Marokas. Po Žemės drebėjimo. EPA – ELTA foto

Rabatas, rugsėjo 10 d. (AFP-ELTA). Per savaitgalį Marokui smogusį galingą žemės drebėjimą, naujausiais Vidaus reikalų ministerijos sekmadienį paskelbtais duomenimis, žuvo mažiausiai 2 122 žmonės.
 
Taip pat pranešta apie 2 421 sužeistąjį, daugelio jų būklė kritinė.
 
Anot, JAV geologijos tarnybos, žemės drebėjimas supurtė Maroką vėlų penktadienį, 23 val. 11 min. (vietos, 1 val. 11 min. Lietuvos laiku), o jo epicentras buvo kalnuotoje vietovėje už 72 kilometrų į pietvakarius nuo turistų pamėgto Marakešo.
 
Skelbiama, kad tai galingiausias Maroke kada nors užfiksuotas žemės drebėjimas.
 
Šalies valdžia paskelbė trijų dienų gedulą, o gelbėjimo tarnybos toliau ieško išgyvenusiųjų.
 
Rita Vidugirienė (ELTA)
 
2023.09.11; 00:30

Marokas. Žemės drebėjimo centras. EPA – ELTA foto

Rabatas, rugsėjo 9 d. (AFP-ELTA). Maroką vėlyvą penktadienį supurčius galingam, 6,8 balo stiprumo žemės drebėjimui žuvo beveik 300 žmonių.
 
Tai kol kas tik preliminarūs skaičiavimai. Remiantis šalies vidaus reikalų ministerijos pranešimu, stichija aukų pareikalavo Al-Hauzo, Marakešo, Uarzazato, Azilalo, Čičaoua ir Tarudano provincijose bei savivaldybėse. Dar 153 žmonės buvo sužeisti. Ministerija tvirtino, kad valdžios institucijos „mobilizavo visus reikiamus išteklius, kad įsikištų ir padėtų paveiktoms vietovėms“.
 
JAV geologijos tarnybos (USGS) duomenimis, žemės drebėjimas smogė Marokui 23 val. 11 min. (vietos, 1 val. 11 min. Lietuvos laiku), o jo epicentras buvo už 71 kilometro į pietvakarius nuo turistų pamėgto Marakešo, 18,5 kilometrų gylyje. USGS sistema PAGER, kuri preliminariai vertina žemės drebėjimų padarinius, paskelbė vadinamąjį „oranžinį“ perspėjimą, indikuojantį ekonominius nuostolius ir galimą didžiulę žalą.
Maroko žiniasklaida skelbė, kad tai buvo galingiausias šalyje kada nors užfiksuotas žemės drebėjimas.
 
Pranešama, kad virpesiai buvo juntami ir kaimyniniame Alžyre, tačiau ten nenukentėjo nei žmonės, nei infrastruktūra.
 
Lina Linkevičiūtė (AFP)
 
2023.09.08; 00:30

Kasparas Karampetianas ir Eva Kaili. Caliber.az foto montažas

AFP-ELTA praneša, kad dėl korupcijos skandalo Europos Parlamento vicepirmininkės posto netekusi Eva Kaili po daugiau kaip keturių mėnesių paleista iš kalėjimo Belgijoje. 44-erių graikė penktadienį išvyko iš Hareno kalinimo įstaigos į šiaurę nuo Briuselio. Teisėsaugos sprendimu, jai iki teismo skirtas namų areštas jos bute Briuselyje. E. Kaili privalės nešioti apykoję. Negalės niekur išvykti be Teismo žinios.
 
E. Kaili laikoma „Katargeito“ kyšininkavimo skandalo pagrindine veikėja. Tyrėjai kaltina buvusią TV laidų vedėją priėmus brangias dovanas ir didelius kyšius iš Kataro. Ji tai neigia.
 
Atliekant nuodugnų tyrimą dėl korupcijos, gruodžio pradžioje buvo sulaikyta E. Kaili, jos gyvenimo partneris Francesco Giorgi ir kiti įtariamieji. Pas E. Kaili tyrėjai teigia radę daug grynųjų pinigų. Anot belgų teisėsaugos šaltinių, jos ir G. Giorgi bendrame bute konfiskuota 150 000 eurų, o dar 750 000 rasta pas jos tėvą Briuselio viešbutyje. Iš viso tyrėjai per kratas konfiskavo 1,5 mln. eurų. Išaiškėjus aferai, Europos Parlamentas gruodžio viduryje atleido E. Kaili iš vicepirmininkės pareigų.
 
