Medis išlaužtas. Slaptai.lt nuotr.

Valstybinių miškų urėdijos miškininkai per šią savaitę apžiūrėjo miškus ir įvertino savaitgalį didelio vėjo bei lietaus padarytą žalą – iš viso buvo išversta ir išlaužyta beveik 10 000 kubinių metrų medžių daugiau nei 100 hektarų plote. Labiausiai nukentėjo miškai Biržų, Kazlų Rūdos ir Švenčionėlių regioniniuose padaliniuose, pastarajame išversta didžioji dalis medžių – per 5000 kubinių metrų. Stiprus vėjas niokojo ir privačius miškus.
 
„Nors savaitgalį praėjusi audra nebuvo tokia smarki, kaip „Laura“ ar „Ervinas“, tačiau kiekvienas išverstas ar išlaužytas medis – praradimas mūsų miškams. Dabar mūsų miškininkai kuo skubiau tvarkys vėjavartas ir vėjalaužas, kad išverstuose, nulaužytuose medžiuose neatsirastų kenkėjų židinių. Nusilpusius medžius puola kamienų kenkėjai – žievėgraužiai, išsiritusi nauja karta užpuola ir sveikus medžius“, – sakė Valstybinių miškų urėdijos (VMU) vadovas Valdas Kaubrė.
 
Labiausiai, kaip nurodoma VMU pranešime, Lietuvoje nukentėjo spygliuočiai – daugiausiai pušys. Kadangi pušies šaknis yra stipri ir įsiskverbus giliai po žeme, vėjas medžio išversti nesugeba, todėl pušis dažniausiai lūžta per pusę.
 
Ketvirtadienį Švenčionėlių regioninio padalinio miškininkai, Labanoro regioninio parko bei Valstybinės miškų tarnybos atstovai vietoje dar kartą apžiūrės išlaužytus medynus ir nuspręs, kaip efektyviausiai juos tvarkyti.
 
Miškininkai prisimena ir pernai kovą praūžusią audrą „Laurą“, kuri pridarė kur kas didesnės žalos. Tąkart suskaičiuota daugiau kaip 205 tūkst. kub. m išverstų, išlaužytų medynų kiek didesniame nei 2,5 tūkst. ha miško plote. Tai beveik tiek pat, kiek sudaro bendras Kauno ir Šiaulių miestų plotas.
 
VMU primena, kad 1993 m. sausio 12 d. vėtra išvertė apie 700 tūkst. kub. m medienos. Būtent po šių vėjavartų kilo masinė žievėgraužio tipografo invazija.
 
2005 m. sausio 8–9 d. uraganas „Ervinas“ išvertė apie 600 tūkst. kub. m medienos (tai sudarė apie 12 proc. metinių kirtimo apimčių).
Švedijoje uraganas nuniokojo 75 mln. kub. m (90 proc. metinių kirtimo apimčių), Latvijoje 7,4 mln. kub. m (60 proc. metinių kirtimo apimčių). Tada miškų urėdijos susidūrė su darbo jėgos trūkumu, nes daugelis kirtėjų išvyko į Skandinavijos šalis likviduoti audros padarinių.
 
2010 m. rugpjūčio 8–9 d. škvalas išlaužė ir išvertė apie 900 tūkst. kub m medienos. Labiausia nukentėjo pietryčių ir pietų Lietuvos miškų urėdijos (Dubravos, Valkininkų, Prienų, Varėnos, Kauno, Trakų). Siekiant išvengti medienos kokybės praradimo ir užkertant kelią medienos kenkėjų plitimui, labiausiai nukentėjusių nuo audros miškų urėdijų miškuose buvo pasitelkti papildomi medienos ruošos rangos darbų pajėgumai bei kitų miškų urėdijų pagalba. Padariniai buvo likviduoti per 6 mėnesius, primenama VMU pranešime.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.07.23; 00:30

Lietuvos parkuose. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Penktadienį organizuojama diskusija apie medžių išsaugojimą.
 
Ją organizuoja Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariai Vytautas Budreika ir Kamilė Šeraitė.
Sakuros Vilniuje. Vytauto Visocko nuotr.
 
„Matome nerimą keliančią tendenciją, kad nemažai savivaldybių Lietuvoje, pristatydamos viešųjų erdvių atnaujinimo projektus, visiškai neatsižvelgia į visuomenės norą išsaugoti senus ir brandžius medžius. Jos dažnai neatsižvelgia į ankstesnių projektų blogąsias patirtis, nesiklauso ekspertų patarimų ar visuomenės nuomonės, o tiesiog priima vienasmenius sprendimus. Tokiu būdu, siekdamos „rekonstruoti“ miesto viešąsias erdves visam laikui sunaikina žaliąsias zonas“, – pranešime sako Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė A. Gedvilienė.
Pilaitės parke. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Nurodoma, kad diskusijoje bus pristatyta naujoji želdynų įstatymo redakcija, visuomenės atstovai ir ekspertai išsakys savo pastebėjimus bei lūkesčius, plačiau bus aptariama želdynų priežiūra Vilniaus mieste.
Ąžuolas – lietuviškos stiprybės simbolis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
„Sieksime, kad Vilnius imtųsi lyderystės medžių apsaugoje. Vienas svarbiausių dalykų – detalus, nuoseklus, individualizuotas medžių registras, prieinamas visai visuomenei. Taip pat didesnė tarybos priežiūra kaip vykdoma želdinių apsauga, didesni reikalavimai tiek projektų vystytojams privačiuose sklypuose, tiek rangovams viešose vietose, didesnis vietos bendruomenės įtraukimas į procesų priėmimą“, – sako V. Budreika.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.26; 00:01