Lenkijos prezidentas Andžejus Duda. EPA – ELTA nuotr.
Varšuva, rugsėjo 21 d. (AFP-ELTA). Ketvirtadienį Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pareiškė, kad ministro pirmininko pasisakymas, jog Lenkija nebeginkluos Ukrainos, buvo neteisingai suprastas.
Mateuszo Morawieckio „žodžiai buvo interpretuoti pačiu blogiausiu būdu (…) Mano nuomone, ministras pirmininkas norėjo pasakyti, kad mes neperduosime Ukrainai naujos ginkluotės, kurią šiuo metu perkame modernizuodami Lenkijos kariuomenę“, sakė A. Duda televizijai TVN24.
Lenkijos vėliava ir herbas. Slaptai.lt fotoVolodymiras Zelenskis. Ukrainos lyderis. EPA_ELTA nuotr.
Varšuva, rugsėjo 21 d. (ELTA). Buvęs Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis griežtai sukritikavo pastaruosius Lenkijos valdžios veiksmus Ukrainos atžvilgiu, pažymėdamas, kad jie naudingi Kremliui.
Be kita ko, jis pasmerkė Lenkijos vyriausybės sprendimą uždrausti Ukrainos grūdų importą, teigdamas, kad šalies valdžia įsivėlė į konfliktą, neieškodama konstruktyvių sprendimų.
„Galima susitarti su Slovakija. Galima organizuoti transportą ir gauti Europos paramą brangesniam sausumos tranzitui per Europos Sąjungą. Tačiau vyriausybė puola Europos Sąjungą ir puola Ukrainą, kovojančią dėl savo egzistencijos. Tai kelia pasipiktinimą. Man gėda“, – interviu radijo stočiai RMF24 sakė R. Sikorskis.
Politikas taip pat pakomentavo veiksmus, kurių ėmėsi Lenkijos užsienio reikalų ministerija. Ji išsikvietė Ukrainos ambasadorių dėl prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimo, kuriame šis kritikavo Lenkijos draudimą įvežti ukrainietiškus grūdus.
„Man susidaro įspūdis, kad pastaruoju metu mes dažniau išsikviečiame Ukrainos, o ne Rusijos ambasadorių, ir tai man labai nepatinka. Juk Rusija vykdo agresiją prieš Ukrainą, o ne Ukraina”, – sakė R. Sikorskis.
Mateusz Morawieckis. ELTA / Marius Morkevičius
Komentuodamas V. Zelenskio žodžius, kad Lenkija „padeda ruošti sceną Maskvos aktoriui“, eksministras pažymėjo, jog galima suprasti tam tikrą Ukrainos prezidento griežtumą, nes jis kovoja dėl savo tautos egzistencijos prieš pranašesnes Rusijos pajėgas.
„Mes turime jį užjausti, kai jis kartais nueina per toli. Ir tai nėra dingstis tarptautinėms paskaloms, griaunančioms Lenkijos reputaciją“, – teigė R. Sikorskis.
Jis taip pat sukritikavo Lenkijos premjero Mateuszo Morawieckio pareiškimą, kad Lenkija nebetieks Ukrainai ginklų.
Andrzejus Duda. EPA – ELTA nuotr.
„Putinas tai girdi ir pradeda tikėtis, kad gali laimėti šį karą. Net jei tai būtų tiesa, net jei paaiškėtų, kad mūsų sandėliai beveik tušti, kodėl jis (M. Morawieckis) tai sako?… Jie grįžo prie savo nacionalizmo, kuris gali brangiai kainuoti Lenkijai, nes vienintelis nugalėtojas šioje situacijoje bus Putinas“, – pažymėjo politikas.
Kaip žinoma, Slovakija, Lenkija ir Vengrija, nepaisydamos Europos Komisijos sprendimo, įvedė Ukrainos žemės ūkio produktų importo draudimą. Ukrainos prezidentas V. Zelenskis pareiškė, kad tokiais veiksmais Lenkija „ruošia sceną Maskvos aktoriui“.
Reaguodama į šiuos žodžius, Lenkijos užsienio reikalų ministerija išsikvietė Ukrainos ambasadorių ir pareiškė jam protestą.
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda per spaudos konferenciją Lenkijos žiniasklaidai Niujorke, aiškindamas Varšuvos sprendimą įvesti vienašališkus Ukrainos žemės ūkio produktų importo ribojimus, palygino Ukrainą su skęstančiu žmogumi, kuris ir kitus gali nutempti į dugną.
Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis. ELTA / Marius Morkevičius
Varšuva, rugsėjo 21 d. (AFP-ELTA). Lenkija trečiadienį pareiškė, kad nebeginkluos Ukrainos ir dėmesį skirs savo pačios gynybinėms reikmėms, sąjungininkėms susiginčijus svarbiu Kyjivo kovos su įsiveržusia Rusijos kariuomene momentu.
Aštrėjant ginčui dėl ukrainietiškų grūdų eksporto, Lenkija išsikvietė Ukrainos ambasadorių, norėdama išreikšti jam protestą dėl prezidento Volodymyro Zelenskio komentarų Jungtinėse Tautose. Ukrainos lyderis pareiškė, kad kai kurios šalys tik apsimeta, jog palaiko Kyjivą. Tai įžeidė Varšuvą, kuri yra viena ištikimiausių Ukrainos rėmėjų nuo pat Rusijos visapusiškos invazijos pradžios 2022 m. vasarį.