Paleidus E. Kaili, namų arešte dabar yra visi penki kaltinamieji skandale. Belgų teisėsauga kaltina juos korupcija, pinigų plovimu ir priklausymu nusikalstamam susivienijimui. Įtariama, kad be Kataro ir Marokas mėgino kyšiais daryti įtaką ES politikai. Abi šalys kaltinimus neigia.
 
Tokiais žodžiais būtų galima užbaigti šį tekstą iki naujų pranešimų iš teismo salės, tačiau akis ir vėl bado lietuviškasis tendencingumas. Užsienio ir lietuviškoje erdvėje ir šiandien – nė žodelio apie armėniškąjį pėdsaką. Kodėl nagrinėjami vien E. Kaili ryšiai su Kataru, Maroku? Kodėl nuošalėje lieka armėniškoji linija? Juk ši moteris, kaip rašiau ankstesniuose savo straipsniuose („Kodėl nenagrinėjama Evos Kaili armėniškoji linija?” ir „Eva Kaili istorijoje verta dėmesio ir armėniškoji linija”), dirbdama EP, pasižymėjo ir tuo, jog labai „myli Armėniją ir nekenčia Azerbaidžano“. Ji – viena iš tų 33-jų EP narių, kurie priklausė Draugystės su Armėnija grupei. Toji grupė pastaruosius kelerius metus vieną po kito kepė proarmėniškas ir antiazerbaidžanietiškas rezoliucijas, pareiškimus. Pavyzdžiui, 2020-ųjų rudenį, kai Azerbaidžanas nusprendė jėga susigrąžinti jam priklausantį Karabachą, E.Kaili savo socialinių tinklų paskyras pavertė tiesiog „fronto linija“, kur buvo žeriami nepagrįstai, nesąžiningai Azerbaidžaną kaltinantys pareiškimai, siunčiami įvykius iškreipiantys laiškai Europos Sąjungos vadovybei (Tarptautinė bendruomenė Karabachą laiko neatsiejama Azerbaidžano dalimi, tad, vadovaujantis ir sveika logika, ir tarptautine teise, azerbaidžaniečiai turi teisę susigrąžinti savo teritorijas; lygiai taip pat, kaip ir Ukraina, laisvindama savas žemes karinėmis, diversinėmis, politinėmis priemonėmis).
Eva Kaili. Įrašas socialiniuose tinkluose. Reiškiama parama agresorei Armėnijai

Įsidėmėtina ir tai, kad EP Draugystės su Armėnija grupė, kuriai priklausė E.Kaili, bičiuliavosi (bent iki paskutiniųjų įvykių) su Europos armėnų organizacijomis. Vienai iš armėniškųjų organizacijų vadovauja labai turtingas Kasparas Karampetianas. Beje, apie jį nerasite daug faktų. Žinoma tik tiek, kad vaikystė prabėgo Beirute, kur siautėjo teroristinių armėnų organizacijos ASALA, Gnčak, Dašnakcutiun. Šiandien jis turi Graikijos pilietybę. Dažnai vieši Briuselyje. Belgijoje įsteigęs prabangių juvelyrinių parduotuvių, kurios prekiauja ne tik aukso, sidabro dirbiniais, bet ir deimantais. Dar žinoma, kad 2017-ųjų kovo mėnesį viename iš Strasbūro restoranų jis buvo pakvietęs papietauti keliolika EP narių. Keletas iš pietavusiųjų netrukus išsiruošė į Karabachą (aplenkdami Azerbaidžaną), kad „patys neva savo akimis pamatytų, kaip kenčia armėnai, baimindamiesi žiauraus Azerbaidžano atakų“.

Beje, pono K.Karampetiano šiandien ieško Azerbaidžano teisėsauga. Paieška paskelbta 2018-aisiais. K.Karampetianas  kaltinamas, kad 2014- 2018 metais neteisėtai siuntė Europos politikus į Karabachą (vadovaujantis tarptautine teise, visi, kurie nori įžengti į Karabachą, privalo gauti Azerbaidžano leidimą – azerbaidžanietiškąją vizą). Šį įstatymą K.Karampetianas ignoravo (į Karabachą siųsdavo Europos politikus iš Armėnijos pusės).

