daktarų ir atstovių spaudai”