Didelė dalis kitų sąjungininkų siunčiamų ginklų Ukrainą pasiekia per Lenkijos teritoriją. Lenkija taip pat yra priėmusi šimtus tūkstančių ukrainiečių pabėgėlių, kuriems teikia įvairią paramą.
Įtampą tarp Varšuvos ir Kyjivo pakurstė Lenkijos sprendimas uždrausti grūdų importą iš Ukrainos. Varšuva tokį žingsnį žengė siekdama apsaugoti lenkų ūkininkus.
Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis trečiadienį buvo paklaustas, ar jo šalis ir toliau rems Kyjivą, nepaisant šio ginčo. „Mes nebesiunčiame ginklų į Ukrainą, nes šiuo metu ginkluojame Lenkiją modernesniais ginklais“, – pareiškė ministras pirmininkas.
Grūdai Lenkijoje yra jautri tema, šalies kitą mėnesį laukiant rinkimams. Dabartinė dešiniojo sparno vyriausybė turi didelį regionų, kuriuose verčiamasi ūkininkavimu, palaikymą. V. Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.
Europos Komisija (EK) 2023 m. gegužę buvo sutikusi apriboti grūdų eksportą į Bulgariją, Vengriją, Lenkiją, Rumuniją ir Slovakiją, siekiant apsaugoti ūkininkus, kurie tvirtino, kad atitinkamas importas vietos rinkose numuša kainas. Priėmus šį sprendimą maisto produktai toliau tranzitu keliaudavo pro šių šalių teritoriją, tačiau nebebuvo parduodami vietos rinkoje. Nors praėjusį penktadienį EK nurodė, kad stabdo importo draudimą, Lenkija, Vengrija ir Slovakija iš karto paskelbė, jog tam priešinsis. Kyjivas savo ruožtu į tai reagavo pranešdamas, kad pateiks skundą Pasaulio prekybos organizacijai (PPO).
Kyjivas po ambasadoriaus iškvietimo paragino Lenkiją „palikti emocijas nuošalyje“ ir laikytis „konstruktyvaus“ požiūrio.
Vagnerio grupės samdiniai slepia veidus. Youtube.com nuotr.
Varšuva, liepos 29 d. (PAP-ELTA). Lankydamasis Lenkijos pietuose esančiame Glivicių mieste, šalies ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis per spaudos konferenciją pareiškė, kad Lenkija jau dvejus metus susiduria su nuolatiniu spaudimu pasienyje su Baltarusija, o vien tik šiais metais imigrantai, kuriuos vilioja Vladimiras Putinas ir Aliaksandras Lukašenka, 16 tūkst. kartų mėgino nelegaliai kirsti sieną.
„Dabar situacija darosi dar pavojingesnė. Turime informacijos, kad daugiau kaip 100 „Wagner“ grupės samdinių pajudėjo link Suvalkų koridoriaus netoli Gardino“, – sakė Lenkijos premjeras.
Pasak Vyriausybės vadovo, „tai neabejotinai yra žingsnis tolesnės hibridinės atakos prieš Lenkijos teritoriją kryptimi“. „Jie tikriausiai bus persirengę Baltarusijos pasieniečiais ir padės nelegaliems imigrantams brautis į Lenkijos teritoriją, destabilizuoti padėtį. Galimas daiktas, kad jie taip pat bandys patekti į Lenkiją, dėdamiesi nelegaliais imigrantais, o tai sukelia papildomų rizikų“, – pabrėžė M. Morawieckis.
Mirtis. Stop. Slaptai.lt nuotr.
Varšuva, gegužės 10 d. (ELTA). Po aštuonerių metų berniuko mirties nuo sunkių sužalojimų, patirtų po žiauraus smurto, Lenkijos vyriausybės vadovas Mateuszas Morawieckis pareikalavo mirties bausmės už ypač žiaurius nusikaltimus.
„Kas tai per pasaulis, kai už vaiko kankinimą į kalėjimą sodinama trumpesniam laikui nei už sukčiavimą? Todėl aš asmeniškai esu už mirties bausmės grąžinimą žiauriausiems smurtautojams“, – rašė M. Morawieckis trečiadienį feisbuke. Politikas jau metų pradžioje atsakinėdamas į feisbuko vartotojų klausimus pasisakė už mirties bausmę.
Dabar premjeras omenyje turėjo nusikaltimą, sukrėtusį visą Lenkiją. Pirmadienį Katovicų vaikų ligoninėje nuo sunkių sužalojimų mirė aštuonerių Kamilis. Jis balandžio pradžioje savo biologinio tėvo iniciatyva buvo paguldytas į kliniką. Smurtavimu prieš vaiką įtariamas jo patėvis.
Ingrida Šimonytė. Vyriausybės nuotr.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė kartu su Lietuvoje viešinčiu Lenkijos Ministru Pirmininku Mateuszu Morawieckiu antradienį dalyvavo Vilniaus lenkų kultūros namų naujojo priestato atidaryme, pranešime žiniasklaidai nurodo Vyriausybė.
