Mokesčių akmuo. Vytauto Visocko nuotr.

Opozicijai priklausantys Seimo nariai teigia, kad valdančiųjų sutarimas mokesčių reformą svarstyti dalimis rodo, jog konservatorių inicijuojama mokestinės sistemos pertvarka patyrė visišką fiasko.
 
Valdantiesiems oponuojantys parlamentarai atkreipia dėmesį, kad konservatoriai neišdiskutuotą įstatymų paketą bandė Seime prastumti vienašališkai, net neieškodami kompromiso su mažesniaisiais koaliciniais partneriais. Jų teigimu, bandymas dėl šios pertvarkos diskutuoti „gabaliukais“ įneš tik dar daugiau chaoso, o didžioji dalis atsakomybės dėl šios konservatorių nesėkmės krinta finansų ministrei Gintarei Skaistei.
 
S. Skvernelis: matome visišką konservatorių atsitraukimą
 
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis teigia, kad konservatorių inicijuojama mokesčių reforma patyrė visišką fiasko. Politikas atkreipia dėmesį, kad tai rodo koalicinėje taryboje priimtas sprendimas dėl mokesčių reformos paketo diskutuoti dalimis.
 
„Tai yra fiasko, kurio buvo galima tikėtis. Konservatorių diktatas mažesniems koalicijos partneriams šį kartą, matyt, nesuveikė ir mes turime visišką atsitraukimą. Dar blogesnis dalykas bus, jeigu jie pradės viską stumdyti gabaliukais. Tada bus visiškas chaosas“, – Eltai teigė S. Skvernelis.
 
„Vietoje esminės rekonstrukcijos turėsime tik žolės pažalinimą ir bordiūrų pabaltinimą“, – vaizdingais pavyzdžiais situaciją įvertino politikas.
Ekspremjeras mano, kad liberaliosios koalicinės partijos nutarė nepalaikyti konservatorių inicijuojamos mokesčių reformos, suvokdamos, kad toks sprendimas būtų pražūtingas artėjančiuose rinkimuose.
 
„Artėja rinkimai ir tos politinės partijos, mažesnieji satelitai, kurie buvo įsikirtę į valdžios postus, pradeda galvoti. (…) Visiškas nesusipratimas būtų, kad abi liberalios partijos elgtųsi visiškai priešingai prieš liberalią politinę filosofiją ir pasisakytų už mokesčių didinimą. Tai liberalioms partijoms būtų smūgis žemiau juostos“, – pabrėžė S. Skvernelis.
 
R. Budbergytė: tai tiesioginė finansų ministrės atsakomybė
 
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime atstovė Rasa Budbergytė taip pat antrina S. Skverneliui, akcentuodama, kad sprendimas mokesčių reformą svarstyti dalimis rodo, jog konservatoriams sutarimo su koalicijos partneriais nepavyko priimti.
 
„Šis sprendimas rodo, kad valdantiesiems nepavyko susitarti. Deja, bet konservatoriai, kaip pagrindinė valdančiųjų dalis, nesiekė dialogo ir pateikė mokesčių pertvarkos paketą nesuderinusi su savo koalicijos partneriais pagrindinių, esminių klausimų“, – Eltai teigė R. Budbergytė.
 
Politikė atkreipia dėmesį, kad net po mokesčių reformos paketo pateikimo konservatoriai nebandė ieškoti jokių rimtesnių kompromisų ne tik su opozicinėmis frakcijomis, bet ir su koalicijos partneriais. Todėl R. Budbergytė įsitikinusi, kad sprendimą svarstyti mokesčių paketą atskirais segmentais konservatoriai priėmė suvokdami, jog reikiamų balsų reformos priėmimui neužteks.
 
„Staiga jiems paaiškėjo, kad to pritarimo nebus, nepaisant to, kokių pasiūlymų bus priregistruota. Juo labiau kad labai audrinta reakcija buvo ir visuomenės, verslo organizuotų struktūrų“, – sakė ji.
 
Socialdemokratė taip pat pabrėžia, kad konservatoriai pavėlavo su reformos pateikimu Seime, todėl, kadencijai einant į pabaigą, neturi kitos išeities, tik bandyti prastumti atskiras pertvarkos dalis.
 
