Kiek demokratiniame Vakarų pasaulyje draudžiamų temų?

Kodėl Amerikoje jau nepageidaujami Marko Tveno romanai? Kodėl keičiamas Fiodoro Dostojevskio romano "Idiotas" pavadinimas? Kodėl demokratinėje Lietuvoje negalima kritiškai žvelgti į pabėgėlius? Kodėl demokratinėje Lietuvoje nepatartina atvirai kalbėti apie kultūrų susidūrimus? Kodėl Lietuva nepriglaudžia pabėgėlių iš kraujuojančios Ukrainos? Kodėl mūsų šalyje išdraskytas Migracijos departamentas? Ar atmestina versija, jog į Europą plūstančiais pabėgėliais suinteresuota Rusija? Kokių bėdų gali atnešti Lietuvoje įsitvirtinantis politkorektiškumas?

Į Slaptai.lt klausimus atsako Seimo narys Kęstutis MASIULIS.

Continue reading „Apie politkorektiškumą, kuris primena cenzūrą”

kaklaraistis_1

Kaklaraištis – išradimas, turėjęs tikslą palaipsniui pripratinti vyrą prie kartuvių, – taip sako vienas aforizmų.

Pareigūno /politiko, valdininko/ išvaizda turi atitikti visuomenėje priimtus standartus.

Vienas labai svarbus jo aprangos elementų yra kaklaraištis: jo santykis su kitais rūbais, jo forma, surišimo tvarka, ilgis, spalva, raštas ir t.t. Tačiau šiandieną mes ne apie tai, o kada, kur ir kaip jis atsirado.

Continue reading „Kas mums parišo kaklaraištį?”

kaljanas_moteris

Nuo kada gi iš tikrųjų prasideda rūkymo istorija?

„Iš pradžių Dievas sukūrė vyrą, po to sukūrė moterį. Po to Dievui pasidarė gailą vyro, ir jis jam davė tabaką“. Taip garsusis žymus amerikiečių rašytojas Markas Tvenas /1835-1910/ rašė apie rūkymo pradžią.

O iš tikro? Iš kai kurių šaltinių galima spėti, jog dar prieš mūsų erą galėjo būti rūkoma, tačiau nieko tikro apie tai nežinoma. Tikriausiai tai buvo neatmenamais laikais, kai nuo laužų kilo kvepiančių dūmų kamuoliai. Spėjama, jog pirmykščiai žmonės rūkė, norėdami nubaidyti moskitus. Vėliau jie pajuto „keistą“ dūmų poveikį, o apsvaigę, čiabuviai lakstė aplink laužą. Kai kurie į jį įmesdavo didžiulių lapų. Prisikvėpavę dūmų, čiabuviai užmigdavo, o pabudę pasakodavo matę nesuprantamus vaizdus… 

Continue reading „Kada išmokome rūkyti?”

harison_333

1893 m. ko­vo 23 d., ei­da­mas dvi­de­šim­tuo­sius me­tus, Er­nes­tas Jo­nas Ha­ri­so­nas iš­vy­ko iš An­gli­jos į Nau­ją­jį Vest­mins­te­rį Bri­tų Ko­lum­bi­jo­je ir ku­rį lai­ką ūki­nin­ka­vo Ka­na­do­je. Vė­liau čia jis pra­dė­jo dirb­ti Ka­na­dos spau­dos žur­na­lis­tu.

Yra iš­li­ku­si la­bai įdo­mi fo­to­gra­fi­ja, ku­rio­je už­fik­suo­tas prie  lo­vos Van­ku­ve­rio vieš­bu­ty­je sė­din­tis jau­nas „Van­cou­ver News-Ad­ver­ti­ser“ re­por­te­ris, ša­lia jo sto­vi dar du ko­le­gos, o lo­vo­je pa­si­šiau­šęs gu­li ir at­sa­ki­nė­ja į klau­si­mus pats Mar­kas Tve­nas.

Ši re­ta nuo­trau­ka da­ry­ta pas­ku­ti­nės gar­saus JAV ra­šy­to­jo ke­lio­nės po pa­sau­lį me­tu, 1896 me­tų rug­pjū­čio 18 die­ną. E. J. Ha­ri­so­nas žy­miai vė­liau sa­vo laiš­kuo­se drau­gui, Ry­tų ko­vų spe­cia­lis­tui Ro­ber­tui Smi­tui (Ro­bert W. Smith) pri­si­mi­nė, kad tuo­met slap­čia ste­nog­ra­fa­vo sir­gu­liuo­jan­čio M. Tve­no kal­bą,  ir vė­liau (rug­pjū­čio 20 d. – R. Č.) ją at­spaus­di­no ne tik „Van­cou­ver News-Ad­ver­ti­ser“, bet te­leg­ra­fo lai­dais ji bu­vo iš­pla­tin­ta vi­sose vals­ti­jo­se.

Continue reading „Didžiausias Lietuvos ir lietuvių draugas iš Anglijos ( 2 )”