Kaip pabrėžė I. Šimonytė, jau keletą dešimtmečių Vilniaus lenkų kultūros namai yra vieta, kurioje klesti kūryba, kultūra, menas ir dialogas.
„Džiugu, kad Vilniaus lenkų kultūros namai suteikia lenkų bendruomenei galimybę puoselėti savo kultūrą už Lenkijos ribų. Vilnius ir Lietuva neįsivaizduojami be stiprios lenkų bendruomenės ir jos gyvybingo kultūrinio gyvenimo. Lietuvos valstybė yra stipri ir graži savo daugiakultūriškumo tradicija, nes būdami skirtingi praturtiname vieni kitus. Nuoširdžiai vertinu lenkų bendruomenės aktyvumą, įsitraukimą į valstybės gyvenimą, pilietiškumą, solidarumą, indėlį į mūsų šalies nepriklausomybę, į modernios šalies kūrimą“, – tardama sveikinimo žodį renginyje sakė Ministrė Pirmininkė.
Lietuvos ir Lenkijos premjerų Ingridos Šimonytės ir Mateuszo Morawieckio spaudos konferencija. LRVK/Laimos Penek nuotr.
Lenkijos Vyriausybės vadovui M. Morawieckiui lankantis Lietuvoje lygiai prieš dvejus metus, abiejų šalių premjerai dalyvavo kultūros namų priestato kertinio akmens padėjimo ceremonijoje, primena Vyriausybė.
Kaip teigiama pranešime, lietuvių ir lenkų tautas per amžius vienijo laisvės siekis ir aiškus suvokimas, kad tik vieningi esame stiprūs, sakė premjerė, ir galbūt kaip tik dėl to šiandien Lietuva ir Lenkija yra vienos aktyviausių Ukrainos rėmėjų jai ginantis nuo brutalios Rusijos agresijos.
Rusija kėsinasi ne tik į Ukrainos, bet ir į mūsų tautų bei visos Europos laisvę, demokratines vertybes ir taisyklėmis grįstą pasaulio tvarką, pabrėžė Ministrė Pirmininkė, todėl šioje gėrio ir blogio kovoje svarbus ne tik vyriausybių, bet ir kiekvieno piliečio balsas ir veikimas, teigiama pranešime.
„Todėl nepaprastai didžiuojuosi ir žaviuosi mūsų abiejų šalių žmonių susitelkimu ir pilietinėmis iniciatyvomis remiant Ukrainą“, – pridūrė I. Šimonytė.
Vyriausybės vadovė padėkojo Lenkijos Ministrui Pirmininkui M. Morawieckiui už asmeninį indėlį į Lietuvos ir Lenkijos dvišalių santykių puoselėjimą, pabrėždama šiandien kaip niekad svarbią, dinamišką ir tvirtą Lietuvos ir Lenkijos strateginę partnerystę ir pasidžiaugdama vis plačiau besimezgančia draugyste tarp lietuvių ir lenkų.
„Linkiu, kad šis atnaujintas ir erdvesnis pastatas ir toliau išliktų jaukiais namais Lietuvos lenkų bendruomenei, toliau stiprintų lietuvių ir lenkų kultūrinius saitus ir mūsų šalių draugystę“, – sakė Ministrė Pirmininkė.
Lenkijos vėliava ir herbas. Slaptai.lt fotoProtesto prieš Vilniaus polonizaciją plakatai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt nuotr.
Antradienį Vilniuje bus atidarytas Lenkų kultūros namų priestatas, kurio statybos truko beveik dvejus metus.
Ceremonijoje dalyvaus premjerė Ingrida Šimonytė ir Lenkijos Ministras Pirminkas Mateuszas Morawieckis.
Po renginio bus galima apžiūrėti naująsias patalpas, kuriose yra įsikūrusi naujoji TVP Wilno televizijos kanalo studija, teatro salė bei viešbutis su restoranu.
Dar 2021 metais pradėtos sostinės Naugarduko gatvėje įsikūrusių Vilniaus lenkų kultūros namų priestato statybos truko beveik dvejus metus.
Kaip nurodoma „YIT Lietuva“ pranešime žiniasklaidai, atliekant rekonstrukcijos darbus, bendrasis Vilniaus lenkų kultūros pastato plotas išplėstas nuo 6 tūkst. kv. m iki daugiau kaip 10 tūkst. kv. m.
Pastačius naują priestatą, taip pat sutvarkyta aplinka – šalia esantis skveras, atnaujintos sostinės Kauno ir Naugarduko gatvių šaligatvių dangos. Vilniaus golgota. Mykolo Biržiškos veikalas, pasakojantis, kaip buvo lenkinamas Vilniaus kraštas.
Lenkija ir Lietuva – nelygios jėgos. Slaptai.lt nuotr.
Pastato teritorijoje įrengtos 86 automobilių stovėjimo vietos, kurias vairuotojai ras tiek požeminėje, tiek antžeminėje aikštelėse.
Šalia pastato yra sumontuotos 2 elektromobilių įkrovimo stoteles bei beveik 30 stovėjimo vietų dviračiams.
