Mig-29. Scanpix foto
Kyjivas, sausio 25 d. (ELTA). Slovakija pasirengusi aptarti savo naikintuvų MiG-29 perdavimą Ukrainai.
Kaip praneša UNIAN, tai trečiadienį per spaudos konferenciją pareiškė Slovakijos gynybos ministras Jaroslavas Nadis.
„Lėktuvai šiuo metu yra vienoje iš Slovakijos bazių. Mes pasirengę aptarti šių orlaivių perdavimo Ukrainai klausimą. Laukiame Slovakijos vyriausybės sprendimo“, – sakė gynybos ministras.
Jis pridūrė, kad Slovakijos vyriausybė atsižvelgs į Ukrainos vyriausybės suinteresuotumą. Taip pat bus atsižvelgta į šalių sąjungininkių poziciją šiuo klausimu.
„Mes dabar tai svarstome. Norėtume perduoti lėktuvus būtent Ukrainai“, – pabrėžė J. Nadis.
Antradienį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų vadovybės atstovas Jurijus Ihnatas pareiškė, kad iš esmės jau žinoma, kokio tipo lėktuvų Ukrainai perduos tarptautiniai partneriai ir kiek laiko truks personalo rengimas.
Sausio pradžioje Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sakė, kad lėktuvų tiekimo Kyjivui klausimas pajudėjo iš mirties taško.
A. Blinkenas. EPA-ELTA nuotr.
Varšuva, kovo 8 d. (AFP-ELTA). Lenkija „pasirengusi“ perduoti savo naikintuvus Mig-29 Jungtinėms Valstijoms pagal schemą, pagal kurią lėktuvai bus atiduoti Ukrainai, antradienį paskelbė Užsienio reikalų ministerija.
„Lenkija (…) yra pasirengusi pristatyti savo lėktuvus Mig-29 į Ramšteino oro bazę bei nemokamai ir nedelsiant perduoti juos JAV“, – sakė Varšuva, kuri pagal anksčiau paskelbtą susitarimą gaus naikintuvus F-16, pakeisiančius sovietinių laikų lėktuvus, kuriuos Ukrainos pilotai moka valdyti.
JAV pareigūnai, įskaitant JAV valstybės sekretorių Antony Blinkeną, anksčiau abejojo, kad NATO galėtų duoti lėktuvų Ukrainai. Tačiau sekmadienį kalbėdamas Moldovoje A. Blinkenas patvirtino, kad apie tai aktyviai diskutuojama. „Negaliu kalbėti apie tvarkaraštį, tik galiu pasakyti, mes tai svarstome labai labai aktyviai“, – sakė jis žurnalistams. „Dabar aktyviai svarstome klausimą dėl lėktuvų, kuriuos Lenkija gali tiekti Ukrainai, ir kuo galėtume tuos lėktuvus pakeisti, jei Lenkija nuspręstų juos suteikti“.
Tokie komentarai buvo paskelbti po dienos, kai A. Blinkenas susitiko su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba Lenkijos ir Ukrainos pasienyje ir D. Kuleba spaudė jį dėl lėktuvų. D. Kuleba sakė, kad „didžiausias mūsų poreikis yra naikintuvai, atakos lėktuvai ir oro gynybos sistemos“. „Jei prarasime dangų, ant žemės bus daug daugiau kraujo“, – sakė jis po susitikimo, šalia stovint A. Blinkenui.
Nors nemaža dalis Ukrainos oro pajėgų tebėra nepažeista nuo karo pradžios vasario 24 d., tiek Ukraina, tiek Rusija patyrė didelių nuostolių ir nė viena nekontroliuoja oro erdvės virš šalies.
Rusijos naikintuvai Mig-29. Scanpix foto
Vašingtonas, kovo 8 d. (AFP-ELTA). Atrodo, kad Jungtinės Valstijos antradienį buvo užkluptos netikėtai, kai Lenkija paskelbė esanti pasirengusi suteikti naikintuvus Mig-29 pagal schemą, kuri numato, jog lėktuvai bus išsiųsti Ukrainai, sakė JAV pareigūnė.
„Buvau susitikime, kai apie tai išgirdau prieš pat ateidama (į Senato posėdį), tad manau, tai iš tikrųjų buvo netikėtas lenkų žingsnis“, – JAV įstatymų leidėjams sakė valstybės sekretoriaus pavaduotoja politiniams reikalams Victoria Nuland.
Senatoriaus paklausta, ar JAV pareigūnai derino su Lenkija prieš Varšuvai tai paskelbiant, V. Nuland atsakė: „Mano žiniomis, ne“.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvauja Europos Vadovų Tarybos sesijoje Briuselyje. Pirmoji sesijos diena skirta strateginei diskusijai apie ES ir Rusijos santykius bei ES atsakui Baltarusijos režimo išpuoliui aptarti.