R. Budbergytė mano, kad mokesčių reformos nesėkmė nemaža dalimi yra asmeninė finansų ministrės Gintarės Skaistės atsakomybė.
„Darbo grupė, kuriai vadovavo viceministrė Bilkštytė, ilgai ilgai kūrė įvaizdį, kad vyksta kažkoks dialogas, kad yra kviečiamos įvairios organizacijos, nevyriausybinis sektorius, verslo asocijuotos struktūros, klausiama jų nuomonės. Tačiau po ilgo laiko paaiškėjo, kad tai buvo tik imitacija“, – teigė R. Budbergytė.
 
„Tai yra tiesioginė finansų ministrės atsakomybė, kad ji šio proceso nesugebėjo suvaldyti ir suorganizuoti, kad tas socialinis dialogas tikrai vyktų, o ne būtų imituojamas“, – pabrėžė ji.
 
A. Mazuronis siūlo ministrei svarstyti apie atsistatydinimą
 
Panašiai mąsto ir Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis. Politikas tikina, kad koalicinės tarybos sprendimas mokesčių reformą svarstyti etapais rodo, jog iš mokestinės pertvarkos „nieko nebus“. Pasak jo, finansų ministrė G. Skaistė po tokio „kracho“ turėtų labai rimtai pagalvoti apie atsistatydinimą.
 
„Tas rezultatas, kurį dabar turime, yra akivaizdus, kad iš mokesčių reformos nieko nebus. Finansų ministrė mažų mažiausiai turėtų labai rimtai pagalvoti apie atsistatydinimą, nes po tokio kracho jos 3 metų darbo toks koalicijos partnerių reformos įvertinimas reiškia ne ką kita, kaip tiesioginį ir labai aiškų nepasitikėjimą finansų ministre ir jos darbu“, – penktadienį „Žinių radijui“ teigė A. Mazuronis.
 
ELTA primena, kad Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen trečiadienį informavo, jog posėdžiavusi koalicinė taryba sutarė apie prieštaravimų tarp valdančiųjų sukėlusią mokesčių reformą toliau diskutuoti atskirais etapais ir skiriant tam pakankamai laiko. Jos teigimu, dalis diskusijų galėtų nusikelti ir į kitus metus.
 
Birželį Seimui pateiktų mokestinių pasiūlymų paketų svarstymai parlamento komitetuose vyko rugpjūtį. Į pirmuosius posėdžius diskutuoti dėl apmokestinimo dirbantiesiems individualiai ir kai kurių kitų pakeitimų jau rinkosi pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas, taip pat Socialinių reikalų ir darbo bei Kaimo reikalų komitetai.
 
Kritiką mokesčių reformai ne kartą išsakė tiek koalicijos ir opozicinių partijų atstovai, tiek socialiniai partneriai – 54 verslo ir profesinės asociacijos anksčiau bendru pareiškimu paragino parlamentą atmesti siūlymus didinti gyventojų pajamų apmokestinimą, motyvuodamos tuo, kad mokesčių didinimas pablogins šalies verslo aplinką, pakenks Lietuvos konkurencingumui ir paskatins šešėlinę ekonomiką.
 
Vyriausybės pateiktoje mokesčių reformoje numatomi didesni mokesčiai daliai dirbančiųjų individualiai. Priėmus pakeitimus, daugiau asmenų turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, keistųsi kai kurių lengvatų taikymo tvarka, būtų įvesta minimali nedarbo išmoka.
 
Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, reformos naudą – dėl didinamo neapmokestinamojo pajamų dydžio – pajustų 800 tūkst. gyventojų, arba 70 proc. visų šalies dirbančiųjų, kurių pajamos siekia iki vieno vidutinio atlyginimo. Tuo metu mokestinė našta, pakeitus gyventojų pajamų mokesčio modelį, padidėtų apie 17,5 tūkst. individualiai dirbančių ir 16,5 tūkst. itin aukštas pajamas gaunančių asmenų.
 
Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)
 
2023.09.03; 00:30

Valstybinė mokesčių inspekcija. Slaptai.lt nuotr.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Centrinė tyrimų valdyba atlieka ikiteisminį tyrimą dėl įtariamo bandymo papirkti Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) darbuotoją. Tyrimas pradėtas gavus VMI pranešimą.
 
Kaip įtariama, Vilniaus apskrities VMI darbuotoją bandė papirkti kitas Vilniaus apskrities VMI darbuotojas. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, VMI darbuotojas pasiūlė 500 eurų kyšį, už kurį, kaip įtariama, buvo siekta sklandaus vienos privačios bendrovės patikrinimo.
 