Pirmajame Vilniaus lenkų kultūros namų priestato aukšte įrengta kavinė, antrojo aukšto patalpose – viešbutis, trečiajame pastato aukšte – universalios paskirties teatro salė.
Viršutinėje priestato dalyje įrengtos modernios beveik 600 kv. m. televizijos studijos patalpos.
O iš viso čia dirbti nuo šiol galės beveik pusšimtis darbuotojų, lankytis – daugiau nei 300 svečių, pažymima pranešime.
Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis. EPA – ELTA foto
Varšuva, vasario 6 d. (PAP-ELTA). Karas gali ateiti ir į Berlyną ar Paryžių, jei Vakarai nepalaikys Ukrainos, Ispanijos dienraščiui „El Mundo“ sakė Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis.
Pirmadienį paskelbtame interviu M. Morawieckis sakė, kad Lenkija nuo pat karo Ukrainoje pradžios ragino Vakarų partneres paremti Kyjivą ir teikti tiek karinę, tiek humanitarinę pagalbą.
„Istorija mus išmokė, kad Rusija negalima pasitikėti. Istorija turi išmokyti Vakarus, kad jei Kyjivas bus paliktas likimo valiai, vieną ar kitą dieną karas ateis į Berlyną ar Paryžių, visai kaip 1939 m., kai Europa paliko Varšuvą be paramos“, – sakė Lenkijos ministras pirmininkas.
M. Morawieckis tvirtino, kad Kyjivą turi remti ir labiau nuo Ukrainos nutolusios šalys, tokios kaip Ispanija ir Portugalija, nes bendras pastangų tikslas yra išsaugoti laisvę Europoje.
„Rusija yra popierinis tigras, bet vis tiek tigras“, – sakė jis. „Vien tankais jo neatgrasysi, bet jei Putinas pamatys, kad mūsų ryžtas stiprus, jis galiausiai padarys išvadą, kad negali laimėti šio karo“, – teigė M. Morawieckis.
Lenkijos vyriausybės vadovas taip pat sakė, kad jei kitos Europos šalys padėtų Ukrainai tiek, kiek padeda Lenkija, „karas jau seniai būtų pasibaigęs“.
M. Morawieckis pasisakė už visišką Europos ekonominę nepriklausomybę nuo Rusijos, kol ji taps „visiškai nauja Rusija“.
Mateuszas Morawieckis. EPA – ELTA nuotr.
Varšuva, sausio 22 d. (AFP-ELTA). Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis griežtai sukritikavo tolesnį Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo delsimą perduoti Ukrainai „Leopard“ tankų. Vokietijos pozicija šiuo klausimu yra „nepriimtina“, – pareiškė jis interviu lenkų agentūrai PAP.
Jei Vokietijos vyriausybė ir toliau priešinsis „Leopard 2“ tankų tiekimui Ukrainai, Lenkija suburs „nedidelę“ šalių koaliciją, kuri aprūpins Ukrainą „modernia įranga“ ir „moderniais tankais“ iš savo atsargų, pareiškė vyriausybės vadovas.
Lenkija jau prieš Ukrainos kontaktinės grupės susitikimą Ramšteine penktadienį pareiškė, kad skirs „Leopard“ tankų iš savo atsargų. Tačiau kadangi šie tankai yra vokiečių gamybos, jų perdavimui turi pritarti Berlynas.
Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis. EPA – ELTA nuotr.
Varšuva, sausio 19 d. (PAP-ELTA). Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis pareiškė, kad incidentas, susijęs su trimis ispanų narais, kurie savaitgalį buvo išgelbėti Baltijos jūroje, nekėlė jokios grėsmės Lenkijos ypatingos svarbos infrastruktūrai.
„Gavęs išsamią ataskaitą, remdamasis tuo, ką dabar žino tarnybos, galiu pasakyti, kad šis incidentas negali būti vertinamas kaip bandymas atakuoti šalies ypatingos svarbos infrastruktūrą“, – sakė M. Morawieckis ketvirtadienio vakarą tviteryje.
„Šiuo metu negaliu jums pasakyti nieko daugiau, bet galiu jus nuraminti“, – sakė M. Morawieckis ir pakartojo, kad šiuo incidentu nebuvo bandyta atakuoti nei povandeninius kabelius, nei kritinę infrastruktūrą.
Anksčiau tą pačią dieną M. Morawieckis paprašė šalies saugumo tarnybų parengti išsamią incidento ataskaitą. Lenkijos saugumo tarnybos ABW emblema
Pasak Lenkijos policijos, ispanus šeštadienio vakarą Baltijos jūroje išgelbėjo Lenkijos jūrų paieškos ir gelbėjimo tarnybos.
Kai kurios žiniasklaidos priemonės pranešė, kad narai buvo netoli strateginės naftos perkrovimo infrastruktūros „Naftoport“, todėl buvo spėliojama, ar šie trys asmenys nekelia grėsmės Lenkijos energetikos infrastruktūrai. Tačiau ispanai teigė, kad šioje vietovėje ieškojo gintaro.
Stanislawas Zarynas, laikinai einantis specialiųjų tarnybų ministro koordinatoriaus pavaduotojo pareigas, anksčiau ketvirtadienį sakė, kad ispanų vykdyta veikla „neturi jokio ryšio su grėsmėmis valstybės saugumui“.
