Šnipinėjimas ar žvalgyba. Slaptai.lt nuotr.

Kuo šiandien sudominti žvalgybinių temų mėgėjus? 

Vokiškas Bild rašo, kaip ginasi, teisinasi, išsisukinėja Vadimas Krasikovas. Šis vyras įtariamas Berlyne 2019 metų rugpjūčio 23 dieną nušovęs Kremliui neįtikusį čečėną Zelimchaną Changošvilį. Įtariamasis tvirtina, kad į krūmus Berlyno centre patraukęs tik gamtos šaukiamas. Tiesiog panoro nusišlapinti. Jokių kitų tikslų neturėjęs. Jis iki šiol mano, kad suimtas dėl to, kad šlapinosi viešojoje vietoje. Ir, be kita ko, kalbėsiąs su Vokietijos tyrėjais tik tuomet, kai turėsiąs Rusijos ambasados pasamdytą advokatą. Kiti advokatai jam neprimtini.

XXX

Die Welt analizuoja Vokietijoje veikiančius netikrus internetinius portalus, kuriuos greičiausiai išlaiko Rusijos specialiosios tarnybos. Ten viena iš pagrindinių temų – esą Rusijos opozicionierius Aleksejus Navalnas – JAV slaptosios tarnybos CŽV agentas. A.Navalnas – tai tas, kurį Rusijoje apnuodijo chemine medžiaga ir labai nenorom išleido gydytis į Vokietiją.

Zelimchanas Changošvili

XXX

The New York Times rašo (Ana Suonson ir Edward Vong) apie keistus, įtartinus JAV diplomatų ir amerikiečių žvalgų susirgimus. Omenyje turimi užsienyje plušėję Amerikos diplomatai ir žvalgai. Jie sunegaluodavo išvykę į komandiruotes Rusijon, Kinijon ir Kubon. Kokių simptomų patirdavę? Sukdavosi galva, apimdavo silpnumas, prarasdavo klausą, netekdavo atminties, kamuodavo galvos skausmai.

Manoma, kad tiek amerikiečių diplomatus, tiek amerikiečių žvalgus apšvitindavę specialiais spinduliais. Susirgdavo tik tie, kurie reziduodavo Kinijoje, Kuboje ir Rusijoje.

Šie negalavimai turį apibendrinantį pavadinimą – „Havanos sindromas“. Mat ypač daug JAV diplomatų susirgo būtent dirbdami Kubos sostinėje Havanoje.

Beje, kai kurie nepasveiko ir buvo išleisti anksčiau laiko į pensiją dėl sutrikusios sveikatos.

Tiesa, neatmestina versija, jog keli diplomatai tiesiog pervargo nuo įtampos. Jie prašėsi išleidžiami atostogų, bet Vašingtonas jų atostogas vis atidėliojo, ir jie – palūžo.

XXX

Handelsblatt nagrinėja, ar Irano fiziką, atsakingą už branduolines programas, tikrai nužudė Izraelio slaptoji tarnyba „Mossad“. Omenyje turimas Irano mokslininkas, branduolinės fizikos specialistas Mohsenas  Fakhrizadeh. Greičiausiai – taip. Čia įsipainiojęs ir „Mossad“. Izraelis pačiais drastiškiausiais būdais trukdo Iranui pasigaminti atominę bombą. Izraelio specaliosios tarnybos sprogdino ir laboratorijas, kuriose iraniečiai kūrė atominę bombą, ir Irano mokslininkus, dirbusius tose laboratorijose.

Mossad slaptieji agentai

Pastebima, kad kai Mossadui ėmė vadovauti 58-erių metų Jiosi Koenas, šios slaptosios tarnybos operacijos tapusios agresyvesnėmis nei iki tol. Neatmetama ir versija, kad „Mossad“ pridėjo savąją ranką sekant bei nužudant Irano generolą Kasemą Suleimani.

Izraelio žvalgybos retai dariusios klaidų. Viena iš klaidų – kai 1973 metais Norvegijoje nužudė ne tą žmogų – manė, kad šaudo į palestinečių kovotoją, o nušovė niekuo dėtą Norvegijos oficiantą.

Tačiau sėkmingų operacijų – nepalyginamai daugiau.

Viena iš paskutiniųjų sėkmingų operacijų – kai tiesiai iš Teherano pagrobė Irano branduolinius tyrimus fiksavusį archyvą.

XX

The New York Times rašo, kad Estijos žvalgyba įsiledo JAV kiberetinio saugumo ekspertus, kad šie susipažintų, kaip ir kokias kibernetines atakas prieš estus taiko rusų programišiai. Amerikiečiai panoro palyginti rusų programiškių kibenetines atakas prieš JAV su rusų hakerių išpuoliais prieš Estiją.  Taigi šio vizito tikslas – nustatyti panašumus bei skirtumus.

