musulmonas

Federalinė Vokietijos vyriausybė tokį mokestį mato kaip „galimą kelią“, remdamasis Vyriausybės atsakymu į parlamento užklausą, praneša laikraštis „Welt am Sonntag“.

Pasak leidinio, kelios iš 16-os Vokietijos federalinių žemių taip pat parėmė tokią idėją, kuri būtų tarsi veidrodinis Vokietijos savanoriško krikščionių „bažnyčios mokesčio“ atspindys.

Vokietijoje jau kurį laiką yra kilęs nerimas dėl užsienio lėšų šaltinių įtakos, daromos mečetėms, o per jas – ir 5 mln. šalyje gyvenančių musulmonų, atvykusių daugiausia iš Turkijos ir arabų šalių.

Apie 900 mečečių Vokietijoje prižiūri Religijos instituto Turkijos ir islamo sąjunga, kuri yra tiesiogiai pavaldi Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui. Šių mečečių imamai yra išlaikomi Turkijos valstybės, o mečetes prižiūrinti sąjunga sukėlė įtarimą, kad kai kurie jos nariai gali šnipinėti į Vokietiją pabėgusius Turkijos disidentus.

2017 m. viduryje, kai įtampa tarp Vokietijos ir Turkijos buvo ypač paaštrėjusi, du vokiečių ministrai portale „Spiegel Online“ įspėjo, kad R. T. Erdogano „pavojingos ideologijos neturi būti atneštos į Vokietiją per tam tikras mečetes“.

Kitais atvejais atskiros mečetės buvo apieškomos policijos arba uždarytos, nes dvasininkai jose skleidė radikalias islamistines idėjas.

„Welt am Sonntag“ teigimu, kelios federalinės žemės patvirtino, kad musulmonų bendruomenėms Vokietijoje reikia leisti pačioms finansuoti mečečių išlaikymą.

Meklenburgo-Pomeranijos žemės Vidaus reikalų ministerijos atstovai tikino, kad ministerija yra atvira „mečečių finansavimo pagal bažnyčių modelį“ idėjai. Pasak atstovų, tai galėtų sumažinti musulmonų maldos namų priklausomybę nuo užsienio, įskaitant ir „galimos radikalizacijos pavojų“.

Badeno-Viurtembergo žemės vidaus reikalų ministro atstovas pabrėžė grėsmę, kurią kelia išorės poveikis „tikybos turiniui ir politinėms nuomonėms“.

„Blogiausiu atveju, tai gali būti radikalus islamizmas arba antidemokratiniai siekiai“, – sakė atstovas.