Mateuszas Morawieckis. EPA – ELTA nuotr.
Varšuva, spalio 4 d. (ELTA). „Rusų pasaulio“ ideologija plačiai remiama Rusijoje, todėl atsakomybė už įsiveržimą į Ukrainą tenka ne tik Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, bet ir visai šaliai.
Tai antradienį Varšuvos saugumo forume pareiškė Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis, praneša PAP.
„Tai nėra vien Putino karas, kaip mano kai kas Vakaruose, tai visos Rusijos karas. Rusija turi iš pagrindų pasikeisti, kad ateityje nebekeltų grėsmės savo kaimynams“, – sakė Lenkijos vyriausybės vadovas.
„Rusija atgaivino baisiausius XX amžiaus demonus – kolonializmą, imperializmą, nacionalizmą. Visus demonus, kurie, kaip manėme, jau priklauso tamsiai praeičiai. Bet jie vėl iškilo į paviršių, Kremlius juos naudoja kaip propagandos priemonę Rusijos visuomenėje. Deja, „rusų pasaulio“ ideologija Rusijoje labai gaji“, – konstatavo M. Morawieckis.
Mateuszas Morawieckis. EPA – ELTA nuotr.
Varšuva, rugsėjo 25 d. (ELTA). Rusijos prezidento Vladimiro Putino režimas silpsta, todėl jis aštrina konfliktą. Tai interviu Lenkijos radijui pareiškė šios šalies ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis.
„Rusijos meška sužeista ir todėl, deja, artimiausiu metu galima laukti jos smurto ir agresijos eskalavimo. Bet tai nekeičia to fakto, kad Putino režimas kasdien silpsta“, – sakė Lenkijos vyriausybės vadovas.
Anot premjero, Putino pareiškimas, kuriame buvo pranešta apie mobilizaciją, turėjo sukelti baimę, bet jis rodo ne Rusijos galią, o didelę krizę, kuri ją ištiko.
„Nuo pat įsiveržimo pradžios visas pasaulis matė Rusijos armijos gėdą, praėjusios epochos techniką, lauko viduryje paliktus tankus, kareivius, kurie, patekę į ukrainiečių nelaisvę, aiškino, jog jiems buvo pasakyta, kad jie važiuoja į pratybas, o ne į karą“, – pareiškė M. Morawieckis.
Lenkijos ministras pirmininkas priminė, jog „Putinas ilgai stengėsi nesiųsti į frontą etninių rusų, todėl į karą pirmiausia vyko tautinės mažumos iš atokių Rusijos regionų“.
Pasak M. Morawieckio, tai ne tik atskleidžia rasistinės Kremliaus politikos esmę, bet ir rodo, „kokį milžinišką spaudimą patiria Rusijos viršūnės“.
Mateuszas Morawieckis. EPA – ELTA nuotr.
Penktadienį Vilniuje viešintis Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis džiaugiasi priimtu sprendimu, nuo pirmadienio uždaryti sienas Rusijos piliečiams. Tai, pažymi politikas, geras darnaus Lenkijos bei Baltijos valstybių bendradarbiavimo pavyzdys.
„Tai mūsų darnaus bendradarbiavimo su Lietuva ir kitomis Baltijos šalimis pavyzdys. Juk negali būti taip, kad tuo momentu, kada yra karas, rusų turistai laisvai judėtų po visą Europą. Rusų visuomenė remia Putino politiką, o tiems, kurie neriame mes esame nusiteikę duoti humanitarines vizas“, – penktadienį po susitikimo su Lietuvos premjere Ingrida Šimonyte sakė M. Morawieckis.
„Negalime apsimesti, kad nėra problemos. Situacija yra išskirtinė ir todėl ačiū Lietuvos Vyriausybei dėl šio klausimo sprendimo“, – sakė Lenkijos premjeras, pažymėdamas, kad ir toliau su Rusija besiribojančios ES šalys turi rodyti pavyzdį ryžtingiems sprendimams.
Be to politiko teigimu, turistų teisė laisvai keliauti po pasaulį šiuo atveju negali būti argumentas nesiimti ryžtingesnių sprendimų, baudžiant Rusiją dėl sukelto karo Ukrainoje.
„Kas yra labiau vertinga, ar turistų judėjimo laisvė, ar veiksmingai spausti Kremlių“, – retoriškai klausė Lenkijos Vyriausybės vadovas.
Lietuva, Latvija, Estija bei Lenkija sutarė, kad nuo rugsėjo 19 dienos nebeįsileis Rusijos piliečių.
Lietuvos ir Lenkijos premjerų Ingridos Šimonytės ir Mateuszo Morawieckio spaudos konferencija. LRVK/Laimos Penek nuotr.
Vilniuje sekmadienį susitikę Lietuvos ir Lenkijos premjerai Ingrida Šimonytė ir Mateuszas Morawieckis aptarė saugumo padėtį regione ir situaciją ES pasienyje su Baltarusija dėl Aliaksandro Lukašenkos vykdomos hibridinės atakos, nukreiptos prieš visą Europos Sąjungą, kalbėjo apie tolesnius bendrus veiksmus didinant tarptautinės bendruomenės spaudimą Minskui.