Tad, jei norime E.Kaili istoriją išnarplioti nuodugniai, iki paskutiniojo siūlelio, turėtume atidžiai peržiūrėti ir jos entuziazmą ginant nesąžiningai besielgiančią Armėniją. Juk kaip bežiūrėsi, Armėnija – agresorė. Visos draugystės su armėnų separatistais ir juos palaikančiomis įtartinomis europietiškomis organizacijomis Europos Parlamente turėtų būti smerkiamos.

Tačiau šią temą šiandien atidžiai nagrinėja, regis, tik Azeraidžano spauda.

Slaptai.lt
 
2023.04.15; 08:00

Eva Kaili. EPA – ELTA foto

Briuselis, kovo 3 d. (ELTA). Dėl sunkių kaltinimų korupcija praėjusių metų gruodžio 9 dieną sulaikyta buvusi Europos Parlamento vicepirmininkė Eva Kaili dar dviem mėnesiams lieka už grotų. Atitinkamą sprendimą penktadienį priėmė Briuselio teismas, pranešė Belgijos laikraštis „Le Soir“ ir Italijos „La Repubblica“.
 
Vienam mėnesiui pratęstas ir belgų europarlamentaro Marco Tarabellos suėmimas.
 
Gruodį Europos Parlamentą supurtė korupcijos skandalas. Belgijos policija paskelbė pradėjusi tyrimą dėl spėjamo kyšininkavimo, pinigų plovimo ir prekybos poveikiu su Kataru ir Maroku. Be E. Kaili buvo sulaikyti dar keli asmenys. Po šios žinios EP iš E. Kaili atėmė visus įgaliojimus ir atsakomybes ir atleido iš Parlamento vicepirmininkės pareigų.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2023.03.04; 08:00

Korupcijos pančiai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Kas naujo nutiko Europos Parlamentą praėjusių metų gruodį sukretusiame korupcijos skandale?

Vasario 12-ąją informacinė agentūra dpa-ELTA pranešė, jog namų areštas paskirtas Italijos politikui Andrea Cozzolino.

Neapolio teisėjas nurodė 60 metų A. Cozzolino paleisti iš policijos areštinės, bet liepė jam taikyti namų areštą. A. Cozzolino buvo suimtas penktadienį pagal Belgijos valdžios institucijų išduotą Europos arešto orderį. Italijos teismai šiuo metu svarsto Belgijos prokurorų ekstradicijos prašymą, todėl teisėjas nusprendė, kad nėra rizikos, jog A. Cozzolino bėgs.

Belgijos tyrėjai apkaltino Italijos politiką ėmus kyšius iš trečiųjų šalių – Kataro ir Maroko – mainais už tai, kad pasinaudotų savo kaip ES teisės aktų leidžiamosios valdžios atstovo įtaka.

Italijos apeliaciniame teisme Neapolyje vasario 14-ąją numatytas posėdis dėl galimos A. Cozzolino ekstradicijos į Belgiją.

Pasak naujienų agentūros „Ansa“, A. Cozzolino advokatai jo areštą bei įkalinimą vadina „žeminančiu ir nepagrįstu“. Advokatas tvirtino, kad A. Cozzolino sutiko bendradarbiauti su tyrėjais nuo pat 2022-ųjų gruodį kilusio korupcijos skandalo pradžios.

Italijos politikas yra vienas iš penkių europarlamentarų, kurie įtariami prekyba poveikiu byloje.

O vasario 10-ąją, keliomis dienomis anksčiau nei namų arešto sulaukė Italijos politikas A. Cozzolino, Belgijos policija apklausai sulaikė Europos Parlamento narį Marcą Tarabellą. AFP – ELTA praneša, kad tyrėjai domėjosi Belgijos politikui priklasančiu banko seifu. Bet ne tik juo. Belgijos federaliniai prokurorai skelbė, kad iš viso buvo surengti „keli reidai“, nukreipti į įstatymų leidėjo M. Tarabellos seifą Lježo mieste ir biurus Anthisneso miesto Rotušėje (M. Tarabella –  Anthisneso miesto meras).

