G. Meloni oficialiai perėmė vyriausybės vairą iš M. Draghio. EPA-ELTA nuotr.
Roma, spalio 23 d. (AFP-ELTA). Naujoji Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni sekmadienį oficialiai perėmė vyriausybės vairą iš savo pirmtako Mario Draghio. Jiedu kalbėjosi apie 90 minučių, o tada M. Draghis perdavė G. Meloni sidabrinį varpelį, kurį vyriausybės vadovas naudoja per debatus kabinete.
Ultradešiniosios partijos „Italijos broliai“ (FDI) lyderė šeštadienį buvo prisaikdinta premjere. 46-erių G. Meloni yra pirmoji moteris šiame poste. Vicepremjerais paskirti Matteo Salvinis ir Antonio Tajanis iš koalicinių partijų.
M. Salvinis iš „Lygos“ partijos eis ir transporto ministro pareigas. O A. Tajanis iš „Pirmyn, Italija“, buvęs Europos Parlamento pirmininkas, vadovaus Užsienio reikalų ministerijai.
Ukrainos prezidentas Kyjive priėmė Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Rumunijos lyderius. EPA-ELTA nuotr.
Kyjivas, birželio 16 d. (dpa-ELTA). Ketvirtadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sostinėje Kyjive priemė Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną, Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą, Italijos premjerą Mario Draghį ir Rumunijos prezidnentą Klausą Iohannisą.
Prezidentūroje jie visi susėdo prie bendro derybų stalo.
Nenoriu, kad mane vadintų juoduoju pranašu, bet, man regis, įsisiūbuoja bjaurios tendencijos. Pirmosiomis dienomis pamatę, jog Ukraina nė nemano pasiduoti agresoriui, jog sėkmingai kaunasi visuose frontuose, Vakarai tarsi nuoširdžiai puolė talkinti Kijevui. Tačiau prabėgo daugiau kaip trys kruvino karo mėnesiai, o galingų, modernių vakarietiškų ginklų Ukrainos kariuomenė vis dar neturi tiek, kiek reikėtų perlaužiant Rusijos stuburkaulį.
Žinoma, ginklų tiekimas – slapta misija. Kuo mažiau apie tai žinoma, tuo geriau auka tapusiai Ukrainai. Galbūt Vakarai specialiai apsimeta, jog ginklai vėluoja atkeliauti į Ukrainos kariuomenės sandėlius. Galbūt Kijevas tik dedasi supykęs, jog JAV, Vokietija, Prancūzija, Italija vangiai, tarsi nenoriai jiems siunčia toliašaudžius pabūklus. Gal ukrainietiški priekaištai – tik dūmų uždanga trokštant suklaidinti Kremliaus vadovus? Netikėtumo faktorius – labai svarbi karo dedamoji.
Ir vis tik toji į užsienį pasitraukusio rusų teisininko Marko Feigino laida, kurioje Vakarams keiksmažodžiais dėl vėlavimų priekaištavo Ukrainos prezidento administracijos patarėjas, karinės žvalgybos specialistas Oleksiejus Arestovičius, – įsiminė. Atsimenu ir O. Arestovičiaus apibūdinimą, jog Vokietijos kancleris Olaf Scholz – „unikalus žmogus”. Šis apibūdinimas buvo ištartas ironiškai, vos susilaikius nuo pačių pikčiausių keiksmų (Bundestagui kancleris pareiškia, jog ginklai keliauja į Ukrainą, o iš tiesų niekas niekur nenukeliavo).
Olaf Scholz. LRT televizijos kadras
Įsidėmėjau ir Amerikos atsargos karininko Gary Tabach internetinius komentarus, jog Ukrainos kariuomenė kol kas nieko rimto iš Washingtono nesulaukė – iš už vandenyno vis dar atkeliauja vien tik pažadai. Ypač nuvylė diskusija, ar galima Ukrainai patikėti ginklus, kurie bombas sviedžia 300 km atstumu, ar vis tik užteks 70 km į priekį šaudančių įrenginių? Ukraina turi daugiau nei tūkstančio kilometrų ilgio sieną su Rusija, taigi įtikinėti aplinkinius, jog ukrainiečių kariams užtenka 70 km, – niekšiška, išdavikiška. Tokia G. Tabach pastaba.
Imkime analizuoti į JAV pasitraukusio ekonomisto Andrejaus Ilarionovo piktas pastabas, esą JAV prezidentas Joe Biden savo paskutiniuosiuose viešuose pareiškimuose, įskaitant spaudą, tvirtina padėsiąs Ukrainai apsiginti, bet niekur nebesako, jog jis padėsiąs Ukrainai laimėti. Savo pareiškimuose J. Biden vis konkrečiau, tvirčiau pabrėžia, jog nesieks Vladimiro Putino pašalinimo iš valdžios, neleis ukrainiečių kariams apšaudyti Rusijos Federacijos teritorijų, dėl Ukrainos nesivels į karą su Rusija.
