Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.
Kyjivas, rugsėjo 8 d. (dpa-ELTA). Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas penktadienį atmetė Katalikų bažnyčios pastangas tarpininkauti Ukrainai ir Rusijai, naujienų kanale 24 pareiškęs, kad popiežius Pranciškus yra „prorusiškas“. Vatikanas jau kellis mėnesius mėgina surengti abiejų šalių derybas, pasitelkęs specialųjį patarėją.
M. Podoliakas turėjo galvoje pontifiko kreipimąsi į rusų jaunimą vaizdo ryšiu rugpjūčio pabaigoje, kai popiežius kalbėjo apie „didžiąją Motiną Rusiją“ ir buvusius Rusijos imperatorius Petrą Didįjį bei Jekateriną II. Kai kurių apžvalgininkų teigimu, buvo labai panašu, kad Pranciškus giria Rusijos imperializmą.
„Nėra prasmės kalbėti apie Romos pontifiko tarpininką, kai jis užima prorusišką poziciją, kuri yra akivaizdi visiems“, – sakė prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas. Jis sakė, kad tai turėjo „labai neigiamą“ poveikį karui ir pridūrė: „Mes negauname iš Vatikano sąžiningo šio karo įvertinimo ir elgesio modelio“.
Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.
Vatikanas paskyrė kardinolą Matteo Zuppi specialiuoju pasiuntiniu sprendžiant karo Ukrainoje problemą. Jis keliavo į abiejų kariaujančių šalių sostines, Maskvoje susitiko su Rusijos vaikų teisių apsaugos kontroliere Marija Lvova-Belova, Tarptautinio Baudžiamojo Teismo ieškoma karo nusikaltėle.
Popiežius Pranciškus viešuose pasirodymuose nuolat ragina taika užbaigti Rusijos ir Ukrainos karą, tačiau niekada tiesiogiai neįvardijo Rusijos agresore, lygiai kaip ir tokios šalys kaip Kinija, irgi parengusi vadinamąjį taikos planą, iki šiol nedavusį jokių rezultatų. Dėl to popiežius kritikuojamas Ukrainoje ir kitose Kyjivą palaikančiose šalyse.
Trijų pirštų kombinacija. Slaptai.lt nuotr.
Pekinas, vasario 24 d. (dpa-ELTA). Aukščiausi Europos Sąjungos (ES) ir NATO pareigūnai bei Kinijos stebėtojai penktadienį skeptiškai reagavo į taip lauktą Pekino dokumentą, išsakantį Kinijos poziciją dėl Rusijos ir Ukrainos karo bei raginantį abi šalis nutraukti ugnį. Ukraina atmetė planą, pareiškusi, kad jis nieko neduos, tik įšaldys esamą padėtį.
12 punktų dokumente Kinija teigia, kad konfliktas ir karas „niekam nenaudingi“ ir kad visi dalyviai turėtų išlikti racionalūs „ir neleisti krizei dar labiau pablogėti ar net tapti nekontroliuojama“.
Ukraina atmetė Kinijos poziciją išsakantį dokumentą. „Bet koks „taikos planas“, numatantis tik „paliaubas“ ir dėl to atsirasiančią naują skiriamąją liniją bei teritorijų okupaciją, nėra skirtas taikai“, – penktadienį tviteryje parašė prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas. Tai veikiau „karo įšaldymas“, „kiti genocido etapai“. Ukraina ir toliau primygtinai reikalauja išvesti Rusijos kariuomenę ir paisyti jos tarptautiniu mastu pripažintų 1991 m. sienų.
Skeptiškai reagavo ir diplomatai bei ekspertai, nusivylę, kad 12 punktų dokumentas nesiūlo jokių naujų iniciatyvų. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys, kad Kinija nėra neutrali ir iki šiol nėra pasmerkusi Rusijos invazijos.
Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas neatsakė į žurnalisto klausimus, kodėl Kinija neparagino Rusijos išvesti savo kariuomenę iš Ukrainos. Jis sakė, kad Kinija gali atlikti „konstruktyvų vaidmenį“, tačiau neiškėlė perspektyvos, kad Pekinas galėtų tarpininkauti.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas į Kinijos dokumentą reagavo atsargiai. U. von der Leyen Taline sakė, kad 12 punktų reikia vertinti atsižvelgiant į tai, kad Kinija jau pasirinko, kieno pusėje ji yra. Pasak jos, Kinija ir Rusija patikino viena kitą dėl artimų ryšių prieš pat karui prasidedant.
J. Stoltenbergas sakė, kad Kinija nekelia pasitikėjimo, kai kalbama apie kokias nors tarpininkavimo pastangas, nes oficialiai dar nepasmerkė Rusijos invazijos. Kinijos prezidentas Si Dzinpingas. EPA – ELTA nuotr.
ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis sakė, kad Kinijos pasiūlymas „nėra taikos planas“. Jo žodžiais, tai poziciją išsakantis dokumentas, kuriame Kinija išdėstė visus savo požiūrius. Prieš Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį Niujorke J. Borrellis sakė, kad dokumente yra įdomių pastebėjimų, ir paragino Kiniją susitikti su Ukrainos atstovais ir išdėstyti savo ketinimus.
Kinijos politikos ekspertai dokumentą įvertino labiau kaip Kinijos mėginimą pataisyti savo įvaizdį pasaulyje, sugadintą dėl Pekino paramos Rusijai.
Šiame dokumente nėra nieko naujo, sakė Kinijos ekspertas Manojus Kewalramani iš JAV strateginių tarptautinių studijų centro (CSIS). Pasak jo, 12 punktų atspindi gerai žinomą viešai išsakytą Kinijos poziciją karo atžvilgiu.
„Skaitant šį dokumentą nekyla abejonių, kad Kinija jokiu būdu nėra neutrali tarpininkė. Dokumentas rodo, kad Pekinas mieliau norėtų taikos derybų dėl naujos Europos saugumo architektūros, o ne dėl šio karo“, – pridūrė jis.
Kinija laikoma artima Rusijos sąjungininke, nors kol kas Pekinas iš esmės laikėsi Rusijai nustatytų tarptautinių sankcijų, kad pats netaptų baudžiamųjų priemonių taikiniu.