Politinė korupcija

AFP – ELTA dar nurodė, kad 59 metų įstatymų leidėjas M. Tarabella buvo „sulaikytas apklausai“, o bylą kuruojantis teisėjas artimiausiu metu spręs, ar socialistas europarlamentaras turėtų pasirodyti teisme.

Paėjusią savaitę Europos parlamentas balsavo už tai, kad būtų atimta M. Tarabellos teisinė neliečiamybė nuo baudžiamojo persekiojimo. Belgijos tyrėjams pareikalavus, atimtas ir jo kolegos italo europarlamentaro A. Cozzolino imunitetas.

Taigi Belgijos valdžia jau turi penketą įtariamųjų. Be A. Tarabellos ir A. Cozzolino dar sulaikyta Europos Parlamento narė iš Graikijos Eva Kaili, buvusi viena iš 14 parlamento vicepirmininkų, jos vaikinas Francesco Giorgi, parlamente dirbęs padėjėju, ir buvęs europarlamentaras Pieras Antonio Panzeri, įkūręs su parlamentu dirbusią nevyriausybinę organizaciją.

Svarbi detalė: 2023-ųjų sausį P. A. Panzeri sudarė susitarimą su prokurorais mainais į švelnesnę bausmę, pažadėjęs atskleisti kyšius davusias šalis ir žmones, kuriems jis mokėjo. Belgijos žiniasklaida pranešė, kad P. A. Panzeri tyrėjams sakė davęs M. Tarabellai „120 tūkst.–140 tūkst. eurų“ už pagalbą tvarkant su Persijos įlankos valstybe Kataru susijusius reikalus.

Vadinamasis Katargeito skandalas sukėlė rimtą šoką Europos Sąjungos institucijose ir paskatino parlamentą skubiai imtis reformų siekiant apriboti įtaką Europos valdžios institucijoms iš išorės. Skandalas sukrėtė Europos Parlamentą, kai Belgijos valdžios institucijos tuometinę EP pirmininko pavaduotoją Evą Kaili apkaltno korupcija ir pinigų plovimu. Kratų metu pas įtariamuosius surasta 1,5 mln. eurų grynųjų.

Taigi Europos teisėsaugos dėmesys Katergeitui – rimtas. Turėtume džiaugtis. Korupcija – nepriimtinas reiškinys.

Eva Kaili. EPA – ELTA foto

Tačiau nesuprantama, kodėl Belgijos tyrėjai visą dėmesį sukoncentravę vien į įtariamųjų ryšius su Kataru, Maroku? Kur – Armėnija? Kodėl nutylima Armėnijos sostinė Jerevanas, kodėl neprisimenama po pasaulį išsibarsčiusi armėnų diaspora? Jau keletą sykių esu minėjęs, šiandien dar sykį verta prisiminti: E.Kaili priklausė „Draugystės su Armėnija grupei“.

Kuo ši grupė įsidėmėtina? Kuomet ji minima, dažnai prisimenamos ir kitos stambios armėnų diasporos organizacijos Vakaruose. Kas joms visoms vadovauja? Azerbaidžano žvalgybos žino tą asmenį. Jo titulas – „armėnų mafijos Belgijoje krikštatėvis, užsiimantis deimantų verslu“. Asiverskite bet kurį Azerbaidžano leidinį, ir ten išvysite armėnų mafijos Belgijoje krikštatėvio portretą.

Žinoma, priklausyti draugystės grupei su Armėnija – joks nusikaltimas. Tačiau E.Kaili – viena iš tų 33-jų europarlamentarų, kurie pasirašė pareiškimą, kaltinantį Azerbaidžaną, kodėl šis jėga susigrąžino pagal visas tarptautines normas jam priklausantį Karabachą. Tokie priekaištai Azerbaidžanui – nepagrįsti, demagogiški, jei norite – idiotiški. Visa tarptautinė bendruomenė pripažįsta, jog armėnų separatistai šį regioną iš azerbaidžaniečių 1992 – 1994 metais atėmė neteisėtai, naudodami smurtą, karines priemones, apgaulę. Pripažįstama ir aplinkybė, jog beveik tris dešimtmečius trukusios Vakarų inicijuotos taikos derybos dėl Karabacho buvo bevaisės (nepavyko iš Karabacho išprašyti armėnų kariuomenės). Tad ar nuostabu, kad Azerbaidžanas, netekęs kantrybės, 2020-ųjų rudenį jėga susigrąžino beveik visą Karabachą?

