Mitingas „Mes kaltiname”. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Prie Seimo po kelerių metų vėl surengtas protesto mitingas. Į jį susirinko apie 5000 žmonių. Protestuotojai laikė plakatus, raginančius valdžią trauktis, plevėsavo vėliavos.

Mitingą paskatino gėdinga, diskusijų audrą sukėlusi Seimo balsavimo dėl parlamentaro Mindaugo Basčio apkaltos istorija.

Mitingą po Jurgio Didžiulio minią uždegančios dainos pradėjo protestą inicijavęs žurnalistas Andrius Tapinas. Susirinkusiai miniai jis teigė, kad dabartinis Seimas atėjo ne tarnauti, o valdyti, kad jis nesupranta, kas yra pilietinė visuomenė, galinti pasakyti savo teisėtai išrinktai valdžiai, kad „jūs darote ne taip“.

A. Tapino teigimu, suorganizuotu mitingu kaltinamas Seimas, pamynęs Konstitucinio Teismo sprendimą. A. Tapinas ragino keisti Seimo Statutą, griežtinant atsakomybę posėdžių nelankantiems Seimo nariams, kad balsavimai dėl apkaltos vyktų atvirai bei ragino surengti apkaltą Seimo nariui Artūrui Skardžiui.

Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, dirigentas Donatas Katkus neslėpė susirūpinimo tuo, ką piliečiai išsirinko į valdžią.

„Lietuvos piliečiai, rinkėjai, tai ką mes išsirinkome? Jūs pasižiūrėkite, kas ten sėdi – ne tik vagys, bet ir vidutinybės“, – kalbėjo D. Katkus.

Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis mitinguotojų pasitiktas švilpimu.

„Nepasakysiu nieko naujo, kad visi mes – už Lietuvą“, – pradėjo Seimo Pirmininkas ir pabrėžė, kad visus į protesto mitingą susirinkusius atvedė gėda. Seimo Pirmininkas sakė, kad jam gėda dėl Kęstučio Pūko, dėl Gretos Kildišienės, dėl Mindaugo Basčio, dėl Artūro Skardžiaus. Seimo Pirmininkas ne kartą pakartojo, kad jam gėda dėl istorijų, susijusių su šiais asmenimis.

„Demokratijos kaina yra tokia“, – teigė V. Pranckietis ir ragino būti aktyvesnius per rinkimus. Tačiau susirinkusi minia nušvilpė V. Pranckiečio žodžius ir šaukė „Gėda“.

Į protesto organizatoriaus Andriaus Tapino klausimą, ar Seimas Pirmininkas palaikys pirmalaikius rinkimus, V. Pranckietis išsisukinėjo ir teigė, kad palaikys tik įstatymo projektą pirmalaikiams rinkimams.

Seimo Pirmininkas neatsakė ir į klausimą, kurį uždavė publika – ar jam negėda dėl Ramūno Karbauskio. Į V. Pranckiečio atsakymą, kad jam gėda dėl tam tikrų R.Karbauskio sprendimų, bet ne dėl paties asmens, minia palydėjo šūksniais „Bailys, bailys“.

Mitinge. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Žurnalistė Rita Miliutė nepraleido progos įgelti Seimo Pirmininkui, ironiškai sakydama, kad sunku kalbėti po tokio charizmatiško lyderio kaip Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Žurnalistė sakė mitinge nedalyvavusi nuo 1989 metų ir tvirtino, kad tiesiog stebėti įvykius nebeužtenka, – būtina atkreipti dėmesį į tai, ką daro visuomenė.

Mitingą „Mes kaltinam!” organizavo Laisvės TV. Platintame kvietime visuomenė buvo kviečiama dalyvauti, nes „Seimas peržengia vieną ribą po kitos.

„Mūsų išrinktas Seimas peržengia vieną ribą po kitos. Bet ši diena ypač gėdinga. Pamynęs Konstitucinio Teismo sprendimą, bailiai pasislėpęs po slaptu balsavimu Seimas galutinai diskreditavo save kaip instituciją, galinčią valdyti šitą valstybę. Mes, laisvos Lietuvos valstybės piliečiai, šiandien sakome: „Mes kaltinam!“ Nenuleiskime galvų, nenudurkime akių ir nedūlinkime į šešėlį!“, – rašoma protesto organizatorių kvietime.