Antradienį kyšis buvo perduotas VMI specialistui, po to iš karto kyšio davėjas buvo sulaikytas, sakoma STT pranešime. Taip pat antradienį buvo sulaikyti dar du asmenys, privačios bendrovės vadovas ir akcininkas. Visiems trims asmenims pareikšti įtarimai dėl papirkimo.
 
Šį ikiteisminį tyrimą pradėjo STT Pranešimų nagrinėjimo skyrius, gavęs VMI pranešimą apie bandymą papirkti jų darbuotoją. Šį tyrimą kontroliuoja Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.
 
Valentina Gudienė (ELTA)
 
2022.04.06; 10:42

Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis (VMI), turtingiausi Vyriausybės atstovai yra aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, turto bei piniginių lėšų sukaupęs už daugiau kaip 620 tūkst. eurų.
 
Toliau eilėje yra teisingumo ministras Elvinas Jankevičius, socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis bei užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Kiekvieno šių ministrų turto ir piniginių lėšų vertė viršija 300 tūkst. eurų.
 
Po jų rikiuojasi energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis bei ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius.
 
Septintoje vietoje yra premjeras Saulius Skvernelis, kurio turto ir piniginės lėšos 2018 m. sudarė per 217 tūkst. eurų.
 
Šiek tiek mažesnes metines deklaracijas yra pateikę susisiekimo ministras Rokas Masiulis, žemės ūkio ministras Giedrius Surplys, vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas bei švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.
 
Mažiausiai turto ir piniginių lėšų yra sukaupę sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga – beveik 40 tūkst. eurų ir finansų ministras Vilius Šapoka – beveik 20 tūkst. eurų.
 
Tuo tarpu turtingiausių Seimo narių ketvertuke – milijonieriai: turtingiausi yra „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis – deklaravęs 16 mln. eurų vertės turtą, liberalas Kęstutis Glaveckas – beveik 1,6 mln. eurų, konservatorių partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis su 1,4 mln. eurų sukaupto turto ir piniginių lėšų bei parlamentaras Kazys Starkevičius, deklaravęs, kad jo turto už 2018 metus vertė siekė 1 mln. eurų.
 
Ministro pirmininko, ministrų ir Seimo narių turto deklaracijos VMI yra pateiktos už 2018 m.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.18; 15:17

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) galės gauti informaciją apie juridinių asmenų ūkines, finansines operacijas. Siekiant kovoti su korupcija, papildomus įgaliojimus šiai tarnybai suteikė Seimas, priėmęs Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo pataisas.

Ketvirtadienį už jas balsavo 80 Seimo narių, prieš buvo 5, susilaikė 20 parlamentarų.

Seimo „tvarkiečių“ frakcijos seniūnas Remigijus Žemaitaitis mano, kad tokia įstatymo pataisa leis pareigūnams piktnaudžiauti, siekiant gauti informaciją apie finansus.

Kritikavęs įstatymo pataisas socialdemokratas Artūras Skardžius atkreipė dėmesį į tai, kad STT suteikiama prieiga prie jautrios informacijos ir galimas piktnaudžiavimas ypač turint mintyje tai, kad gyvename „švogerių krašte“.

Toks teisinis reguliavimas, Seimo nario liberalo Kęstučio Glavecko nuomone, atbaidys užsienio investuotojus, kurie gali pereiti į kituose šalyse esančius bankus.

„FNTT, Mokesčių inspekcija, Konkurencijos taryba šiuo metu gali gauti informaciją apie juridinių asmenų bankines sąskaitas“, – pastebėjo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas.

Pasak Seimo nario Dainiaus Gaižausko, ši įstatymo pataisa – antikorupcinė prevencinė priemonė. „Jokios išskirtinės teisės STT, lyginant su Mokesčių inspekcija, FNTT, Konkurencijos taryba, nesuteikiama“, – teigė jis.

Seimo TS-LKD frakcijos narė Ingrida Šimonytė akcentavo, kad šiuo atveju kalbama tik apie juridinius asmenis, o ne apie privačias sąskaitas. „Bankų paslapties vis daugiau šalių atsisako“, – remdama įstatymo pataisas sakė parlamentarė.

Įstatyme įtvirtinta, kad bankai, finansų ir kredito įmonės bei kredito įstaigos ir kiti juridiniai asmenys pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos prašymą neatlygintinai teikia tarnybos funkcijoms atlikti reikalingą informaciją apie juridinio asmens ūkines, finansines operacijas, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimą.