Manoma, kad rusų programišiai pirmiausia savo naujausias agresijas išbando Estijoje. Jei pasitvirtina, tokią pat arba labai panašią taktiką naudoja ir prieš kitas, kur kas galingesnes šalis.

XXX

Lapkritį fiksuotas didesnis dezinformacijos srautas – nustatyti 308 atvejai. Lietuvos kariuomenės nuotr.

Lietuvoje neseniai irgi buvo surengta kibernetinė ataka, smulkiai aprašyta BNS. Buvo paskleistos melagienos, esą Lietuvos teisėsauga pasienyje sulaikė lenkų diplomatą, apie neva anaujintus  šaukimus į Lietuvos kariuomenę ir apie Šiaulių oro uosto remontus ir tobulinimus. Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) direktorius Rytis Rainys pastebėjo, kad per šią ataką nukentėjo 19 internetinių svetainių. Dauguma nukentėjusiųjų – saivaldybių tinklapiai. Trys – valstybinės įstaigos.

Anksčiau programišiai buvo paskleidę melagieną, esą Lietuva siųs „taikos palaikymo pajėgas“ į Baltarusiją.

Šiandien – tiek naujienų žvalgybų tema.

2020.12.14; 07:44

Mohsenas Fakhrizadeh buvo nužudytas naudojant elektroninę įrangą. EPA – ELTA nuotr.

Irano mokslininkas, branduolinės fizikos specialistas Mohsenas  Fakhrizadeh’ė buvo nužudytas naudojant elektroninę įrangą, žudikų nusikaltimo vietoje nebuvo. Tai pirmadienį pareiškė šalies Aukščiausiosios nacionalinio saugumo tarybos sekretorius Ali Shamkhani.
 
„Operacija buvo labai sudėtinga ir vyko naudojant elektroninę įrangą. Incidento vietoje žudikų nebuvo“, – cituoja jį naujienų agentūra „Tasnim“. Pasak A. Shamkhani, su šiuo nusikaltimu susiję Izraelis ir jo specialiosios tarnybos.
 
Pareigūnas teigė, kad Irano valdžia turi informacijos apie nužudymo organizatorius. „Mes žinome, kas suplanavo operaciją“, – pabrėžė Aukščiausiosios nacionalinio saugumo tarybos sekretorius.
 
Sekmadienį naujienų agentūra „Fars“ pranešė, kad į išlipusį iš savo mašinos M. Fakhrizadeh’ę buvo paleista ugnis iš automobilio „Nissan“, kuris buvo už maždaug 150 metrų. Buvo šaudoma iš nuotolinio valdymo automatinio ginklo. Paskui „Nissan“ buvo susprogdintas. Pačių pasikėsinimo vykdytojų nusikaltimo vietoje nebuvo.
 
Penktadienį „Fars“ pranešė apie pasikėsinimą į mokslininką fiziką Teherano provincijos Damovendo miesto rajone. Vėliau šalies Gynybos ministerija patvirtino, kad M. Fakhrizadeh`ė buvo sužeistas ir mirė ligoninėje. Iranas iškart pareiškė, kad prie jo nužudymo prisidėjo JAV ir Izraelis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.30; 15:05

Irane per teroro aktą nužudytas branduolinės fizikos specialistas Mohsenas Fakhrizadeh. EPA – ELTA nuotr.

Irane per teroro aktą nužudytas branduolinės fizikos specialistas Mohsenas Fakhrizadeh`ė buvo susijęs su balistinių raketų kūrimu, teigiama šeštadienį paskelbtame Turkijos valstybinės Anatolijos naujienų agentūros pranešime.
 
Jos duomenimis, mokslininkas vadovavo Irano gynybos ministerijos Tyrimų ir inovacijų valdybai, taip pat aktyviai prisidėjo prie balistinių raketų kūrimo. Publikacijoje pažymima, kad M. Fakhrizadeh`ė tapo penktąja išpuolių prieš Irano branduolinės fizikos specialistus, vykdomų nuo 2010 metų, auka. Pasak Turkijos agentūros, visose atakose „buvo pastebimas Izraelio vaidmuo“.
 
Penktadienį Irano naujienų agentūra „Fars“ pranešė apie pasikėsinimą į mokslininką fiziką Teherano provincijos Damovendo miesto rajone. Vėliau šalies Gynybos ministerija patvirtino, kad M. Fakhrizadeh`ė buvo sužeistas ir mirė ligoninėje. Iranas teigia, kad prie jo nužudymo prisidėjo JAV ir Izraelis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.29; 08:00