Prie parlamento būriavosi didžiulė minia, kuri politikams, sėdintiems Seime, turėtų kelti nemažą nerimą.

Politinė krizė Seime kilo antradienį, kai per Seime vykusį slaptą balsavimą nepavykus pašalinti priesaiką sulaužiusio ir šiurkščiai Konstituciją pažeidusio M. Basčio.

Už tai, kad M. Bastys būtų pašalintas iš Seimo balsavo 72 parlamentarai, 21 buvo prieš, 24 Seimo nariai susilaikė, 11 balsų buvo sugadinta.

M. Bastys, sulaukęs aukščiausių šalies vadovų spaudimo, trečiadienį pranešė, kad pats traukiasi iš Seimo narių.

Trečiadienį, reaguodamos į susidariusią politinę situaciją, opozicinės partijos prakalbo apie pirmalaikius rinkimus.

Kad palaikytų pirmalaikius rinkimus, yra pareiškę konservatoriai, liberalai, „tvarkiečiai“ ir socialdemokratai.

Opozicijoje esantys politikai argumentuoja tuo, kad, antradienį, balsuojant dėl M. Basčio nušalinimo, dalis Seimo narių paviešino nufotografuotus savo balsavimo biuletenius. Tai antradienį patvirtino Premjeras Saulius Skvernelis, pareiškęs, kad „valstiečiai“ turi tvirtų įrodymų, kaip balsavo dėl apkaltos.

Pasak opozicijos politikų, tokiu būdu „valstiečiai“ pažeidė Konstitucijoje numatytą laisvą Seimo nario balsavimo mandatą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.03.16; 07:26

„Baltijos tyrimų“ sociologas Romas Mačiūnas. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Seimą ir Seimo narius visuomenė geriausiai vertina tada, kai parlamente aktyvus darbas nevyksta, teigia rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ sociologas Romas Mačiūnas, komentuodamas naujausius tyrimų duomenis, rodančius, kad pastarąjį mėnesį gerėjo parlamento vertinimas.

Anot sociologo, tai, kad paskutinės „Baltijos tyrimų“ atliktos apklausos rodo žymų, net 11 proc., visuomenės pasitikėjimo Seimu didėjimą, neabejotinai, bus tik laikinas nuokrypis statistikoje.

Pasak R. Mačiūno, pagerėjusi visuomenės nuomonė Seimu yra susijusi ne tiek su gerėjančiu šios institucijos darbu, kiek su tuo, kad apklausos atlikimo metu (vasario 21-kovo 4 dienomis) ne tik Seime nevyko aktyvus darbas, tačiau buvo švenčiamas valstybės šimtmetis. Be to, pabrėžė sociologas, kartu išaugo ir pasitikėjimas Vyriausybe (7 procentiniais punktais).

„Ne pirmą kartą mes pastebime tokią tendenciją. Pavyzdžiui, vasarą, kai nevyksta Seimo posėdžiai ir politikai mažiau būna pastebimi viešojoje erdvėje, pagerėja tiek paties Seimo, tiek ir parlamentarų vertinimo reitingai. Nors dažnai pagerėjimas būna nežymus, šiuo momentu vertinimas pagerėjo netgi 11 procentinių punktų“, – kalbėjo „Baltijos tyrimų“ sociologas, pabrėždamas, kad šis pagerėjimas visiškai sutapo su tarpu tarp dviejų Seimo sesijų, kai parlamente nevyko aktyvus darbas.

Taip pat sociologas atkreipė dėmesį ir į tai, kad tokį žymų Seimo vertinimo pagerėjimą galėjo lemti ir valstybės minimas šimtmetis. Jo metu, akcentavo R. Mačiūnas, politikai turėjo puikią progą sakyti sveikinimus ir gražias kalbas. Tai, anot jo, suteikė nemažai pozityvumo Seimo įvaizdžiui. Sociologo nuomone, Lietuvos šimtmečio minėjimas šiek tiek palietė ir visų politikų vertinimą. Būtent šiuo momentu politikai vertinti geriau nei įprasta. „Tikriausiai dėl to, kad nebuvo labai aktyvūs Seime“, – aiškino R. Mačiūnas.

Visgi nereikėtų tikėtis, kad ateinantys Seimo vertinimai ateityje gerės ar net išliks dabartinio lygio.