Priimtomis pataisomis taip pat reglamentuota, kad valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės ir savivaldybių valdomos įmonės, įmonės, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė, viešosios įstaigos, kurių steigėja, savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos prašymą arba pagal sudarytas duomenų teikimo sutartis neatlygintinai teikia tarnybos funkcijoms atlikti reikalingus valstybės informacinių išteklių duomenis ir dokumentus bei kitą informaciją.

STT įstatymo pataisos įsigalios šių metų liepos 1 d.

Informacijos šaltinis – agentūra ELTA.

2017.05.11; 15: 07

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas sako, kad, norint proveržio kovoje su korupcija, reikėtų priimti apie 20 įstatymo pataisų, tarp jų suteikiant daugiau galių žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos institucijoms.

„Seimo valdybos nariai labai rimtai žiūri į šį iššūkį valstybei. Jau rytoj bus svarstomi pirmieji įstatymo projektai, kurie reikalingi proveržiui. Aš tokių projektų turiu 20, tai paketas, kuris gyvybiškai būtinas, kad galėtume pajudėti iš vietos. Reikia šiek tiek suteikti daugiau galių žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos institucijoms, duoti tuos šiuolaikinius įrankius, kad jie galėtų stiprinti savo analitinius pajėgumus. Reikia priimti būtinai su lobizmu susijusius įstatymus ir baigti čia vaidinti, kad asociacijos neatlieka lobistinės veikos, ji turi būti skaidri, aiški. Taip pat, sakyčiau, pats žvalgybų finansavimas ir technologiniai pajėgumai, švelniai tariant, yra neadekvatūs, reikia daryti ryžtingus sprendimus“, – trečiadienį po Seimo valdybos susitikimo su VSD ir STT vadovais žurnalistams sakė V. Bakas.

Jo nuomone, mūsų žvalgyba turi turėti normalius technologinius įrankius, todėl reikia šiek tiek investuoti į technologijas. V. Bakas mano, kad STT galėtų kontroliuoti ir partijų finansavimą. „Aš norėčiau, kad tą galėtų vykdyti STT, ir mes siūlysime tokį sprendimą“, – sakė NSGK vadovas.

Jo teigimu, reikėtų suteikti galimybę STT, kaip Mokesčių inspekcijai, FNTT gauti prieigą prie juridinių asmenų finansinių operacijų. V. Bakas užsiminė ir apie problemas strateginėse įmonėse. „Kai kurias mūsų valstybės valdymo sritis tiesiog valstybė turi atsiimti, bent jau turi būti šeimininku“, – sakė V. Bakas, atsisakęs nurodyti, ką turi mintyje.

Apie tai, kas vyksta strateginėse įmonėse, nenorėjo kalbėti ir VSD vadovas Darius Jauniškis. „Mes kalbėjome apie slaptus dalykus, todėl nenorėčiau kalbėti, nes informacija arba ribota, arba slapta“, – į žurnalistų klausimus atsakė D. Jauniškis.

Jis pripažino, kad „per korumpuotus pareigūnus, per korumpuotus politikus galima daryti poveikį valstybės raidos ir valstybės gyvenimui“.

Seimo valdybos posėdis vyko už uždarų durų, todėl jo dalyviai ribojo informaciją žurnalistams.

Susitikime buvo aptartos Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ir Valstybės saugumo departamento (VSD) teisėkūros iniciatyvos, kuriomis siekiama stiprinti kovą su korupcija.

Informacijos šaltinis – agentūra ELTA.

2017.05.20; 19:38

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai atliko korupcijos rizikos analizę Lietuvos geologijos tarnyboje (LGT).

Peržiūrėtas šios tarnybos teisinis reglamentavimas, išanalizuota, kaip išduodami žemės gelmių tyrimo ir žemės gelmių išteklių naudojimo leidimai, kaip vykdoma šios srities kontrolė.

STT siūlo Žemės gelmių įstatymo nuostatas suderinti su Paslaugų įstatymu, patikslinti Leidimų tirti žemės gelmes išdavimo taisyklių nuostatas ir nurodyti konkrečius dokumentus, kuriuos privalu pateikti, norint gauti leidimą tirti žemės gelmes, atidžiau tikrinti asmenų, ketinančių gauti šiuos leidimus, teikiamus dokumentus.

