Lietuvos kariuomenė (LK) situacijos, kada gesinti Traksėdžių durpyne susidariusio gaisro negalėjo visi trys turimi Mi-8 sraigtasparniai, nevertina kaip klaidos. Anot Lietuvos kariuomenės atstovo Gintauto Ciunio, techniniai gedimai negali būti suplanuojami, o gaisrų gesinimas yra antrinė kariuomenės funkcija. Kartu jis pažymėjo, kad vėliau vienas iš turimų sraigtasparnių buvo sutvarkytas ir pasiųstas padėti gaisrininkams.
 
Pasak Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento atstovo majoro G. Ciunio, tą dieną iš šešių kariuomenės oro pajėgų turimų sraigtasparnių budėjimui Nemirsetos ir Kauno paieškos ir gelbėjimo postuose buvo skirti du AS-365 „Dauphin“ orlaiviai, neturintys techninių galimybių gesinti gaisrų.
 
„Taip sutapo, kad tokią galimybę turintys sraigtasparniai Mi-8 tądien teoriškai negalėjo būti eksploatuojami, nes vienam jų po 100 valandų darbo ore buvo atliekama privaloma (planinė) techninė apžiūra, o kiti du turėjo nedidelių gedimų“, – Eltai sakė majoras.
 
Jo teigimu, Lietuvos kariuomenė specialiai gaisrų gesinimui skirto sraigtasparnio nuolat į budėjimą neskiria. Pasak G. Ciuno, taip daroma dėl kelių priežasčių – nes turimi tik šeši orlaiviai (3 iš jų su technine galimybe gesinti gaisrus) ir jie dažniausiai naudojami pagrindinėms funkcijoms atlikti, tokioms kaip vykdyti paieškos ir gelbėjimo darbus, vykdyti ligonių bei donorų organų pervežimą, užtikrinti karių, krovinių bei ypatingai svarbių asmenų transportavimą ir kt. Tądien budėję AS-365 „Dauphin“ orlaiviai šį poreikį atitinka.
 
Majoro teigimu, gaisrų gesinimas yra antrinė kariuomenės funkcija, kurios imamasi gavus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) prašymą.
 
„Iškilus poreikiui prisidėti prie gaisrų gesinimo, kariuomenės vadovybė gali priimti sprendimą greitai parengti tam skirtą orlaivį, kaip ir nutiko šiuo atveju. (…) Pavykus pašalinti Kauno poste buvusio sraigtasparnio Mi-8 gedimą, karinių oro pajėgų (KOP) vadovybė priėmė sprendimą skubos tvarka surinkti įgulą ir parengti orlaivį gaisro gesinimo darbams“, – sakė kariuomenės atstovas.
 
„Atlikus pasirengimą, sraigtasparnis nedelsiant išskrido į Traksėdžių durpyną, kur apie 22 val. prisijungė prie gesinimo operacijos. Orlaiviai gaisravietėje veikė iki birželio 28 d. vidurnakčio, kol gaisras buvo lokalizuotas“, – pridūrė G. Ciunis.
 
Anot majoro, dėl minėtų priežasčių – tiesioginių ir netiesioginių funkcijų bei techninių gedimų – Mi-8 orlaivių negalios gaisro durpyne institucija nevertina kaip vadybinės ar techninės klaidos.
 
„Šios situacijos Lietuvos kariuomenė nevertina kaip klaidos, kadangi sraigtasparnių remontas atliekamas ne tik tuomet, kai ateina planinis poreikis, bet ir atsiradus gedimams, kas yra įprasta bet kuriai technikai. (…) LK KOP turi nuolat paruoštus sraigtasparnius (šiuo atveju, tai buvo AS-365 „Dauphin“, kurie ir pakilo atlikti užduotį gaisro vietoje) savo tiesioginėms funkcijos vykdyti“, – sako G. Ciunis.
 
ELTA primena, kad praėjusį savaitgalį Šilutės rajone, Kintų seniūnijoje buvo užsidegęs Traksėdžių durpynas, gaisras buvo apėmęs 20 ha. Situacijai Traksėdžių durpyne suvaldyti prireikė technikos ir specialistų iš visos Lietuvos.
 
Pagalbos buvo prašoma ir Lietuvos kariuomenės, tačiau trys Mi-8 sraigtasparniai, turintys galimybę gesinti gaisrus, kaip buvo skelbta, negali būti panaudoti, nes vienam atliekama techninė apžiūra, o kiti – remontuojami.
 
Tuomet į pagalbą atskubėjo Latvijos kariuomenės Mi-8 sraigtasparnis. Kiek vėliau pakilo ir sutvarkytas lietuvių Mi-8 orlaivis.
 
Kaip pirmadienį teigė PAGD laikinasis direktorius Mindaugas Kanapickas, gaisrą pavyko suvaldyti jau šeštadienį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.04; 09:30

Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į krašto apsaugos ministrą Raimundą Karoblį dėl su Rusija susijusių įmonių dalyvavimo Lietuvos kariuomenės pirkimuose.
 
Ketvirtadienį naujienų portalo Delfi.lt tyrime skelbiama, kad Lietuvos kariuomenės rusiškų sraigtasparnių Mi-8 kapitalinio ir atsarginių dalių tiekimo viešuosius pirkimus laimi galimai su Rusijos institucijomis ir karine pramone susijusi aviacijos kompanija „AviaBaltika“.
 
Seimo narys atkreipia dėmesį, kad aviacijos kompanija „AviaBaltika“ nėra vienintelė su Rusijos institucijomis susijusi įmonė, kuri laimi Lietuvos kariuomenės viešųjų pirkimų konkursus. Užsakymų yra gavusios ir dviejų Lietuvos verslo grupių – „Novikontas“ ir „Garant Group“ – įmonės, kurios taip pat dalyvauja Rusijos valstybiniuose pirkimuose. Laimėti pirkimų konkursai apima ir sandorius su Rusijos Federacijos Federaline saugumo tarnyba, kurie finansuoti Rusijos gynybos biudžeto lėšomis.
 
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Lietuvos įmonių sandoriai su Rusijos kariniu-pramoniniu kompleksu gali būti rizikingi patiems verslininkams. Rusija, suteikdama galimybę Lietuvos verslui, ypač tam, kuris Lietuvoje turi sandorių su kariuomene, gauti valstybinių užsakymų, gali mėginti siekti kitų tikslų – verbuoti verslininkus, per juos daryti įtaką ar rinkti informaciją“, – teigia L. Kasčiūnas.
 
Seimo narys kreipimesi ministro klausia, ar Lietuvos krašto apsaugos ministerija turi ar ketina parengti kokį nors veiksmų planą, kad su Rusija strategiškai svarbiose srityse susijusios įmonės negalėtų gauti krašto apsaugos sistemos projektų ir įsigijimų.
 
„Jei toks veiksmų planas yra numatomas, prašau ministro pateikti informaciją, kada jis bus parengtas ir pristatytas. Jei tokio veiksmų plano ministerija nėra numačiusi – prašau paaiškinti, pagal kokius motyvus jį rengti yra atsisakoma“, – pabrėžė L. Kasčiūnas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.21; 05:00