Dar pridėkime JAV slaptosios tarnybos CŽV vadovo William Burns sugalvojimą, jog „V. Putinas negali sau leist pralaimėti, mes jį turime suprasti”, – ir turėsime įspūdingą puokštę gėlių, kuri įteikiama agresoriui, o ne aukai. A. Ilarionovas mano, kad tokie pareiškimai byloja cinišką Ukrainos išdavystę.
Prisiminkime ir rusų apžvalgininko Andrejaus Piontkovskio argumentus, jog Vokietija, Prancūzija, Italija ir dabar dar Vengrija tapo ryškiomis Rusijos advokatėmis – vis ieško preteksto priverst Ukrainą kapituliuoti. Net suplukusios aiškinasi, kokių nuolaidų privalo padaryti Kijevas, kad V. Putinas liktų patenkintas. Italija jau rašinėja taikos planus, nors Kijevas neprašė tokios pagalbos. Ukraina prašo ginklų.
Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
Atkreipkime dėmesį į Ukrainos prezidento administracijos patarėjo Michailo Podoliako atsargias pastabas, jog Vakarai remia Ukrainą, tačiau jau pasirodė pirmųjų nuovargio požymių. Taigi ima kelti galvas tie, kurie mano, jog bizniauti su banditu įmanoma, jog Ukraina galėtų vardan taikos paaukoti keletą savų teritorijų. Galų gale sukilo visa Vakaruose įsikūrusi slaptoji Kremliaus agentūra – ji ypač atkakliai perša nuostatą, jog V. Putinas privalo „išsaugoti savąjį veidą”.
M. Podoliakas įsitikinęs, jog Vakarai vis dar paniškai bijo Rusijos, nenori imtis personalinės atsakomybės, Vakaruose subujojusi tokia bjauri biurokratija, kad tiesiog neįmanoma žengti nė vieno rimto žingsnio.
Tiesa, esama ir tokių, kurie mano, jog Vakarai deda visas pastangas gelbėdami Ukrainą. Omenyje turiu į Ameriką pasitraukusį buvusį KGB agentą Jurijų Švecą (šio dabar oficialiai Vakarams talkinančio buvusio kagėbisto viešus komentarus stebiu nuo 2015-ųjų). Vakarai užtektinai vieningi remdami Ukrainą. Henry Kissinger tezės, jog Ukraina privalo nusileisti Maskvai, nes V. Putinui būtina išsaugoti savąją reputaciją, – tik pavieniai pareiškimai. Amerika skuba kuo greičiau nusiųsti į Ukrainą pačių moderniausių, galingiausių ginklų. Tik tai – ne taip paprasta. Užtat Ukrainos politikai, apžvalgininkai, kariniai ekspertai, kritikuodami Washingtoną dėl vėlavimų, kenkia prezidentui Volodymirui Zelenskiui. Atvirai kalbant, Washingtoną mėgina supykdyti su Kijevu. Kvailas užsiėmimas kritikuoti Vakarų lyderius, nuo kurių priklauso, ar Ukrainos kariai turės rimtų ginklų. Maždaug tokia J. Šveco pozicija.
Italijos premjeras Mario Draghis. EPA – ELTA foto
Kokia šių eilučių autoriaus pozicija? Vakarai, matydami ukrainiečių užsispyrimą, sunerimo. Būkime atviri: jie bijo ryškios, akivaizdžios Ukrainos pregalės. Nes Kijevui laimėjus nei NATO, nei Europos Sąjunga nebeliks tokios, kokios buvo iki šiol. Prancūzijai, Vokietijai, Italijai, o ir JAV teks susitaikyti su išaugusia Ukrainos įtaka, taip pat – ir su Rytų Europos, kuri mato iš Rusijos kylančius pavojus, nuomone. Tad senieji biurokratai, kuriems svarbiausia prekyba ir ramybė, nebežino, ko griebtis. Jie supranta, jog senoji Europa, du dešimtmečius nuolaidžiavusi Kremliui, griūna, žlunga.
O kartu iš pelningų, įtakingų postų Briuselyje ir Strasbūre privalės trauktis ir jie, ištižę bailiai, nes ateina karta politikų, kuriems svarbios tikrosios vertybės, kurie nelinkę pataikauti agresoriams, kurie dėl demokratijos pasiruošę ne vien rezoliuciją parašyti ar tarti gražią kalbą iš tribūnos…
Draugas.org – JAV lietuvių laikraštis
Informacijos šaltinis – JAV leidžiamas lietuvių laikraštis Draugas.org
Lygos partijos vadovas Matteo Salvinis. EPA – ELTA foto
Roma, birželio 1 d. (AFP-ELTA). Italijos prieš imigrantus nusistačiusios Lygos partijos vadovas Matteo Salvinis trečiadienį gynėsi atsakydamas į klausimus apie nesankcionuotus susitikimus su rusais po invazijos į Ukrainą.