Ažiotažą sukėlusi Mindaugo Basčio apkaltos istorija ne tik į destruktyvią akistatą suvedė valdančiuosius ir opozicines jėgas, tačiau ir paragino į kilusią krizę aktyviai įsitraukti visuomenę – Seimui nepritarus priesaiką sulaužiusio M. Basčio nušalinimui, suorganizuotas piketas prie parlamento.

Tai, kad M. Basčio apkaltos istorija diskreditavo Seimą prabilo ne tik Prezidentė Dalia Grybauskaitė, bet ir Premjeras bei Seimo nariai. Opozicijoje esantys politikai inicijuoja pirmalaikius rinkimus, valdančiųjų lyderiai grasina apkaltomis opozicijai ar jų siekius laiko tiesiog desperacija.

Visuomenei gali susidaryti įspūdis, kad Seimas apskritai nebėra pajėgus dirbti ar sutarti dėl svarbiausių politinių gairių. Įsisenėję ginčai dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK), inicijuojamų ir blokuojamų laikinųjų tyrimų komisijų, panašu, parlamentą atvedė į realią aklavietę, iš kurios dėl vienos ir kitos konfliktuojančios pusės principų ištrūkti bus labai sunku.

Atsižvelgdamas į visus šiuo įvykius R. Mačiūnas teigia manąs, kad Seimas seniai buvo gavęs tiek neigiamų vertinimų, kiek pastarosiomis dienomis. Dėl to, akcentavo sociologas, labai tikėtina, kad po įvykusių skandalų Seimo vertinimai ne tik grįš į ankstesnes pozicijas, tačiau gali tapti apskritai – rekordiškai blogi.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ vasario 21-kovo 4 dienomis vykusios apklausos duomenimis, Seimas yra institucija, kuria Lietuvos piliečiai nepasitiki labiausiai. Seimu nepasitiki 64 proc. šalies gyventojų. Antra pagal nepatiklumą visuomenės akyse rikiuojasi Vyriausybė – šia institucija nepatiki 50 proc. gyventojų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.03.16; 01:30

Seimo narys Mindaugas Bastys. LRS.lt nuotr.

Nepaisant prietarų dėl nesėkmę nešančio skaičiaus – 13, kovo 13-oji diena Seimo nariui Mindaugui Basčiui buvo sėkminga: jis išsaugojo Seimo nario mandatą.

Per Seime vykusį slaptą balsavimą už tai, kad M. Bastys būtų pašalintas iš Seimo balsavo 72 parlamentarai, 21 buvo prieš, 24 Seimo nariai susilaikė, 11 balsavimo bilietų buvo sugadinta.

Tam, kad mandatas būtų panaikintas, už tai turėjo balsuoti ne mažiau kaip 85 Seimo nariai.

Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis neslepia nusivylimo tokiu Seimo sprendimu. „Tokia balsavimo dėl Mindaugo Basčio Seimo nario mandato panaikinimo pabaiga yra tiesiog nepateisinama. Tai įrodo, kad asmeniniai žmonių, kurie atstovauja Lietuvai, interesai peržengė viešąjį interesą. Seimo nario mandatas lieka rankose žmogaus, kuris nuslėpė ryšius, turinčius reikšmės valstybės paslapčių saugumui ir dėl kurių Konstitucinis Teismas pripažino, jog jis vienareikšmiškai prarado valstybės pasitikėjimą. Gėda. Griežtai smerkiu tokius balsavimo rezultatus“, – pareiškė V. Pranckietis.

Vertindamas balsavimo rezultatus Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas sakė, kad tai Seimo antausis VSD ir KT.

„Šitoje vietoje ne tiek apie M. Bastį galvoju, o apie Valstybės saugumo departamento santykį su Seimu arba Seimo antausį Valstybės saugumo departamentui ir Seimo kitą antausį Konstituciniam Teismui. Tai dvi labai svarbios Lietuvos institucijos ir Seimui yra nusispjauti į tai“, – komentavo E. Gentvilas.

Jis teigė neatmetantis „valstiečių“ ir „socialdarbiečių“ susitarimo scenarijų.

