Pilietinis karas Sirijoje, karinga Rusijos diplomatijos pozicija, palaikanti valdantį režimą, verčia Lietuvą sunerimti. Panašų nerimą jautėme, kai lemtingomis atkurtos Lietuvos Respublikos nepriklausomybės įtvirtinimui 1991 m. sausio dienomis Artimuosiuose Rytuose sinchroniškai vyko JAV karinė operacija „Audra dykumoje“, gelbėjant savo sąjungininką Kuveitą nuo Irako agresijos.

Atrodė, visas JAV ir likusio Vakarų pasaulio politinis ir karinis dėmesys bus nukreiptas nuo įvykių Lietuvoje, bet taip, ačiū Dievui, neįvyko. Nors, atrodytų, Lietuva, pasirašiusi su Rusija dvišalę tarpvalstybinę taikos sutartį, įstojusi į NATO ir Europos Sąjungą, yra pakankamai saugi, įvykių Sirijoje metu pasirodė ženklų, kad ne viskas taip paprasta.

Continue reading „Konfliktas Sirijoje. Neaiški ateitis”

Kitaip nepavadinsi Nepriklausomų valstybių sandraugos šalių instituto Pabaltijo skyriaus (vis dar tokį Kremlius išlaiko) vedėjo politologijos daktaro Michailo Aleksandro pasvarstymų š.m. rugpjūčio 26 d. apie Rusijos atsakomąjį žingsnį – Baltijos valstybių okupaciją, jei Vakarai atakuotų Siriją. Publikuojame tuos pasvarstymus be komentarų.

XXX

Michailas Aleksandras

Aš anksčiau siūliau, kad tuo atveju, jei NATO puls Siriją, mums reikia įvesti pajėgas į Užkaukazę. Tačiau dabar situacija pasikeitė, Rusija turi spausti ten, kur turi aiškų strateginį pranašumą, t.y. Baltijos valstybėse.

Viena vertus, Armėnija ryškiai pakrypo Vakarų link ir nebėra patikima sąjungininkė. Jos elgesys naujos pasaulinės krizės sąlygomis tampa neprognozuojamas. Kita vertus, Azerbaidžanas žengė žingsnius, kad suartėtų su Rusija. Ir Alijevas veikiausiai suteikė Putinui garantijas, kad Vakarai negalės naudotis Azerbaidžano teritorija, rengiant operacijas prieš Iraną ir Rusiją. Tokiomis sąlygomis Rusijos ir Irano komunikacijoms prie Kaspijos jūros neiškils grėsmė, ir Azerbaidžaną iš esmės galima palikti ramybėje.

Continue reading „Pamišusio žmogaus svaičiojimai”