Parlamento saugumo komitetas „Copasir“ pradėjo tyrimą dėl derybų, surengtų, atrodo, be ministro pirmininko Mario Draghio, tvirtai parėmusio sankcijas Maskvai, žinios. „Kad pasiektumėte taiką, turite dirbti su daugelio šalių ambasadoriais ir vyriausybėmis“, – tviteryje parašė M. Salvinis, kurio partija yra M. Draghio valdančiosios koalicijos narė.
Kaip rašo dienraštis „Domani“, kovo 1 d., praėjus vos kelioms dienoms po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, M. Salvinis vakarieniavo su Rusijos ambasadoriumi Italijoje Sergejumi Razovu. Laikraštis nurodė, kad ambasada Romoje patvirtino, kad tokio susitikimo būta. Taip pat pranešta, kad pora susitiko dar tris kartus.
M. Salvinis seniai palaiko glaudžius ryšius su Maskva ir praeityje išdidžiai pozavo apsivilkęs marškinėlius su Rusijos prezidento Vladimiro Putino portretu. Teigiama, kad per derybas jį lydėjo neformalus patarėjas užsienio politikos klausimais Antonio Capuano, kuris sako esąs teisininkas, turintis patirties diplomatijos srityje. A. Capuano teigia padėjęs M. Salviniui surengti vizitą į Maskvą pristatyti keturių punktų taikos plano.
Trečiadienį M. Salvinis sakė per kelionę į Maskvą neplanavęs susitikti su V. Putinu, tačiau kontaktavo su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu. „Rusai suprato, kad M. Salvinis nori iš paskutiniųjų kovoti“ dėl taikos, „ir jie pakvietė jį imtis kitų žingsnių“, – dienraščiui „Corriere della Sera“ sakė A. Capuano. Tačiau, pasak „Domani“, M. Draghis ir užsienio reikalų ministras Luigi Di Maio nieko nežinojo apie M. Salvinio susitikimus su S. Razovu ar planuojamą kelionę į Maskvą.
M. Draghio biuras neatsakė į prašymus pakomentuoti.
Italijos premjeras Mario Draghis. EPA – ELTA foto
A. Capuano tvirtino, kad M. Draghis būtų buvęs informuotas prieš imantis bet kokių veiksmų ir pridūrė: „Mes būtume laikęsi jo sprendimo“.
Šią savaitę žurnalistų paklaustas apie M. Salvinio veiklą, M. Draghis sakė, kad svarbu, jog santykiai su Rusija būtų „skaidrūs“.
„Copasir“ vadovas Adolfo Urso sakė, kad tyrimo komitetas apklaus A. Capuano kaip numato „standartinė procedūra, kai iškyla su respublikos saugumu susiję klausimai“.
Ši afera supurtė M. Salvinio Lygą prieš vietos rinkimus šį mėnesį. „Turime veikti išvien su vyriausybe“, – sakė Giancarlo Giorgettis, svarbus partijos narys ir ekonomikos plėtros ministras. Centro kairioji Demokratų partija (PD), kuri taip pat įeina į valdančiąją koaliciją, apkaltino A. Capuano esant „Rusijos ambasados konsultantu“. „Krizei ištikus, vyko (…) Rusijos įsibrovėlio ir Italijos vyriausybės partijos derybos“, – sakė PD lyderis Enrico Letta. „Norime atsakymų“, – pareikalavo jis.
Italijos premjeras Mario Draghis. EPA – ELTA foto
Roma, balandžio 17 d. (AFP-ELTA). Italijos premjeras Mario Draghis interviu dienraščiui „Il Corriere della Sera“ teigia, kad Vakarų diplomatinės pastangos įtikinti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną nutraukti karą Ukrainoje kol kas yra bevaisės.
„Pradedu manyti, kad teisūs yra tie, kurie sako, jog su juo kalbėtis beprasmiška, kad tai tik laiko švaistymas“, – sakė M. Draghis.
Anot Italijos vyriausybės vadovo, jam iki šiol atrodė, kad Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas elgėsi teisingai, bandydamas išnaudoti visas įmanomas dialogo galimybes.
„Tačiau man susidarė įspūdis, kad karo siaubas, žudynės ir tai, kas buvo padaryta vaikams ir moterims, visiškai nepriklauso nuo žodžių ar telefono skambučių“, – sakė politikas. Vladimiras Putinas. Išsigimėlis
Pasak M. Draghio, V. Putinas ne siekia taikos, o „bando palaužti Ukrainos pasipriešinimą, okupuoti šalį ir perleisti jos valdymą sau parankiai vyriausybei“.
Kaip ir daugelis kitų politikų ir ekspertų karo pradžioje Italijos premjeras manė, kad rusai greitai pasieks pergalę.
„Tačiau taip neįvyko: jie nenugalėjo, ir nežinia, ar apskritai kada nors nugalės. Ukrainos pasipriešinimas yra didvyriškas. Dabar laukia pasipriešinimo karas, ilgalaikis smurtas ir nesibaigiantis naikinimas. Nėra jokių ženklų, kad ukrainiečiai ketintų susitaikyti su rusų okupacija“, – sakė M. Draghis.