„Aš neatmetu tokių scenarijų. Apie juos tekdavo girdėti, kad Socialdemokratų darbo partija „paspausdavo“ valstiečius, nes koalicija yra braškanti. M. Basčio klausimas yra toks, koks yra, ir rezultatas toks, kad koalicija nebraškėtų“, – sakė E. Gentvilas.

Jo teigimu, valdantiesiems taip pat reikia ir parlamentaro Artūro Skardžiaus balso, todėl jis prognozuoja lygiai tą patį scenarijų dėl apkaltos A. Skardžiui.

Tuo tarpu Socialdemokratų darbo frakcijos seniūnas Andrius Palionis teigia, kad šios dienos balsavimas dėl Seimo nario M. Basčio apkaltos naudingas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijai ir esą tokiu būdu konservatoriai bando diskredituoti Seimą.

„Esu įsitikinęs, kad dalis konservatorių balsavo prieš M. Basčio pašalinimą iš Seimo narių gretų arba sugadino biuletenius. Jiems tokia situacija yra naudinga – M. Basčio reputacijos klausimą jie bando primesti valdančiajai daugumai. Taip bandoma parodyti, kad valdančioji dauguma neva išsaugojo M. Bastį“, – teigia A. Palionis.

Parlamentarai nepalaikė pernai gruodžio 22 d. Konstitucinio Teismo išvados, kurioje konstatuota, kad M. Bastys sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, nuslėpęs savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika.

Kaip parodė balsavimo rezultatai, kolegos išgirdo M. Basčio prašymą neatimti iš jo mandato. „Puikiai suprantu, kad KT sprendimas yra nekvestionuojamas. Ar pritarsite KT sprendimui ar pritarsite mano asmenybei, tai viskas, kolegos, yra jūsų rankose. Prašau jūsų palaikyti mane“, – prieš balsavimą iš Seimo tribūnos prašė M. Bastys.

Politikas akcentavo, kad visada vadovaujasi ir vadovausis bendražmogiškomis, Konstitucijos, priesaikos vertybėmis. M. Bastys pripažino, kad šis apkaltos procesas yra sudėtingas jam žmogiškąja prasme ir teigė galvojęs ir apie mandato atsisakymą, tačiau rinkėjai prašė jo nesitraukti iš Seimo.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.03.14; 05:30

Mindaugas Bastys. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Konstitucinis Teismas, penktadienį paskelbęs išvadą dėl Seimo paklausimo, ar Seimo nario Mindaugo Basčio veiksmai, nurodyti Specialiosios tyrimo komisijos, prieštarauja Konstitucijai, konstatavo, kad M. Bastys sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, nuslėpęs savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju.

Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio teigimu, M. Basčio ryšiai galėjo padaryti žalos valstybei, todėl teismo sprendimą reikia įgyvendinti ir vykdyti tinkamai.

„Teismo sprendimą dėl M. Basčio turime vykdyti ir įgyvendinti – veiksmai prieštarauja Konstitucijai, todėl klausimų čia nelieka“, – žurnalistams sakė V. Pranckietis.

Pats Seimo Pirmininkas teigia jau du kartus raginęs M. Bastį atsisakyti Seimo nario mandato, tačiau parlamentaras, teigia V. Pranckietis, vis tiek ruošiasi eiti į slaptą balsavimą ir įrodyti savo tiesą.

„Su Basčiu kalbėjau du kartus – tada, kai tik prasidėjo šis procesas, ir dabar, po teismo nuosprendžio. Klausiau, koks jo sprendimas, tačiau jis atsisakyti mandato nesiruošia – teigia eisiąs į slaptą balsavimą“, – komentavo V. Pranckietis.

Seimo vadovas patikino, kad pavasario sesijos metu balsuos už M. Basčio apkaltą.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Vytauto Bako teigimu, argumentai dėl neva nesuprasto klausimo yra tik viena iš daugumos sudedamųjų, kur nusižengė M. Bastys.

„Šis procesas – daugybės žmonių indėlis. Tyrimu labai domisi ir Skandinavijos šalys, estai, latviai. Po teismo sprendimo akivaizdu, kad politikas turėjo ryšių, kurie yra nesuderinami su nacionalinio saugumo interesais, ir tai yra nepriimtina. Tas jo „nesuprastas klausimas“ buvo tik vienas iš daugelio darinių – buvo ir slaptų susitikimų, ir kitų galimai žalą valstybei dariusių aspektų“, – kalbėjo V. Bakas.