Armianskaja mafija

Kaltinti oficialųjį Baku dėl to, kad jis jėga išstūmė karines armėnų separatistų grupuotes, tai tas pats, tarsi kaltinti Ukrainą, kodėl ši naudoja jėgą prieš į jos teritoriją įsiveržusius Rusijos karius. Paralelės tarp Karabachą nuo armėnų ginkluotų dalinių vaduojančio Azerbaidžano ir iš savo žemių Rusijos kariauną vejančios Ukrainos – akivaizdžios. Tik aklas arba tendencingas politikas šito nemato.

E. Kaili – viena iš tų, kurie arba nuoširdžiai nematė, arba specialiai užmerkė akis. Ji ir dar kelios dešimtys jos kolegų pietų Kaukaze apkaltino ne agresorių, bet auką. Štai kodėl E.Kaili istorija verta dėmesio ne vien dėl Kataro, Maroko ir Šiaurės Makedonijos. Šnekant apie E.Kaili draugystes privalu atidžiai ištirti dar ir armėniškąjį pėdsaką – kiek ten nuoširdumo bei sąžiningumo? 

2023..02.13; 06:00

Europos Parlamento narė iš Graikijos Eva Kaili. EPA – ELTA foto

Briuselis, sausio 19 d. (AFP-ELTA). Belgijos teismas ketvirtadienį atsisakė paleisti iš kardomojo kalinimo Graikijos europarlamentarę Evą Kaili, kuri figūruoja plačiai nuskambėjusioje Europos Parlamento korupcijos byloje, nors jos advokatai protestavo prieš tokį požiūrį į ją.
 
E. Kaili ir kiti trys sulaikytieji, įskaitant vieną, kuris tapo valstybiniu liudytoju ir pripažino, kad skirstė kyšius, gautus iš Kataro ir Maroko, Briuselio sprendimų priėmėjams, kaltinami korupcija.
 
44 metų buvusi žinių vedėja jau mėnesį laikoma Belgijos areštinėje, nors ir pasisiūlė nešioti elektroninę sekimo apyrankę, jei bus laikinai paleista į laisvę iki teismo.
 
Tačiau ketvirtadienį per uždarą posėdį Briuselio teisėjai paliko ją sulaikytą, nes prokurorai perspėjo, kad ji gali bandyti pabėgti, sunaikinti įrodymus arba susimokyti su kitais įtariamaisiais.
 
Advokatai per 24 valandas gali apskųsti teismo sprendimą. E. Kaili advokatas Andre Risopoulos sakė AFP, kad pirmiausia aptars šį klausimą su savo kliente.
 
E. Kaili, kuri suėmimo metu buvo EP vicepirmininkė, kaltinama gavusi dideles grynųjų pinigų sumas iš užsienio valstybių, norėjusių daryti įtaką EP pozicijoms ir gauti sau palankių sprendimų.
 
Ji ne kartą tvirtino esanti nekalta, o jos advokatai priekaištavo Belgijos teismui, kad šis vertė ją „sumokėti aukščiausią kainą“ ir toliau laikė ją „sunkiomis sąlygomis“.
 
Jos advokatas graikas Michalis Dimitrakopoulos per teismo posėdį net ryžosi pasmerkti E. Kaili „kankinimą“, kai ji buvo laikoma „16 valandų policijos areštinės vienutėje“.
 
Pasak A. Risopouloso, E. Kaili per šešias savaites tik du kartus matė savo beveik dvejų metų vaiką, kurio tėvas – jos partneris, taip pat kaltinamasis Francesco Giorgi.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2023.01.20; 06:37

Josepas Borrellis. EPA – ELTA nuotr.

Briuselis, sausio 4 d. (AFP-ELTA). Nepaisant galimų Maroko sąsajų su korupcijos skandalu Europos Parlamente, Briuselis gina planuojamą ES užsienio politikos įgaliotinio Josepo Borrellio kelionę į šią šalį.
 
„Nepamirškime, kad tai šiuo metu tik teiginiai, įrodymų nėra“, – trečiadienį Briuselyje sakė J. Borrellio atstovas Peteris Stanas. ES diplomatijos vadovas Maroke ketina lankytis ketvirtadienį ir penktadienį.
 