„Reiškiame solidarumą su Lenkija, kuri šiuo metu patiria didžiausią krūvį atlaikant A. Lukašenkos hibridinę ataką prieš ES“, – sakė I. Šimonytė.
„Nors ir matome tam tikrų teigiamų ženklų grąžinant migrantus į kilmės šalis, tačiau Minsko režimo organizuojama ataka, deja, vis dar tęsiasi. Todėl ypač svarbu toliau didinti spaudimą ir sankcijas Minskui iki situacija pasikeis iš esmės“, – pabrėžė Lietuvos premjerė.
Lietuvos Vyriausybės vadovė akcentavo, kad kilusi humanitarinė krizė turi būti sprendžiama Baltarusijoje, o Minskas – šios krizės sukėlėjas – privalo suteikti visas galimybes šalyje veikti tarptautinėms humanitarinėms organizacijoms.
Kaip pažymima Vyriausybės spaudos tarnybos pranešime, Lietuvos premjerė pabrėžė, kad būtina išlaikyti ES vienybę, nenuolaidžiaujant režimui, dėl kurio kaltės prie ES rytinių sienų atsidūrė tūkstančiai apgautų žmonių.
Anot I. Šimonytės, Lietuvos ir Lenkijos strateginės partnerystės svarba dar labiau išryškėja šalims susiduriant su regioniniais ir globaliais saugumo iššūkiais.
„Todėl turime dar labiau stiprinti mūsų šalių strateginį ir praktinį bendradarbiavimą bei koordinuoti savo veiksmus. Glaudus mūsų šalių bendradarbiavimas daro mus stipresniais”, – pažymėjo Lietuvos premjerė.
Lenkijos premjeras M. Morawieckis sekmadienį taip pat susitiko su Estijos premjere Kaja Kallas, o po susitikimo su Lietuvos Vyriausybės vadove dar su vizitu lankysis Latvijoje.
Mateuszas Morawieckis. EPA – ELTA nuotr.
Varšuva, lapkričio 18 d. (AFP-ELTA). Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis ketvirtadienį įspėjo tiesiogiai nesikalbėti su Baltarusija apie precedento neturinčią migrantų krizę Lenkijos pasienyje, nes tai legitimizuoja šalies režimą.
M. Morawieckis pateikė savo komentarus, kai prieš tai Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka telefonu pasikalbėjo su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir tai buvo pirmasis jo pokalbis su kurios nors Vakarų šalies lyderiu nuo praėjusių metų, kai jis susidorojo su masiniais antivyriausybiniais protestais. A. Merkel taip pat pasikalbėjo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
„Turime suprasti, kad bet kokie tiesioginiai pokalbiai su (Baltarusijos prezidentu Aliaksandru) Lukašenka jam yra naudingi, nes jie legitimizuoja jo režimą“, – žurnalistams sakė M. Morawieckis. Lenkijos premjeras pridūrė, kad taip pat telefonu kalbėjosi su A. Merkel ir pokalbio metu aptarė Europos Sąjungos (ES) atsaką į migrantų krizę Lenkijos pasienyje.
„Visų pirma aš pabrėžiau kanclerei, kad bet kokie Lenkijai ir visai šiai situacijai aktualūs susitarimai neturėtų būtų priimti be mūsų žinios, – teigė M. Morawieckis. – Nieko apie mus be mūsų. Tai yra aišku ir kanclerė priėmė tokią poziciją.“
Angela Merkel. EPA – ELTA nuotr.
Vakarų šalys kaltina A. Lukašenką dirbtinai sukėlus migrantų krizę, taip siekiant kerštauti už jo režimui paskelbtas sankcijas. Ginčijamas Baltarusijos prezidentas ir jo pagrindinis sąjungininkas V. Putinas atmeta šiuos kaltinimus ir savo ruožtu žeria kritiką ES, nes ši nepriima migrantų.
Lenkijos valdančiosios partijos PiS nariai yra kritiški Vokietijos veiksmų siekiant rasti sprendimą migrantų krizei atžvilgiu. Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda trečiadienį teigė pareiškęs savo kolegai iš Vokietijos Frankui-Walteriui Steinmeieriui, kad Lenkija turi būti įtraukta priimant sprendimus dėl krizės.
„Esame suvereni valstybė, kuri turi teisę priimti savo pačios sprendimus, ir mes neatsisakysime šios teisės, – reporteriams sakė Lenkijos prezidentas. – Lenkija nepripažins jokių be mūsų priimtų susitarimų.“
Buvusi Lenkijos premjerė ir PiS narė Beata Szydlo taip pat negailėjo kritikos A. Merkel dėl „atskirų pokalbių su Minsku ir Maskva“. „Šis elgesys primena tamsiausias istorijos akimirkas, kai Vidurio Europos šalys buvo laikomos tik politinių mainų objektais. Lenkija negali palaikyti tokio Vokietijos elgesio“, – tviteryje parašė B. Szydlo.