ELTA penktadienį skelbė, kad Konstitucinis Teismas aiškinosi, ar Seimo narys M. Bastys, atsakydamas į klausimyną, skirtą asmenims, pretenduojantiems gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, nuslėpė savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju ir taip kėsinosi susipažinti su valstybės paslaptimis. Taip pat buvo vertinama, ar M. Bastys organizavo neskelbiamus „Rosatom“ atstovų susitikimus su Lietuvos valdžios institucijų vadovais, siekdamas užtikrinti politinį palaikymą Rusijos Federacijos valstybinės atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ planams Lietuvoje.

Konstitucinio Teismo, kaip ir Seimo laikinosios tyrimo komisijos teigimu, M. Basčio veiksmai vertintini kaip Seimo nario priesaikos sulaužymas ir atitinkamai – kaip šiurkštus Konstitucijos pažeidimas.

Per apklausas Valstybės saugumo departamente, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto ir komisijos posėdžiuose M. Bastys vengė atsakyti į užduodamus klausimus, davė skirtingus parodymus ir paaiškinimus.

LR Konstitucinis Teismas. Slaptai.lt nuotr.

Seimo paklausimą, ar Seimo nario M. Basčio veiksmai prieštarauja Konstitucijai, Konstitucinis Teismas žodinio proceso tvarka viešame posėdyje baigė nagrinėti gruodžio 5 dieną.

Kaip jau skelbta, birželio 6-ąją Seimas, pritaręs specialiosios tyrimo komisijos išvadai, apsisprendė dėl apkaltos Seimo nariui M. Basčiui pradžios.

Seimas taip pat nutarė kreiptis į Konstitucinį Teismą išvados, ar Seimo nario M. Basčio konkretūs veiksmai, nurodyti Seimo specialiosios tyrimo komisijos išvadoje, prieštarauja Konstitucijai.

M. Bastys anksčiau neigė jam inkriminuojamus kaltinimus, o po teismo sprendimo Seimo nario mandato atsisakyti neketina.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.12.24; 06:37

Leidimus dirbti su slapta informacija turi 63 Seimo nariai, šiuo metu yra tikrinami 6 parlamentarai, o 13 Seimo narių, kuriems pagal Seimo statutą privaloma turėti leidimą dirbti su slapta informacija, dar neužpildė Valstybės saugumo departamento (VSD) klausimyno.

Tokią statistiką ketvirtadienį, atsakydamas į Seimo narių klausimus, iš Seimo tribūnos pateikė VSD vadovas Darius Jauniškis. „Deja, klausimyno dar yra neužpildę 13 Seimo narių, kuriems priklauso turėti leidimą dirbti su slapta informacija“, – sakė D. Jauniškis. Jis tikisi, kad VSD ateityje gaus parlamentarų atsakymus. 

VSD būstinė. Slaptai.lt nuotr.

Taip D. Jauniškis atsakė į parlamentarų grupės klausimą, „koks skaičius Seimo narių šios kadencijos metu prašė VSD suteikti leidimą dirbti su slapta informacija ir kokiam Seimo narių skaičiui VSD rekomendavo leidimą suteikti?“

Klausimus VSD vadovui pateikę parlamentarai teiravosi, ar VSD turi duomenų apie dabartinių Seimo narių ryšius su Rusijos specialiųjų struktūrų darbuotojais (taip pat su Rusija siejamomis įmonėmis) ir galimą finansinę paramą atskiriems Seimo nariams ir partijoms.

„Šiuo metu VSD patikrintų duomenų apie tokius ryšius, kurie darytų Seimo narius pažeidžiamais, keltų grėsmę jų reputacijai, neturi“, – sakė D. Jauniškis.

Į klausimą, ar VSD turi duomenų, kad šios kadencijos Seimo nariai palaiko ryšius su asmenimis, minimais Mindaugo Basčio apkaltos procese, D. Jauniškis atsakė, kad VSD disponuoja informacija tik apie epizodinius susitikimus, kurie nekelia kažkokios grėsmės.

VSD vadovas nemano, kad vertėtų atlikti kokį nors tyrimą dėl tų parlamentarų, kurie nesikreipė leidimo dirbti su slapta informacija. „Aš nesu tikras, ar įsivėlę į tyrimus mes nepakenktume sau ir valstybei. Reikėtų labai rimtai pasvarstyti“, – į parlamentarų klausimus atsakinėjo VSD vadovas D. Jauniškis.

