Rinkimų stendas Pilaitės mikrorajone. Slaptai.lt nuotr.

Vadinamajai Laisvės partijai iškopus į politinį olimpą, svarbiausiu politinės dienotvarkės rūpesčiu tapo klausimas – ar Lukiškių aikštę reikėtų paversti arklidėmis, ar viešųjų pirčių konglomerato nesibaigiančiu labirintu? Visuotinai žinoma raitelė Armonaitė buvo už arklidžių infrastruktūros išplėtojimą ir geriausių ristūnų sėklidžių banko sukūrimą, Šimašius – už Romos termų pavyzdžio pirčių kompleksą, vildamasis atsiplauti iki amžiaus pabaigos.

                                                                              X

 – O vis dėlto kokią pridėtinę vertę forsuoto pavidalo liberaliosios demokratijos šalyje kuria liberalai, – paklausė Kindziulis.

To nežinojo nei populiarusis Didžiulis, nei ne mažiau garsus Lietuvoje Mažylis.

                                                                               X

Iš istorinių pasakojimų esame girdėję apie tai, kokia kebli valdymo forma yra triumviratas. Tačiau po rinkimų Lietuvoje užstosiantis libertalizmo triummoteratas manding gali tapti nepakeliama našta net švč. Marijos žemei.

                                                                                X

Kažkas garsiai piktinosi, kad pirminius rinkimus formaliai laimėjo Vytauto Landsbergio anūkas Gabrielius. Vis dėlto niekados nėra taip blogai, kad negalėtų būti dar blogiau. Pabandykime įsivaizduoti, kur mus galėtų nuvesti likimas, kai rinkimus pradės laimėti didžiojo žemės vienytojo Ramūno Karbauskio vaikaičiai.

                                                                               X

Daugiausiai plakatų rinkimų metu prisigamino Nacionalinio susivienijimo partija. Didelės masės plakatinių lietuvininkų buvo pasiryžę atvykti į vietą, tarsi po žemių išdygusi terakoninė armija žiedu telkėsi aplink didįjį kinų imperatorių Ra-dž-vilą.

                                                                               X

Patekėjus naujai susibūrusio liberalizmo saulei Lietuvoje tirštos Gerovės valstybės miglos išsisklaidė kaip burtų lazdele pamojus.

                                                                               X

                                                          iššokęs žvynas sublizgėjo virš vandens

                                                          kur galimai  iš naujo tau  pasivaidens

                                                          kitokios regimybės dugnas

                                                          ten žuvys dusliai muša būgnais

                                                          ir su nauja jėga  dugne išsišakojęs

                                                          žole skenduolius pavaišina milžinkojis

                                                          lėtai praustuvas mano skęsta ten

                                                          kur nebetrūksta niekam jau vandens

                                                          negirdimai kriauklytei skundžiasi moliuskas

                                                          kad jau į kūną kaupias visos druskos

                                                          ir ašaroja daugiabriauniais perlais

                                                          kuriuos vėl pakraščių brolijai perleis

                                                          vėžlių kiaušiniai tarsi šlamštas ridinėjas

                                                          nelyg dugne kažką dar reikštų vėjas

                                                          visai nežiūrint atmosferų skaičiaus

                                                          į viršų veržiasi lelijos skaisčios

                                                          (spalvos pageltusio kiek spermos)

                                                          vanduo garais užverda  tarsi romos termos  

(Bus daugiau) 

2020.10.13; 08:11  

Algimantas Rusteika, šio komentaro autorius

Senas bajeris – gamintojai pabrangina prekę, o prekybcentriai, nors dar ir didmenos pilnos, ir parduotuvių lentynos lūžta nuo pigiau gautų prekių, pirmadienį 9.00 tik viens du – ir pabrangina pigesnius likučius. Nes nori uždirbti.

Lygiai taip pat “pamirštama“ atpiginti prekes jas gamintojams ar importuotojams atpiginus – senieji brangesni likučiai “išparduodami“ dar ilgai po to, kai būna iš tikro išparduoti ir savaitę kitą paprekiaujama atpigusiomis prekėmis brangiau. Nes vėl gera proga uždirbti.