Anot atstovo, „niekas“ oficialiai nepasakė, kad Marokas kaip šalis yra kalta ir kad reikia vengti tarptautinių kontaktų su ja. Dėl to J. Borrellis prieš Kalėdas regioninio viršūnių susitikimo Jordanijoje kuluaruose susitiko ir su Kataro užsienio reikalų ministru.
 
Be Kataro ir Marokas yra atsidūręs korupcijos skandalo Europos Parlamente dėmesio centre. Iki šiol žinoma, kad Kataras mėgino daryti įtaką ES politikai. Kataras neigia bet kokį netinkamą elgesį.
 
Anot vokiečių leidinio „Spiegel“, kuris remiasi slaptais tyrimo dokumentais, ir Maroko užsienio žvalgyba DGED aukščiausiu lygiu siekė įtakos europarlamentarams.
 
J. Borrelis ketvirtadienį Rabate ketina susitikti su vyriausybės vadovu Azizu Akhannouchu, užsienio reikalų ministru Nasseru Bourita ir ekonomikos atstovais.
 
Gruodį Belgijos policija pranešė pradėjusi tyrimą dėl spėjamo kyšininkavimo, pinigų plovimo ir prekybos poveikiu su viena Persijos įlankos valstybių. Iš viso buvo sulaikyti šeši asmenys, tarp jų – dabar jau buvusi EP vicepirmininkė Eva Kaili. Parlamentas iš jos atėmė visus įgaliojimus ir atsakomybes.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2023.01.05; 06:42

Europos Parlamento narė iš Graikijos Eva Kaili. EPA – ELTA foto

Briuselis, gruodžio 15 d. (AFP-ELTA). Europos Sąjungos (ES) vyriausioji prokurorė ketvirtadienį paragino Europos Parlamentą atimti imunitetą iš dviejų Europos Parlamento narių iš Graikijos, įskaitant Evą Kaili, kaltinamą kyšių ėmimu iš užsienio valstybės.
 
Prokurorės Lauros Kovesi biuras nurodė, kad socialistė E. Kaili ir jos kolegė konservatorė Maria Spyraki įtariamos ir kitoje byloje, susijusioje su mokėjimais parlamento narių padėjėjams.
 
Belgijos tyrėjai jau apkaltino E. Kaili ėmus kyšius iš pasaulio futbolo čempionato šeimininko Kataro, siekusio pagerinti savo įvaizdį ir paveikti ES politiką.Toje byloje Belgijos magistratas padarė išvadą, kad jai nebus taikoma parlamentarės neliečiamybė, nes ji buvo sučiupta su tūkstančiais eurų grynųjų pinigų. Tačiau kitoje byloje dėl parlamento išmokų ir padėjėjų darbo užmokesčio ją ir toliau saugo europarlamentarės neliečiamumas, kaip ir jos politinę varžovę M. Spyraki, nesusijusią su kyšininkavimo skandalu.
 
„Šiandien Europos Sąjungos teisės nustatyta tvarka Europos vyriausioji prokurorė paprašė panaikinti Europos Parlamento narės Evos Kaili ir Europos Parlamento narės Marios Spyraki neliečiamumą“, – sakoma pranešime. „Remiantis tyrimo ataskaita, gauta iš Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF), kyla įtarimų dėl ES biudžetui žalingo sukčiavimo, susijusio su parlamento išmokų valdymu, ypač dėl akredituotų parlamento narių padėjėjų atlyginimų“, – sakoma jame.
 
Norint panaikinti EP nario imunitetą nuo baudžiamojo tyrimo, parlamente turi būti surengtas balsavimas. ES prokurorė raštu kreipėsi į parlamento pirmininkę Robertą Metsolą ir paprašė suplanuoti tokį balsavimą, naujienų agentūrai AFP sakė šaltinis.
 
E. Kaili suėmimas praėjusią savaitę pasiuntė šoko bangas Europos Parlamente, parlamentarai ragino užtikrinti skaidrumą ir imtis kovos su korupcija reformų. Kataras neigia bet kokį ryšį su šia byla ir vadina įtarimus dėl neteisėtų veiksmų „didžiuliu nesusipratimu“.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2022.12.16; 06:00

Alžyro vėliava. EPA – ELTA nuotr.