Atsakyti į Seimo narių klausimus iš Seimo tribūnos VSD vadovą pakvietė Seimo nariai Petras Gražulis, Juozas Imbrasas, Remigijus Žemaitaitis, Algimantas Dumbrava, Vytautas Kamblevičius, Rimas Andrikis, Artūras Skardžius, Andriejus Stančikas, Algimantas Salamakinas, Valerijus Simulikas, Gediminas Kirkilas, Rimantė Šalaševičiūtė, Zbignevas Jedinskis, Česlavas Olševskis, Algirdas Sysas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.09; 07:55

Nutarimo projektas dėl apkaltos Seimo nariui Mindaugui Basčiui pradžios ir kreipimosi į Konstitucinį Teismą (KT) jau įregistruotas Seimo posėdžių sekretoriate.

Jeigu parlamentarai pritartų, Seimas kreiptųsi į Konstitucinį Teismą išvados, ar Seimo nario M. Basčio konkretūs veiksmai, nurodyti Seimo specialiosios tyrimo komisijos išvadoje, prieštarauja Konstitucijai.

Seimo apkaltos komisijos pirmininkė Agnė Širinskienė taip pat įregistravo nutarimo projektą, kuriame siūloma pritarti M. Basčio veiklą tyrusios komisijos išvadai, kuri yra pridedama.

Komisijos nuomone, M. Bastys šiurkščiai sulaužė priesaiką, kuria įsipareigojo „sąžiningai tarnauti Tėvynei“, ir, atitinkamai, šiurkščiai pažeidė Konstituciją savo veiksmais diskredituodamas ne tik savo, kaip Seimo nario, bet ir Seimo, „kaip Lietuvos Respublikos įstatymų leidžiamosios institucijos, autoritetą, valstybės valdžią, dėl ko yra pagrįstų abejonių dėl M. Basčio asmens galimybės ateityje tinkamai ir sąžiningai naudoti jam suteiktą Tautos atstovo mandatą“.

Komisija mano, kad yra pagrindas pradėti Seimo nariui M. Basčiui apkaltos procesą

Tyrimą atlikusi komisija nustatė, kad M. Bastys 2016 m. gruodžio 14 d. atsakydamas į klausimyno, skirto asmenims, pretenduojantiems gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, 55 klausimą nuslėpė savo ryšius su Piotru Vojeika.

Išvadoje pažymima, kad nevykdydamas imperatyvių teisės aktų reikalavimų, nebūdamas sąžiningas, M. Bastys kėsinosi susipažinti su valstybės paslaptimis tokiu atveju, kai jo veikla, savybės ar ryšiai galėjo duoti pagrindą nuogąstauti, kad kyla grėsmė paslapčių saugumui.

Išvados rengėjai mano, kad M. Bastys šiurkščiai sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai VSD apklausų metu bei NSGK posėdžių metu nesąžiningai teikė skirtingus parodymus ir paaiškinimus dėl to, ar žinojo P. Vojeikos darbą KGB.

Parlamentarui inkriminuojama ir tai, kad jis organizavo neskelbiamus „Rosatom“ atstovų susitikimus su Lietuvos valstybės valdžios institucijų vadovais.

„Tokiu būdu, siekdamas užtikrinti politinį palaikymą Rusijos Federacijos valstybinės atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ planams Lietuvoje, padėjo „Rosatom“ atstovaujantiems asmenims proteguoti ir įgyvendinti „Rosatom“ interesus, kurie buvo nukreipti prieš Lietuvos Respublikos interesus stiprinti valstybės energetinę nepriklausomybę, įtvirtintus Seimo patvirtintuose strateginiuose Lietuvos Respublikos dokumentuose, ir savo veiksmais kėlė grėsmę nacionaliniam saugumui“, – teigiama komisijos patvirtintoje išvadoje.