Korupcijos prevencijos specialistų teigimu, siekiant užtikrinti skaidrumą ir išvengti korupcijos rizikų naudojant žemės gelmių išteklius, svarbu viešai skelbti naudingųjų iškasenų telkinių žemėlapį ir informaciją apie išduotus leidimus, skatinti visuomenę pranešti apie galimai neteisėtus žemės gelmių išteklių gavybos darbus.

Pasak specialistų, ypač svarbu užtikrinti mokesčių už valstybinius gamtos išteklius kontrolę ir sugriežtinti angliavandenilių (naftos) išgavimo išteklių apskaitą.

Kad būtų išvengta piktnaudžiavimo ir galimo mokesčių už gamtos išteklius vengimo, siūloma nustatyti, kad LGT kasmet Valstybinei mokesčių inspekcijai teiktų duomenis apie kiekvieno leidimo turėtojo per metus išgautų išteklių kiekius, o prie naftos talpyklų būtų įrengti Lietuvos metrologijos inspekcijos patikrinti pumpavimo siurblių apskaitos prietaisai.

Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba.

2016.08.31; 10:05

vmi

In­di­vi­du­a­lią veik­lą vyk­dan­tys smul­kie­ji ver­sli­nin­kai krei­pia­si į Vy­riau­sy­bę, kad jiems bū­tų per­žiū­rė­ti mo­kes­čių dy­džiai. Smul­kie­ji ver­sli­nin­kai ir pre­ky­bi­nin­kai skun­džia­si, kad di­di­nant mi­ni­ma­lią mė­ne­sio al­gą (MMA), taip pat di­dė­ja ir su jos dy­džiu su­sie­ti dir­ban­čių­jų su ver­slo liu­di­ji­mais mo­ka­mi svei­ka­tos drau­di­mo ir pa­ja­mų mo­kes­čiai.

Kaip ži­no­ma, pir­ma­sis nau­jo­sios Vy­riau­sy­bės spren­di­mas, įsi­ga­lio­jęs nuo šių me­tų pra­džios, – MMA pa­di­di­ni­mas iki 1000 li­tų. Taip kai­rio­ji val­dan­čio­ji dau­gu­ma sie­kia vyk­dy­ti sa­vo „prieš­rin­ki­mi­nius pa­ža­dus“ ma­žiau­siai už­dir­ban­tie­siems.

Continue reading „Smulkieji verslininkai prašo mažinti mokesčius”

kavaliauskaite_albinaa

Ar kada nors bandėte suskaičiuoti, kiek Lietuvoje veikia žmogų persekiojančių, baudžiančių, kontroliuojančių, stebinčių įstaigų?

Turėdami laisvą akimirką, pamėginkite suskaičiuoti. Liksite nemaloniai nustebinti. Tokių institucijų mūsų šalyje – apie penkiasdešimt. Tai ir VSD, ir STT, ir FNTT, ir KAM Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas, ir Mokesčių inspekcija, ir viešojo transporto kontrolieriai, ir Generalinė prokuratūra, ir antstoliai…

Pateikdamas šį retorinį klausimą jokiu būdu negalėčiau tvirtinti, esą baudžiančių ir kontroliuojančių institucijų mums nereikia. Taip pat neapsiverstų liežuvis tvirtinti, jog gausybė persekiojančių, baudžiančių, kontroliuojančių ir stebinčių tarnybų byloja, jog Lietuva – represinė valstybė. Jei valstybė nėra butaforinė, reikalingas jai ir tvirtas saugumas, ir principinga policija, ir akyla Mokesčių inspekcija.

Continue reading „Prie kokių struktūrų derėtų priskirti “Sodrą”?”

Copy of savukynas_alumnato_kieme

Neseniai teko kalbėtis su bičiuliu, kuris dirba nevyriausybiniame sektoriuje. „Kaip sekasi“, paklausiau jo. „Būtų neblogai, jei ne valdininkai, kurie žiūri į mus kaip į potencialius vagis“, atsakė man.

Pasirodo, paramos gavimas, jos administravimas yra taip apsunkintas, kad daugiau laiko sugaišti įvairiausioms procedūroms, o ne pačiam projektui. Jei anksčiau užteko geros idėjos, gerai paruošto projekto, tai dabar jo administravimas tapo svarbesnis už patį projektą.

Continue reading „Ar laisvos Lietuvos didžiausias priešas yra laisvas žmogus?”