Tokia sukčiavimo metodika mielai naudojasi ir valstybiniai spekuliantai. Štai Energijos skirstymo operatorius – elektros juk negamina, o tik perparduoda ją vartotojams. Ir pakvipus elektros atpigimui smarkiai susijaudina – kaip čia iš to atpigimo uždirbti? Juk tokia gera proga pabrangimą paslėpti po atpigimu ir pabranginti produktą ir paslaugą tiesiog sumažinant kainą mažiau, negu tau pačiam atpigo!

Nuo 2018 metų elektra pinga 3,5 proc. Apsidžiaugėt, manot, kad sutaupysit? Nei velnio. Elektra tai atpigs, bet standartinį planą pasirinkusiems vartotojams (jų yra apie 90 proc. arba 1,5 mln.) siūloma nustatyti 1 Eur per mėnesį abonentinį mokestį. Ir net tą varganą eurą, kurį gal kaip nors galėtumėt sutaupyti, atims.

Taigi, už mūsų ir jūsų laimę plušanti valstybės bendrovė nei pirštuko nepakrutinusi užsitikrins 1,5 mln. x 1 EUR x 12 mėnesių = 18 mln. EUR per metus papildomų pajamėlių ir iš atpigimo neblogai uždirbs. Jau mažučiai ir paskaičiavo, kad tiekėjams atpigusi elektra gali net pabrangti vartotojams, kurie sunaudoja iki 91 kWh per mėnesį, nes jiems tas papildomai sumokamas 1 EUR bus didesnis už po “atpigimo“ mokamos sumos sumažėjimą. Tokių klientų gali būti apie 660 tūkst.

Nepilietiškai nusiteikusiems mokesčių mokėtojams pilietiški dėdės už veiklos viešinimui skirtus piliečių pinigiukus portaluose užpirktuose tekstuose viską juk išsamiai paaiškina. Matote, tai toks mokestis už galimybę vartoti elektrą, nes tinklai skirti visiems! Panaši logika būtų, jei prekybcentris keliais centais sumažintų batonų kainą, bet imtų įėjimo į parduotuvę mokestį už “galimybę apsipirkti“…

Taigi, sąmokslo teorijos teisios – nuo atpigimų Marijos žemėje labiausiai nukenčia biedniausi, nes jiems atpigimai pas mus visada reiškia pabrangimą.

2017.11.23; 05:48

16. Tėvynės kodo paradoksas 

Baltijos kraštų  krikšto laikais XIII a. germanų kronikose aiškiai galime pamatyti dvejopą santykį su krašto žmonėmis ir jų tėvonijomis, tėviškėmis, tėvynėmis.

Viena vertus, galingųjų atėjūnų germanų bendraminčiai, vietiniai kolaborantai herojiškai stengiasi užslopinti savo meilę tėvonijai ir gimtajai žemei, mėgina nutraukti savo šaknis su gimtine ir Tėvyne, bando išsiugdyti „virštautinio“ kosmopolitizmo atsparumą „tautiniams sentimentams“, puoselėja universalius idealus ir nuoširdžiai talkina gražios utopijos statybai ant savo tėvynainių kaulų.

Continue reading „Tėvynės kodas lietuvių ir žydų istorijose (IX)”

radzevicius_tttttttt

Autorius: Dainius Radzevičius

Dienraštis “Šiaulių kraštas” paskelbė, kad Ventos (Akmenės rajonas) bažnyčia, nepajėgianti atsiskaityti su statybininkais už atliktus darbus, paprašė savivaldybės skirti lėšų, nes už skolas gali būti išvaržyta.  Perskaitęs šią žinią jau kelintą kartą pasijutau gyvenantis kreivų veidrodžių karalystėje. Kodėl? Todėl, kad mūsų valstybėje formaliai nėra valstybinės religijos ir valdžia su relgija yra atskirtos. Bent jau taip skelbia Konstitucija. Deja…

Todėl vėl prisiminiau krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštyje “XXI amžius” Marytės Gustainienės publikuotą straipsnį “Lietuva – Marijos žemė”.

Continue reading „O gal visgi Lietuva – ne Marijos žemė?”