Šalies vadovas Europos lyderius informavo apie sekmadienį įvykusį beprecedentį incidentą tarptautinėje civilinėje aviacijoje, kai Baltarusijos du kariniai vienetai – naikintuvas MIG-29 ir sraigtasparnis MI-24 – priverstinai Minske nutupdė „Ryanair” civilinį lėktuvą, siekiant suimti Baltarusijos žurnalistą, politinį oponentą Romaną Protasevičių.
„Vertiname tai kaip valstybės vadovaujamą teroristinį išpuolį prieš tarptautinę bendruomenę. Šis išpuolis sukėlė pavojų 18 valstybių piliečių gyvybėms. ES reaguoja greitai, griežtai ir siunčia signalą, kad tokie ir panašus pasikėsinimai į ES piliečius nebus toleruojami. Kartu raginame režimą nedelsiant paleisti žurnalistą Romaną Protasevičių ir jo draugę Sofią Sapegą”, – teigė Prezidentas.
Šalies vadovas pasiūlė ir ES priėmė sprendimą inicijuoti nepriklausomą Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos tyrimą, paskelbė Baltarusijos oro erdvę nesaugia, nusprendė Baltarusijos orlaivių nepriimti į ES oro erdvę. „Tarptautinė bendruomenė ėmėsi skubių veiksmų ir rimto atsako režimui, kad panašūs incidentai nepasikartotų”, – sakė Prezidentas.
Prezidento nuomone, šis incidentas parodo, kad Baltarusijos režimas yra nenuspėjamas ir pasiruošęs bet kam. Tai – rimtas signalas tarptautinei bendruomenei ir dėl nesaugios Astravo atominės elektrinės. Įgyvendinant praėjusių metų gruodžio mėnesio EVT sprendimus, Europos Komisija turėtų kaip galima greičiau parengti įvertinimą dėl galimų ES priemonių, užkertant kelią nesaugiose atominėse jėgainėse pagamintai elektros energijai pateikti į ES vidaus rinką.
Santykių su Rusija klausimu Prezidentas akcentavo, kad, Rusijos agresyviai laikysenai nesikeičiant, būtina vieninga ir principinga, vertybinėmis nuostatomis pagrįsta ES pozicija.
Šalies vadovas kvietė ES lyderius ne tik tęsti Penkių principų laikymosi Rusijos atžvilgiu politiką, bet ir numatyti papildomas priemones, jei Rusijos veiksmai ir toliau išliks agresyvūs.
Lukašenkos karikatūra. Vilniaus demonstruotos parodos eksponatas. Slaptai.lt nuotr.
Baltarusijos opozicija socialinės žiniasklaidos „Telegram“ kanale „Nexta“ paskelbė, kad Minske buvo sulaikytas Baltarusijos opozicijos žurnalistas ir aktyvistas Romanas Protasevičius.
Sulaikymas įvyko po to, kai šalies vadovas Aliaksandras Lukašenka davė įsakymą nutupdyti „Ryanair“ avialinijų lėktuvą, skridusį iš Atėnų į Vilnių, praneša AFP.
Kanalai „Nexta Live“ ir „Nexta“ turi apie 2 mln. sekėjų „Telegram“ tinkle ir yra ryškus Baltarusijos opozicijos balsas.
Sekmadienį R. Protasevičius skrido „Ryanair“ reisu iš Atėnų į Vilnių. Tačiau po melagingo pranešimo apie sprogmenis lėktuvas buvo nukreiptas į Minsko oro uostą.
Priverstinai nusileidusiame lėktuve bombos nerasta, o visi keleiviai buvo dar kartą tikrinami, tarp jų buvo ir R. Protasevičius. „Nexta“ teigimu, prieš skrydį jis buvo sekamas.
Baltarusijos Vidaus reikalų ministerija iš pradžių patvirtino R. Protaseivčiaus sulaikymo faktą savo „Telegram“ paskyroje, tačiau pranešimas buvo pašalintas.
Baltarusijos režimas 26-erių R. Protasevičių ir „Nexta“ įkūrėją Stepaną Putilo, kuriam 22-eji, įtraukė į „sąrašą asmenų dalyvaujančių teroristinėje veikloje“.
Abu tinklaraštininkai gyvena Lenkijoje. Į „teroristų sąrašą“ jie buvo įtraukti dėl kaltinimų kurstant masinius neramumus. Už tai gresia iki 15 metų kalėjimo.
Režimas „Nexta“ kanalus ir jų logotipus „Telegram“ tinkle priskyrė „ekstremistiniams“ ir nurodė juos blokuoti.
A. Lukašenkos spaudos tarnyba paskelbė, kad šalies vadovas davė įsakymą nutupdyti lėktuvą ir pakelti į dangų karinių pajėgų naikintuvą Mig-29.
