Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo neformaliame Europos Sąjungos vadovų susitikime, kur aptarti Bendrijos ateičiai svarbūs klausimai.

Lyderių dėmesys skiriamas bendradarbiavimui gynybos srityje, euro zonos stiprinimui, ES ekonominiam augimui, migracijos iššūkių sprendimui.

Prezidentės teigimu, Europos žmonės vertina ne vizijas, o konkrečius darbus. Rinkėjų pasitikėjimas pelnomas tik atsižvelgus į jų poreikius bei interesus. Todėl ES svarbu ne tik projektuoti saugią ir užtikrintą ateitį, bet ir siekti jos atsakingais sprendimais bei darbais.

Pagreitį įgaunantis ES šalių gynybos bendradarbiavimas turi vesti prie realių veiksmų stiprinant europiečių saugumą. Su kibernetinėmis ir informacinėmis grėsmėmis reikia kovoti ne pavieniui, o sutelktomis pajėgomis, būtina efektyviau keistis žvalgybos duomenimis, glaudžiau bendradarbiauti su NATO. Geresnė ES išorės sienų apsauga svarbi ne tik sprendžiant migracijos iššūkius, bet ir užtikrinant šalių saugumą.

Valstybių lyderiai aptarė ir ES ekonominę padėtį. Ekonomikos augimas, naujų darbo vietų kūrimas, skurdo mažinimas – svarbūs ir Lietuvos ir visos Europos žmonėms. Todėl valstybių pareiga – nuosekliai įgyvendinti struktūrines reformas, tikslingai išnaudoti europinę paramą socialinės atskirties mažinimui, vykdyti atsakingą fiskalinę politiką.

Užtikrintai Europos ateičiai reikalingi ir saugūs bei patikimi energijos šaltiniai. Todėl labai svarbu nedelsti įgyvendinant energetikos jungčių projektus, skatinti sąžiningą konkurenciją Europos dujų rinkoje ir vienu balsu kalbėtis su išorės tiekėjais.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba

Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

2017.09.30; 04:00

Penktadienis, vasario 3 d. (Valeta). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvauja neformaliame Europos Vadovų Tarybos susitikime, kuriame aptariama, kaip užkirsti kelią nelegaliai migracijai, taip pat ir iš Afrikos šalių.

Artėjant Europos Sąjungos 60-mečiui šalių lyderiai taip pat tariasi, kaip sutvirtinti ES, kad ji efektyviai atsakytų ir į šiandienos, ir ateities iššūkius.

Europos Sąjungos ir Turkijos susitarimas parodė, jog migracijos srautus pažaboti įmanoma – per Balkanų šalis Europą pasiekiančių atvykėlių skaičius jau sumažėjo 95 procentais. Tačiau daugelyje Afrikos šalių tęsiantis politinei suirutei, didėjant skurdui, auga ir naujų migracijos srautų rizika. Praėjusiais metais Viduržemio jūra į Italiją atvyko daugiau nei 180 tūkst. žmonių, o dingusiųjų jūroje skaičius kasmet pasiekia naują rekordą.

Prezidentės teigimu, Viduržemio jūra neturi tapti nevilties jūra. Tam, kad užkirstų kelią naujoms migracijos kryptims ir žmonių žūtims, ES privalo kovoti su žmonių gabentojais, stiprinti savo išorės sienų apsaugą ir bendradarbiauti su Afrikos valstybėmis, šalindama pamatines migracijos priežastis. 

Maltoje ES vadovai tariasi, kaip padėti Libijai, kuri jau tapo pagrindiniais nelegalių migrantų vartais į Europą. Tam būtina stiprinti trapias šios šalies institucijas ir ugdyti Libijos pajėgumus saugoti savo valstybės sienas bei kovoti su žmonių kontrabandininkais. Reikia ir aktyviai dirbti su Libijos kaimynais, kad migrantų srautai nepasiektų šios šalies. Libijoje glaudžiantis beveik milijonui migrantų, taip pat svarbu gerinti sudėtingas jų gyvenimo sąlygas. Šioms priemonėms įgyvendinti ES vadovai numato skirti daugiau nei 200 mln. eurų iš ES lėšų.