Premjero Sauliaus Skvernelio ir Lenkijos premjero Mateuszo Morawieckio susitikimas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Rugsėjo 17 dieną, dalyvaujant Lenkijos ir Lietuvos ministrams pirmininkams, pasirašyti du svarbūs susitarimai tarp „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) ir Lenkijos geležinkelių kompanijos PKP. Pirmuoju susitarimu patvirtintas įsipareigojimas šalių sostines sujungti patogiu keleiviniu traukiniu, antruoju – abiem bendrovėms pradėti jungtinę veiklą gabenant krovinius geležinkeliu Lietuvoje ir Lenkijoje.
Pasirašymo ceremonijoje Valdovų rūmuose dalyvavo Lietuvos ir Lenkijos ministrai pirmininkai Saulius Skvernelis ir Mateuszas Morawieckis. Premjeras S. Skvernelis akcentavo šių susitarimų svarbą Lietuvą ir Lenkiją sujungiant dar glaudesniais socialiniais bei ekonominiais ryšiais.
„Lenkija yra strateginis Lietuvos partneris tiek socialine, tiek ekonomine prasme. Tad labai džiaugiuosi būsima patogia jungtimi žmonėms keliauti tarp Varšuvos ir Vilniaus. Patogus ir ekologiškas susisiekimas yra pagrindas žmonių atostogų kelionėms, kultūriniam bendradarbiavimui ir verslo bendruomenės judėjimui“, – sako S. Skvernelis.
S. Skvernelio teigimu, didelę reikšmę šalies ekonomikai turės ir antrasis bendrovių pasirašytas susitarimas – drauge gabenti intermodalinius krovinius geležinkeliu. Šiuo pagrindu logistikos kompanijoms ir visam regiono verslui atsiranda ekonomiškai patraukli bei ekologiška krovinių gabenimo alternatyva.
„Europos Sąjunga aktyviai pasisako už transporto srautų perkėlimą nuo automobilių kelių į geležinkelius ar vandens kelius. Taip kuriami tvaresni ir mažiau taršūs keliai kroviniams, atlaisvinami automobilių keliai. Tai aktualu Lietuvai siekiant ekologijos tikslų, bet taip pat turi ir praktinės naudos – juk žinome koks intensyvus yra automobilių koridorius tarp Lietuvos ir Lenkijos“, – sako Ministras Pirmininkas.
Keleiviams – patogi jungtis
LTG grupės bendrovė „LTG Link“ ir PKP antrinė bendrovė „PKP Intercity“ susitikimo metu pasirašė ketinimų protokolą, kuriame įtvirtintas šalių įsipareigojimas jau 2021 metų antroje pusėje Lietuvos ir Lenkijos sostines sujungti komfortišku, šiuolaikinių keliautojų poreikius atitinkančiu traukiniu. Planuojama, kad kelionė iš Vilniaus į Varšuvą ar atgal truks apie 8 valandas.
LTG grupės vadovas Mantas Bartuška akcentuoja šios jungties svarbą „Rail Baltica“ projekto kontekste.
„Tai bus tarsi įvadas į „Rail Baltica“ linijos atidarymą. Pradžioje tikimės 35 tūkst. keleivių per metus, o keliautojų piką pasieksime pabaigus statyti europinę vėžę iki pat Vilniaus. Neabejoju, kad tuomet tai bus populiariausias žmonių pasirinkimas kelionėms tarp šių šalių. Bet svarbiausia, kad jau kitais metais galėsime pas kaimynus keliauti traukiniais, palikdami mažiausią taršos pėdsaką, lyginant su kitų rūšių transportu“, – sako LTG generalinis direktorius Mantas Bartuška.
PKP S. A. valdybos pirmininkas Krzysztofas Maminskis susitikime džiaugėsi Lietuvos ir Lenkijos nuveiktais darbais stiprinant bendradarbiavimą geležinkelių transporto srityje.
„Bendradarbiavimas geležinkelių transporto srityje tarp mūsų valstybių kasdien įgauna vis didesnį pagreitį. Esu labai patenkintas tokia įvykių raida ir džiaugiuosi, kad mūsų darbas duoda apčiuopiamų rezultatų. Esu įsitikinęs, kad atlikti veiksmai tiek mūsų visuomenėms, tiek verslui sukurs naują susisiekimo tarp Lenkijos ir Lietuvos alternatyvą, kuri pateisins jų lūkesčius, – sako K. Maminskis.
Kroviniams – ekonomiška jungtis
Renginio metu pasirašyta LTG ir PKP jungtinės veiklos ir akcininkų sutartis steigti bendrą įmonę, kuri gabens intermodalinius krovinius. Šią sutartį pasirašė Lenkijos bendrovė „PKP Cargo“ ir „LTG Cargo“ antrinė bendrovė Lenkijoje „LTG Cargo Polska“. Planuojama,kad bendra įmonė pradės veikti kitų metų pirmą ketvirtį.
„LTG grupės strategijoje numatyti ambicingi tikslai už Lietuvos ribų. Džiaugiuosi, kad jie įgauna aiškius kontūrus ir jau greitu metu skaičiuosime pirmas vežtas tonas už Lietuvos ribų. Partnerystė su rinkos lyderiais „PKP Cargo“ yra geriausia priemonė šiam tikslui pasiekti – esu dėkingas partneriams už pasitikėjimą ir bendrai įmonei linkiu puikių veiklos rezultatų“, – sako LTG vadovas M. Bartuška.