„Nexta“ komandos narys Tadeuszas Giczanas tviteryje rašė, kad lėktuve skrido Baltarusijos saugumo tarnybų agentai, o šiam įskridus į Baltarusijos oro erdvę jie inicijavo muštynes su „Ryanair“ įgula bei aiškino, kad lėktuve neva yra savadarbis sprogmuo.
Lietuvos oro uostų atstovė Lina Beišinė naujienų agentūrai AFP sakė, kad lėktuvas buvo priverstas pasukti į Minską dėl konflikto tarp keleivių ir įgulos.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad tai beprecedentis incidentas ir pareikalavo tučtuojau paleisti visus keleivius.
„Rynair“ situacijos kol kas nekomentuoja.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tviteryje paskelbė, kad lėktuve buvo 171 keleivis. Kol kas, anot jo, informacija žinoma apie 149 iš jų.
Po vieną keleivį yra iš Austrijos, Belgijos, Bulgarijos, Kipro, Ispanijos, Sakartvelo ir Nigerijos, po 2 iš Latvijos ir Sirijos, po 3 iš Vokietijos ir Rusijos, po 4 iš Lenkijos ir Baltarusijos, 5 iš Rumunijos, 9 iš Prancūzijos, 11 iš Graikijos ir 94 iš Lietuvos.
Premjerė Ingrida Šimonytė taip pat tviteryje pareiškė, kad „Ryanair“ keleiviams ir įgulai Baltarusijos veiksmai sukėlė grėsmę. Ji pareikalavo, kad lėktuvui ir visiems keleiviams būtų leista kuo greičiau grįžti į Vilnių.
Sviatlana Cichanouskaja. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Sekmadienį iš Atėnų į Vilnių skridęs „Ryanair“ avialinijų lėktuvas buvo priverstas leistis Minske neva dėl pranešimo apie sprogmenį. Tačiau naujienų agentūra „BelTA“ pranešė, kad pranešimas apie bombą buvo melagingas.
Socialinio tinklo „Telegram“ kanale „Pul pervogo“ rašoma, kad įsakymą nutupdyti keleivinį lėktuvą asmeniškai davė Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka, o į dangų buvo pakeltas naikintuvas „MiG-29“.
Demokratinės Baltarusijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė, kad lėktuvas buvo priverstas leistis, nes A. Lukašenkos režimas siekė suimti opozicijos žurnalistą ir aktyvistą Ramaną Protasevičių, kuriam Baltarusijoje gresia mirties bausmė.
Ji paragino Tarptautinę civilinės aviacijos organizaciją (ICAO) atlikti tyrimą ir įvesti sankcijas prieš Baltarusiją nes „A. Lukašenkos režimas sukėlė pavojų keleiviams ir nuo šiol nei vienas žmogus negali jaustis saugus skrisdamas lėktuvu virš Baltarusijos“.
S. Cichanouskaja pridėjo, kad 2019 R. Protasevičius buvo priverstas išvykti iš Baltarusijos dėl bendradarbiavimo su „Telegram“ kanalu „Nexta“. Vėliau tapęs šio kanalo redaktoriumi jis nušvietė 2020 m. rinkimus ir po jų prasidėjusius protestus, o Baltarusijos valstybės saugumo komitetas (KGB) jam iškėlė kelias bylas ir įrašė į teroristų sąrašą.
Tuo metu Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tviteryje pranešė, kad naujienos apie priverstinį lėktuvo nusileidimą Baltarusijos sostinėje, kelia nerimą. Ministras teigė, kad bendradarbiaujama su tarptautiniais partneriais siekiant į Vilnių saugiai grąžinti visus keleivius.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda incidentą pavadino neturinčiu precedentų ir pareikalavo, kad Baltarusija nedelsiant paleistų R. Protasevičių.
Prezidentūros išplatintame pareiškime G. Nausėda teigė, kad Baltarusijos režimui pavaldžios tarnybos prievarta nutupdė į Vilnių skridusį keleivinį lėktuvą ir, pirminiais pranešimais, Minske sulaikė Baltarusijos opozicijos atstovą Romaną Protasevičių, kuriam Lietuvoje suteiktas prieglobsčio statusas.
„Reikalauju, kad Baltarusijos režimas nedelsiant paleistų sulaikytą asmenį ir leistų jam tęsti kelionę į Vilnių. Kreipiuosi į NATO ir ES sąjungininkus kviesdamas nedelsiant reaguoti į Baltarusijos režimo keliamą grėsmę tarptautinei civilinei aviacijai. Tarptautinė bendruomenė turi skubiai imtis veiksmų, kad panašūs incidentai nebegalėtų pasikartoti. Apie tai kalbesiu jau rytoj Briuselyje prasidėsiančioje Europos Vadovų Taryboje“, – sako Lietuvos prezidentas.
Buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius tviteryje rašė, kad Baltarusijos specialiosios tarnybos įvykdė beprotišką ir neteisėtą „operaciją“, kurią reikia ne tik pasmerkti, bet ir į ją griežtai atsakyti nes „negalima naudotis nusikalstamo režimo kontroliuojama oro erdve“.
Penktadienį Lenkija sudarė su JAV sutartį, pagal kurią ji pirks 32 penktosios kartos naikintuvus-bombonešius F-35. Pasirašymo ceremonija įvyko Demblino aviacijos bazėje. Joje dalyvavo Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, premjeras Mateuszas Morawieckis, nacionalinės gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas, JAV ambasadorė Varšuvoje Georgette Mosbacher.
Kaip pranešė Lenkijos gynybos ministerija, sutarties vertė – 4,6 milijardo dolerių (4,16 milijardo eurų). Vieno lėktuvo kaina – 87 milijonai dolerių. Sutartyje taip pat numatomas pilotų rengimas, simuliatorių tiekimas, logistinė parama. Pirmieji naikintuvai šalį pasieks 2026 metais, bet pilotų rengimą naudojant šiuos orlaivius planuojama pradėti JAV teritorijoje 2024 metais.
Per pasirašymo ceremoniją prezidentas A. Duda pabrėžė, kad tai – svarbi diena Lenkijos karinei aviacijai, naikintuvų lakūnams, Lenkijos ir Rytų Europos saugumui. Jis pridūrė, kad pasirašyti šį dokumentą įgalino šalies narystė NATO.
„Tai – vienas svarbiausių šiuolaikinės Lenkijos armijos kūrimo etapų“, – pažymėjo prezidentas. Jis priminė anksčiau priimtą Lenkijos vyriausybės sprendimą įsigyti Jungtinėse Valstijose oro gynybos sistemų „Patriot“.
„F-35 įsigijimas padės atitolinti Rusijos dominavimo šešėlį nuo Lenkijos“, – savo ruožtu pabrėžė premjeras M. Morawieckis. „Tai išties atmintina akimirka. Lenkija ne kelis dešimtmečius, bet, galima sakyti, daugiau kaip du šimtmečius stengėsi atsikratyti ilgo Rusijos šešėlio, kuris dominavo šioje Europos dalyje“, – sakė jis.
Kaip paaiškino premjeras, pastaruosius 30 metų Lenkijos armija, turinti savo oro laivyne rusiškų naikintuvų MiG-29 ir Su-22, „yra priklausoma nuo Rusijos ginkluotės“, bet, įsigijus šiuolaikinių amerikietiškų lėktuvų, ši priklausomybė išnyks.
Lenkijos ginkluotosios pajėgos šiuo metu turi 27 naikintuvus MiG-29, 18 naikintuvų Su-22 ir 48 naikintuvus F-16.
Rugsėjo pabaigoje JAV Kongresas sutiko parduoti Lenkijai 32 naikintuvus F-35. Buvo pranešta, kad sutarties vertė – 6,5 milijardo dolerių. Bet Lenkijos vyriausybės atstovai pareiškė, jog tai – pradinė kaina, ir jie sieks, kad ji būtų sumažinta.
Bulgarijos ginkluotosios pajėgos
Bulgarijos parlamento atstovai turėjo pagilinti biudžeto deficitą nuo planuoto 0,5 proc. iki 2,1 proc. BVP, kad galėtų sumokėti už pažangius JAV F-16 naikintuvus.
Vis dėlto parlamentarams pirkinio kaina pasirodė pateisinama, jie teigė, kad pirkinys pagaliau ištrauks Bulgariją iš technologinio sąstingio.
Penktadienį Bulgarijos parlamentas patvirtino pirkinį – balsavo už aštuonių F-16 naikintuvų įsigijimą, kurie kainuos maždaug 1,1 milijardo eurų. 123 parlamentarai pritarė vyriausybės siūlymui nupirkti aštuonis lėktuvus „F-16 Block 70“, 78 deputatai balsavo „prieš“, o du susilaikė.
„Bulgarija bus pirmoji Balkanų šalis, turėsianti tokį naujovišką orlaivių modelį“, – teigė Bulgarijos gynybos ministras Krasimiras Karakachanovas.
Šeši F-16 naikintuvai bus vienapiločiai, o kiti du bus dviviečiai. Šis pirkinys pakeis iki šiol Bulgarijoje naudotus dar sovietiniame bloke sukonstruotus MiG-29 naikintuvus, iš kurių tik 7 dar gali skristi.
F-16 projektuotojas Lockheedas Martinas teigia, kad šie naikintuvai yra „patikrintas, didelio pajėgumo ir žemos rizikos, taip pat efektyvus kainos atžvilgiu sprendimas, patenkinantis Bulgarijos nacionalinius ir NATO gynybos interesus“.