Komisija nustatė, kad M. Bastys, „būdamas 2016-2020 kadencijos Seimo nariu, NSGK bei Specialiajai komisijai pradėjus darbą bandė nuslėpti savo nuolatinius ir sistemingus ryšius, jų reikšmę bei pobūdį, vengė atsakyti į tyrimo metu jam užduodamus klausimus“. Komisijos nuomone, M. Bastys, elgdamasis nesąžiningai, siekė paneigti ir (ar) sumenkinti savo vaidmenį organizuojant susitikimus su aukščiausiais Lietuvos Respublikos pareigūnais, taip pat nesąžiningai siekė sudaryti įspūdį ir teikė parodymus, kad rūpinosi IAE uždarymo darbais, o ne Baltijskaja AE projekto įgyvendinimu.

„Elgdamasis nesąžiningai, (…) NSGK posėdyje neigė gavęs A. Butkevičiaus įspėjimą bei susitikęs su VSD pareigūnais 2006 metais bei VSD pareigūnų atliktos operatyvinės apklausos detales“, – pažymima išvadoje.

Komisija konstatuoja, kad M. Bastys elgdamasis nesąžiningai teikė skirtingus parodymus ir paaiškinimus dėl kontaktų su Jevgenijumi Kostinu pobūdžio, skaičiaus ir laiko.

Gegužės 31 d. už komisijos išvadą balsavo 8 jos nariai, prieš buvo 1, susilaikė – 2 parlamentarai. Komisijos nariai atskirosios nuomonės nepateikė.

Dėl komisijos išvadų projekto dar turės balsuoti Seimas. Manoma, kad balsavimas įvyks dar pavasario Seimo sesijoje, birželio mėnesį.

Seimas savo nutarimu buvo įpareigojęs apkaltos komisiją iki birželio 1 d. pateikti Seimui išvadą, ar yra pagrindo pradėti apkaltos procesą parlamentarui M. Basčiui.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.02; 04:30

Vilnius, gegužės 5 d. (ELTA). Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis pakviestas į artimiausią kitą savaitę vyksiantį Seimo plenarinį posėdį. Tokį kvietimą VSD vadovui inicijavęs „tvarkietis“ Petras Gražulis ir kiti parlamentarai prašo jo atsakyti į 8 klausimus.

Seimo nariai nori išsiaiškinti, ar VSD turi duomenų apie dabartinių Seimo narių ryšius su Rusijos specialiųjų struktūrų darbuotojais (taip pat su Rusija siejamomis įmonėmis) ir galimą finansinę paramą atskiriems Seimo nariams ir partijoms.

Kreipimąsi inicijavę Seimo nariai klausia, ar VSD turi duomenų, kad šios kadencijos Seimo nariai palaiko ryšius su asmenimis, minimais Mindaugo Basčio apkaltos procese, ar VSD buvo anksčiau suteikusi leidimą dirbti su slapta informacija Seimo nariams, kurie bendravo su asmenimis, šiuo metu minimais Mindaugo Basčio apkaltos procese.

Seimo narys Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Seime VSD vadovas turės atsakyti, ar jam žinoma, kiek Seimo narių, prisidengdami įvairiais fondais, yra gavę finansinę paramą iš asmenų, kurie minimi Mindaugo Basčio apkaltos procese.

Į Seimą pakvietę VSD vadovą parlamentarai domisi, koks skaičius Seimo narių šios kadencijos metu prašė VSD suteikti leidimą dirbti su slapta informacija ir kokiam Seimo narių skaičiui VSD rekomendavo leidimą suteikti.

Dalis klausimų, pateiktų VSD vadovui, susiję su Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais ir Liberalų sąjūdžiu.

Pasak P. Gražulio, pakviesti VSD vadovą į Seimą paskatino šių metų balandžio 19 d. DELFI portale pasirodęs straipsnis, pavadinimu „Kokia juoda katė perbėgo tarp G. Landsbergio konservatorių ir Seimo liberalų“.

P. Gražuliui susidaro įspūdis, kad Seimo nariai konservatorius Gabrielius Landsbergis ir liberalas Vitalijus Gailius „gali turėti reikšmingų duomenų, siekiant užkardyti grėsmes nacionaliniam saugumui“. „Ar Valstybės saugumo departamentas (VSD) apklausė arba planuoja apklausti minėtus politikus, mėgindamas užkirsti kelią galimoms grėsmėms nacionaliniam saugumui?“, – domisi P. Gražulis.

Informacijos šaltinis – www.elta.lt (Eltos korespondentė Jadvyga Bieliavska).

2017.05.05; 15:03