Bendra įmonė užsiims intermodaliniais vežimais tarp Lietuvos ir Lenkijos, taip pat – siūlys krovinių vežimo paslaugas į Vokietijos, Šiaurės Italijos krovos terminalus. Plėtojant paslaugas didelis dėmesys bus skiriamas puspriekabių ir konteinerių pervežimui.
Intermodaliniai pervežimai, kai suderinami keli transporto būdai, taupo ne tik verslo patiriamas logistikos sąnaudas, bet ir mažina aplinkos taršą, spūstis, triukšmą, eismo įvykius keliuose bei kitą neigiamą kelių transporto poveikį aplinkai. Krovinius gabenant geležinkeliu į aplinką patenka 3 kartus mažiau CO2, nei juos vežant kelių transportu, be to, mažėja ir avarijų skaičius keliuose.
Tarp Lietuvos ir Lenkijos kasmet pervežama apie 24 mln. tonų krovinių, iš jų – tik 0,6 mln. tonų geležinkeliu, šalių sienas kasmet kerta apie 1,8 mln. vilkikų.
Mateuszas Morawieckis. EPA – ELTA nuotr.
Sankcijos prieš 20-30 Baltarusijos pareigūnų yra nepakankamos. Tai trečiadienį po susitikimo su Lenkijos parlamente atstovaujamų partijų lyderiais, skirto įvykiams Baltarusijoje, pareiškė šalies premjeras Mateuszas Morawieckis.
„Mes kalbame apie sankcijas Europos formatu ir norime, kad jos būtų rimtos, kad Aliaksandras Lukašenka rimtai į jas pažiūrėtų. Todėl 20 ar 30 asmenų, kuriems būtų uždrausta įvažiuoti į ES teritoriją, mums yra aiškiai per mažai. Mes dėl jų tarsimės, aš ir šiandien per pokalbį su Vokietijos kanclere Angela Merkel iškelsiu sankcijų klausimą“, – sakė Lenkijos vyriausybės vadovas.
„Kuo toliau į Vakarus, tuo mažiau dėmesio Baltarusijai“, – konstatavo M. Morawieckis.
Jis taip pat pranešė, kad Lenkijos valdžia įsileido į savo teritoriją be vizų ir reikiamų dokumentų kelias dešimtis Baltarusijos piliečių, nukentėjusių nuo Lukašenkos režimo.
„Mūsų pagalba plečiama. Aš paprašiau sveikatos apsaugos ministrą parengti mūsų ligonines, kad būtų galima priimti žmones iš už rytinės mūsų sienos“, – pridūrė M. Morawieckis.
Didžiosios Britanijos sprendimas išstoti iš Europos Sąjungos padeda Lenkijai spręsti darbo jėgos problemą, kadangi į šalį grįžta Jungtinės Karalystės teritorijoje dirbę piliečiai. Tai Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis pareiškė antradienį interviu Japonijos televizijos kanalui NHK.
„Žinoma, pasitraukimas iš ES verčia apgailestauti, bet aš gerbiu britų sprendimą. Didžiojoje Britanijoje dirba apie milijoną lenkų, ir dešimtys tūkstančių jau grįžo į tėvynę. Lenkijai – tai gera naujiena“, – sakė ministras pirmininkas. Anot jo, tokia tendencija padės plėtoti šalies ekonomiką.
M. Morawieckis taip pat išsakė viltį, kad Japonijos bendrovės, ketinančios po „Brexito“ persikelti į ES šalis, laikys Lenkiją savo verslo plėtros kryptimi.
Didžioji Britanija turėjo palikti ES praėjusių metų kovo 29 d., bet data ne kartą buvo atidėta, ir dabar šalis turi išstoti iš Bendrijos šio mėnesio pabaigoje. Gruodžio mėnesį per Jungtinės Karalystės parlamento rinkimus konservatoriai įgijo didelę persvarą prieš opoziciją, todėl vyriausybė neabejoja, kad šįsyk „Brexitas“ bus įgyvendintas laiku.
Lenkija turėtų pareikalauti kompensacijos už Antrojo pasaulinio karo sukeltus nuostolius, sekmadienio rytą Gdanske minint 80-ąsias karo pradžios metines pareiškė šalies ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis.
„Turime kalbėti apie šiuos nuostolius… turime pareikalauti teisybės ir turime pareikalauti kompensacijos“, – M. Morawieckis teigė Lenkijos žiniasklaidai.
Per karą Vokietijos sukelti nuostoliai Lenkijoje buvo dešimtis kartų didesni už sumas, kurias Lenkija išleido kurdama ir vystydama savo jauną valstybę po Pirmojo pasaulinio karo, pridūrė šalies premjeras.
Antrasis pasaulinis karas nusinešė 6 milijonus lenkų gyvybių, tarp kurių – 3 milijonai Lenkijos žydų.
Anot M. Morawieckio, Antrasis pasaulinis karas buvo „milžiniško masto genocidas, lenkų tautos genocidas“. Per karą Lenkija apsaugojo tokias Europos civilizacijos pagrindines vertybes kaip laisvė ir žmonijos orumas, pabrėžė ministras pirmininkas.