Alžyro užsienio reikalų ministras Ramtane’as Lamamra antradienį paskelbė, kad jo šalis nutraukia diplomatinius ryšius su Maroku dėl pastarojo „priešiškų veiksmų“.
 
Apie tai skelbiama praėjus savaitei po to, kai Alžyras nurodė peržiūrėsiantis savo santykius su Maroku, kai apkaltino jį suvaidinus vaidmenį šalies šiaurę nusiaubusiuose mirtinuose miškų gaisruose.
 
„Alžyras nusprendė nuo šiandien nutraukti diplomatinius ryšius su Maroko Karalyste“, – per spaudos konferenciją paskelbė užsienio reikalų ministras.
 
„Istorija rodo, kad Maroko Karalystė niekuomet nenutraukė priešiškų veiksmų prieš Alžyrą“, – pridūrė R. Lamamra.
 
Rugpjūčio 9 d. per Alžyre vyravusią karščio bangą pratrūkę miškų gaisrai išdegino dešimtis tūkstančių hektarų miškų ir pražudė mažiausiai 90 žmonių, įskaitant daugiau kaip 30 kariškių.
 
Alžyro valdžios institucijos dėl gaisrų apkaltino Kabilijos regiono nepriklausomybės judėjimą ir taip pat priskyrė jam atsakomybę nulinčiavus neteisingai padegimu apkaltintą vyrą. Pastarasis incidentas šalyje sukėlė pasipiktinimo bangą.
 
Alžyras praėjusią savaitę apkaltino Maroką remiant šį judėjimą, kurį šalis laiko „teroristine organizacija“.
 
Dėl to „atsirado poreikis peržiūrėti abiejų šalių santykius“, sakoma Alžyro prezidentūros praėjusią savaitę paskelbtame pranešime.
 
Alžyro užsienio reikalų ministras antradienį, be kita ko, apkaltino Maroko lyderius „esant atsakingus už nuolatines krizes“ ir elgesį, kuris Šiaurės Afrikoje lėmė „konfliktą vietoje integracijos“.
 
Abiejų šalių santykiai yra įtempti jau kelis dešimtmečius.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.25; 07:00
moteris_tyrinetoja

„Sûreté Générale“ – išvertus iš prancūzų kalbos būtų “visuotinis saugumas”. Taip buvo pavadinta Prancūzijos policijos tarnyba, į kurios pareigas įėjo vidaus žvalgyba (kontržvalgyba).

Šitos organizacijos istorijos ištakos siekia Napoleono epochą. 1804 metais policijos prefektas Žozefas Fušė prie savo ministerijos įsteigė slaptosios policijos valdybą „Siurtė“ („Sûreté“). Naujoji struktūra greitai įgijo didelį svorį bei įtaką ir išlaikė didelę agentūrą ir Prancūzijoje, ir už jos ribų. Ji teikė Napoleonui žinias apie jo politinius priešus (ir viduje, ir išorėje).

Continue reading „Iš žvalgybos enciklopedijos: „Sûreté générale“”

jemene

Tarptautinės karinės pajėgos toliau tęsia karinę operaciją Libijoje prieš M.Kadafio režimo pajėgas. Nuo kovo 22 dienos 16 valandos iki kovo 23 dienos 10 valandos ryto kariniai lėktuvai atliko virš 300 skrydžių ir numetė daugybę bombų.

Toliau atakuojami strateginiai objektai – karinės bazės ir M.Kadafio karinių pajėgų susitelkimo vietos. Kovo 22-23 dienomis toliau rengti ir strateginių objektų apšaudymai iš galingų raketų. Iš viso paleistos jau 163 sparnuotosios raketos ,,Tomahawk“. Tuo tarpu Libijos sukilėliai pareiškė, kad jie rengiasi puolimui prieš M.Kadafio pajėgas. Kovo 22 dienos vakare per Libijos televiziją buvo parodytas vaizdo įrašas, kuriame kalbėjęs M.Kadafis kvietė savo šalininkus „kovoti iki galo“ ir nugalėti visus priešus – tiek sukilėlius, tiek tarptautinės koalicijos pajėgas. „Mes nepasisuosime, mes kovosime. Esame pasirengę karui, ir nesvarbu, ar tas karas bus ilgas, ar trumpas“, – pareiškė jis.

Continue reading „Revoliucijų grandinė nulems didžiules permainas arabų kraštuose”