Prof. V. Landsbergiui įteiktos sostinės garbės piliečio regalijos. Vilniaus m. sav. nuotr.
Antradienį, Valstybės dieną, Vilniaus meras Remigijus Šimašius per iškilmes Rotušėje įteikė regalijas 19-ajam sostinės garbės piliečiui – politikui, visuomenės veikėjui, kultūrologui ir publicistui profesoriui Vytautui Landsbergiui.
Dešimtimis įvairių valstybių aukščiausio rango apdovanojimų per tris dešimtis metų po Nepriklausomybės atgavimo pagerbtas prof. V. Landsbergis jau daugiau nei 70 metų yra vilnietis, savo veikla garsinantis Lietuvos sostinės vardą. Dar vasarį priimtu Vilniaus miesto tarybos sprendimu pažymėtas V. Landsbergio istorinis vaidmuo ir nuopelnai Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimui, laisvos Lietuvos, o kartu ir Vilniaus, politikos bei kultūros raidai, patvirtinta, kad visa profesoriaus veikla verta Vilniaus miesto garbės piliečio vardo.
„Profesorius V. Landsbergis yra de facto pirmasis Lietuvos prezidentas, tikiuosi, kad Seimas tą galiausiai ir pripažins. Bet patyrė jis visko – daug aplodismentų, daug pagarbos, bet ir daug pykčio. Ir ne tik iš tų, kurie kėsinosi į Lietuvą ir mūsų laisvę, bet ir iš mūsų tėvynainių. Iš tų, kurių labui Vytautas Landsbergis tiek daug dirbo, ir tiek daug atidavė. Nenoriu pasakyti, kad šiandien prasideda jau nauja era – ji prasidėjo jau prieš kurį laiką, bet šiandien mes tiesiog grąžinam skolas ir pagerbiam tai, ką turim gerbti iki kaulų smegenų“, – sakė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.
Prof. V. Landsbergis savo padėkos kalboje prisiminė visada mėgęs istoriją, o kylant Lietuvos sąjūdžiui „su būreliu draugu pamėginęs netgi daryti istoriją“.
„Pavyko sukelti šurmulį, nelemtą geopolitinę katastrofą, kai Vilniaus-Kauno ašis ėmė suktis, taisydama senės Europos žemėlapį. Ši dvipolė ašis yra Lietuvos jėga, kurią branginkime nesimėtydami graužtukais vieni į kitus, nes ant jos laikysis ir tikiu, kad liks Lietuva. Aš irgi, kaip matote, dvipolis, iš dviejų šaknų. Dabar, žinoma, jau visai susenau kaip vilnietis, bet nepamirštu to ir noriu, kad Lietuva būtų vieninga“, – sakė naujasis Vilniaus miesto garbės pilietis. Prof. V. Landsbergiui įteiktos sostinės garbės piliečio regalijos. Vilniaus m. sav. nuotr.
Vilniaus miesto garbės piliečio vardas – aukščiausias įvertinimas, kurį miestiečiai gali inicijuoti ir suteikti asmenybėms už miestui ir Lietuvai reikšmingus darbus. Garbės piliečio vardas suteikiamas nuo 1996-ųjų. Garbės piliečiais iki šiol buvo išrinkti Ronaldas Reaganas, Jonas Baldvinas Hanibalssonas, Kazimieras Vasiliauskas, Mstislavas Rostropovičius, Dennisas Hastertas, Česlovas Milošas, Justinas Marcinkevičius, Zbigniewas Brzezinskis, Jonas Kubilius, Algirdas Kaušpėdas, Tomas Venclova, Shimonas Peresas, Algirdas Mykolas Brazauskas, Algimantas Nasvytis, Samuelis Bakas, George’as W. Bushas, Viktoras ir Danguolė Butkai bei Julius Sasnauskas.
Čekijos žvalgybos BIS emblema
Vyras, kurį Čekijos specialiosios tarnybos įtaria ketinimu nunuodyti tris Čekijos politikus, įskaitant sostinės Prahos merą, yra rusas Andrejus Končakovas – Rusijos mokslo ir kultūros centro Prahoje vadovas, skelbia transliuotojas BBC, remdamasis Čekijos žiniasklaidos pranešimais.
Manoma, kad jis yra slaptas Rusijos agentas.
Čekijos žiniasklaidai įvardijus įtariamą Rusijos agentą, kuris neva atvyko į Čekijos sostinę turėdamas mirtino nuodo ricino ir ketino nunuodyti juo tris Čekijos politikus, Rusijos ambasada Prahoje paprašė skirti vienam iš savo diplomatų policijos apsaugą.
Ambasados teigimu, vienas iš jos darbuotojų sulaukė melagingų ir nepagrįstų kaltinimų ir dabar sulaukia grasinimų.
Nors nebuvo patvirtinta, kad trys Čekijos merai buvo tariamo sąmokslo taikinys, visi trys merai gavo policijos apsaugą.
Praėjusį mėnesį Čekijos savaitraštis „Respekt“ tvirtino, kad Rusijos agentas su diplomatiniu pasu atvyko į Prahą, o savo lagamine turėjo mirtino nuodo ricino. „Respekt“ teigimu, nuodas galėjo būti panaudotas prieš Čekijos politikus, supykdžiusius Rusiją dėl to, kad iš sostinės pašalino rusų maršalui Ivanui Konevui skirtą paminklą.
A. Končakovas svetainei „Seznam Zpravy“ teigė, kad lagamine vežėsi dezinfekcijos priemones ir saldumynus, o ne riciną.
Kastytis Stalioraitis, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.
Jei neklystu, merai neturi teisinės neliečiamybės.
Štai jau antrą kartą Vilniaus meras galimai paniekino mirusiųjų atmintį. Pirmą kartą, kai neseniai, liepos 24 d., galimai melagingai ar apgaulingai Vilniaus miesto tarybos posėdžio pradžioje pateikė žodžius apie žydų išvarymą, kaip Kazio Škirpos. Antrą kartą šiandien, liepdamas nuimti Jono Noreikos atminimo lentą su savo paaiškinimais (beje, ar gavo meras LR Kultūros paveldo prie Kultūros ministerijos departamento leidimą nuimti lentą ?), kai net teismas yra pripažinęs, jog Jonas Noreika vokiečių okupacijos metais tiesiogiai ar netiesiogiai nedalyvavo žydų genocide.
313 BK straipsnis. Mirusiojo atminimo paniekinimas
2. Tas, kas viešai paskleidė apie mirusįjį melagingus prasimanymus, galinčius nulemti žmonių panieką ar pakirsti pagarbą jo atminimui, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.
Ir yra dar vienas BK straipsnis, kuris galimai gali būti pritaikytas Vilniaus merui:
Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
170 straipsnis. Kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę
1. Tas, kas turėdamas tikslą platinti gamino, įsigijo, siuntė, gabeno, laikė dalykus, kuriuose tyčiojamasi, niekinama, skatinama neapykanta ar kurstoma diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų arba kurstoma smurtauti, fiziškai susidoroti su tokia žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu, arba juos platino, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
2. Tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
3. Tas, kas viešai kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų arba finansavo ar kitaip materialiai rėmė tokią veiklą, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