Prisidėdama prie migracijos srautų iš Libijos suvaldymo, Lietuva taip pat siųs savo karius į ES misiją Viduržemio jūroje, kuri padeda saugoti ES jūrų sieną, stabdyti nelegalius žmonių gabentojus ir gelbėja skęstančius žmones.

Šiuo metu daugiau nei pusė Europą pasiekiančių migrantų bėga ne nuo karo, o nuo ekonominio nepritekliaus. Todėl ES lyderiai tariasi, kaip sustiprinti bendradarbiavimą su pagrindinėmis migrantų kilmės šalimis Afrikoje ir padėti joms įveikti skurdą bei ekonominę nelygybę. Šalies vadovė pabrėžė, jog kovojant su nelegalia migracija, ES būtina veiksminga gerovės ieškančių migrantų grąžinimo politika. Todėl finansinė parama Afrikos šalimis turi būti siejama su jų pasiryžimu priimti atgal nelegaliai į Europą atvykusius savo piliečius.

Artėjant ES jubiliejui, Maltos viršūnių susitikime taip pat diskutuojama, kaip sutvirtinti Europos Bendriją. Prezidentės teigimu, visus 6 dešimtmečius ES užtikrino taiką ir leido kurti saugią ateitį milijonams žmonių. Lietuva puikiai supranta ES svarbą ir jaučia narystės naudą. Tam, kad pasitikėjimas ES augtų visose šalyse, būtina užtikrinti žmonių saugumą, stiprinant ES išorės sienų apsaugą, kovą su propaganda ir hibridinėmis grėsmėmis. Taip pat svarbu užtikrinti žmonių ekonominę gerovę – ne tik skatinti ekonomikos augimą, bet ir mažinti skurdą, socialinę atskirtį, nedarbą, investuoti į švietimą ir naujas technologijas.

Europos Parlamento duomenimis, narystę ES naudinga laiko 86 proc. Lietuvos gyventojų.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba. Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

2017.02.04; 07:55

Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos keičia struktūrą, plečia paslaugų sritį ir gerina kompetencijas. Pokyčiai, kurie leis paspartinti Migracijos departamento darbą, profesionaliai reaguoti į migracijos vadybos iššūkius bei tapti kompetencijos ir analizės centru, pradedami lapkričio 18 dieną. 

Migracijos departamento būstinė. VRM nuotr.
Migracijos departamento būstinė. VRM nuotr.

Pasak naujosios departamento vadovės Evelinos Gudzinskaitės, vertinant pagal galutiniam paslaugų vartotojui kuriamą vertę, pirmiausia buvo atsisakyta pavaduotojų pareigybių ir išgrynintos bei perskirstytos skyrių funkcijos, kurios iki šiol buvo paskirstytos neracionaliai.

Sudėtingų, kompleksinių migracijos problemų (bylų) sprendimui bus telkiamos darbuotojų komandos pagal kompetenciją.

Naujai įsteigtas Kontrolės skyrius analizuos migracijos procesus (anksčiau tai nebuvo daroma), tirs ir užkirs kelią piktnaudžiauti teisėtos migracijos teikiamomis galimybėmis.

Vizų ir leidimų gyventi Lietuvoje išdavimas ir panaikinimas, užsienio investuotojų ir aukštos kvalifikacijos specialistų aptarnavimas, pilietybės klausimai – tampa Migracijos departamento prioritetu. Šie klausimai bus sprendžiami sparčiausiai.

Be to, sprendžiant užsieniečių, kurie kreipsis dėl vizos ir leidimo laikinai ar nuolat gyventi suteikimo, klausimus, visas procedūras atliks tas pats valstybės tarnautojas. Tai pagreitins procedūrą, užtikrins paslaugos kokybę, leis išvengti vilkinimo ir pagerins paslaugos teikėjo įvaizdį.

Užsienio verslininkai ir aukštos kvalifikacijos darbuotojai bei jų šeimos nariai Migracijos departamente „vieno langelio“ principu bus aptarnaujami nuo gruodžio 1 dienos (daugiau informacijos apie tai: http://www.migracija.lt/index.php?-1077553771).

Informacijos šaltinis – Vidaus reikalų ministerija.

2016.11.18; 06:08