Keiptaune atvira liepsna dega PAR parlamento rūmai. EPA-ELTA nuotr.

Keiptaunas, sausio 2 d. (AFP-ELTA). Ankstų sekmadienio rytą Pietų Afrikos Respublikos (PAR) parlamento pastate, įsikūrusiame šalies sostinėje Keiptaune, kilo didžiulis gaisras.
 
Anot specialiųjų tarnybų, šiuo metu liepsnoja pastato stogas, taip pat dega ir Nacionalinės Asamblėjos priestatas. Skelbiama, kad gaisras kol kas nėra suvaldytas, taip pat pranešama apie įtrūkimus pastato sienose.
 
Socialiniuose tinkluose pasirodžiusiose nuotraukose matyti vieno iš parlamento pastatų stogą laižančios milžiniškos liepsnos. Kol kas neaišku, kas galėjo sukelti gaisrą.
 
Keiptaune esančius parlamento rūmus sudaro trys dalys, įskaitant originalų ir seniausią pastatą, kuris iškilo 1884 m. Naujesniuose priestatuose, kurie atidaryti 1920 ir 1980 m., įsikūrusi PAR Nacionalinė Asamblėja.
 
Praėjusių metų balandį gaisras nuniokojo dalį Keiptauno universiteto bibliotekos, kurioje saugoma unikali Afrikos archyvų kolekcija.
 
Irma Jančiauskaitė (AFP)
 
2022.01.03; 05:40

Prancūzijos premjeras E. Philippe. EPA – ELTA nuotr.

Prancūzijos premjeras Edouard’as Philippe antradienį pristatys nacionalinę dėl koronaviruso protrūkio įvesto karantino užbaigimo strategiją, naujienų agentūrai AFP patvirtino premjero biuras.
 
Po premjero pranešimo Nacionalinėje Asamblėjoje vyks diskusija ir balsavimas. Antradienį taip pat bus pristatyta Prancūzijos patvirtintų užsikrėtimo koronavirusu atvejų sekimo programėlė.
 
Strategijoje numatomi 17 prioritetų, kurie po gegužės 11 d. leis palaipsniui užbaigti karantiną.
 
Tarp prioritetų yra mokyklų atidarymas, darbuotojų sugrįžimas į darbo vietas, įprasto viešojo transporto darbo atnaujinimas, veido kaukių ir dezinfekantų tiekimas, tyrimų dėl koronaviruso politika ir parama senyvo amžiaus gyventojams.
 
Pirmadienį šias priemones posėdyje kartu su regionų atstovais aptars Prancūzijos ministrai.
 
Prancūzijoje karantinas buvo įvestas kovo 17 d., o vyriausybei šiuo metu tenka nelengva užduotis atgaivinti sustingusią ekonomiką ir neleisti atsigauti epidemijai.
 
„Ifop“ apklausos duomenimis, tik 39 proc. prancūzų pasitiki vyriausybės sugebėjimu veiksmingai susitvarkyti su koronaviruso krize.
 
Naujausiais oficialiais duomenimis, nuo kovo pradžios Prancūzijoje koronaviruso infekcija (COVID-19) nusinešė 22 614 žmonių gyvybes, o užsikrėtusiųjų skaičius siekia daugiau nei 161 tūkst.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.26; 00:30

Prancūzijos vyriausybė reformuos rinkimų įstatymą. Ateityje deputatų skaičius parlamente mažės 30 proc. Be to, 15 proc. parlamentarų bus renkama pagal proporcinę rinkimų sistemą, agentūrai AFP trečiadienį teigė vyriausybės šaltiniai. Naujas įstatymas bus taikomas nuo kitų parlamento rinkimų, kurie numatyti 2022-aisiais.

Prancūzijos ministras pirmininkas Edouard’as Philippe’as planus prieš tai pristatė kabinetui. Vėliau trečiadienį numatytas premjero pareiškimas, kuriame jis ketina pristatyti prezidento Emmanuelio Macrono paskelbtos konstitucijos reformos „didžiąsias gaires“.

Per prezidento rinkimų kampaniją praėjusiais metais E. Macronas pažadėjo smarkiai sumažinti parlamentarų skaičių. Šiuo metu Nacionalinė Asamblėja turi 577 deputatus, o Senatas – 348 atstovus.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.04.06; 00:45