Po rekonstrukcijos atidaryta Nacionalinės filharmonijos didžioji salė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Po dešimties mėnesių trukusių atnaujinimo darbų atidaryta Lietuvos nacionalinės filharmonijos didžioji salė. Pasinaudojus Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšomis atliktas remontas, pagal šiuolaikinius reikalavimus pritaikytos salės erdvės, nupirktos naujos kėdės žiūrovams, įdiegtos modernios apšvietimo ir vėdinimo sistemos.
 
„Aš labai džiaugiuosi, kad mes sugrįžtame į šituos bene gražiausius Lietuvos muzikos namus, kurie kadaise, prieš daugiau nei šimtą metų, ir buvo pastatyti tam, kad čia burtųsi daugiatautė Vilniaus miesto visuomenė, kad čia atvyktų patys garbingiausi Vilniaus miesto svečiai, kad čia žmonės džiaugtųsi miestu ir jo kultūriniu gyvenimu. Ir labai norėčiau tai susieti su šiandienos aktualijomis. Jau tris dešimtmečius mes diskutuojame apie naujos koncertų salės būtinybę ir jos statybos peripetijas. Ačiū Dievui, jau prasidėjo šiokie tokie darbai ant Tauro kalno ir mes lauksime koncertų salės – Tautos namų didiesiems Lietuvos visuomenės susibūrimams, tačiau iki to laiko Lietuvos nacionalinės filharmonijos salė išlieka ta pagrindine geriausios akustikos koncertų sale Vilniuje“, – per salės pristatymą žiniasklaidai pabrėžė Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinė direktorė Rūta Prusevičienė.  
 
Pasak jos, atnaujinant salę buvo atsižvelgta į naujausius šiuolaikinius reikalavimus tokio pobūdžio objektams.
 
„Buvo siekta labai sugriežtėjusių priešgaisrinių reikalavimų įgyvendinimo, todėl parteryje praėjimai tarp žiūrovų kėdžių dabar yra platesni, balkone grąžintas centrinis praėjimas tarp kėdžių, kuris buvo iki devintojo dešimtmečio. Siekiamybė šito didžiulio modernizavimo projekto buvo klausytojų komfortas ir Nacionalinio simfoninio orkestro, kiekvieną dieną dirbančio scenoje, komfortas. Tai yra šimto muzikantų darbovietė“, – sakė R. Prusevičienė.
 
Naujos kėdės žiūrovams gamintos Lenkijoje. Salėje, kaip ir anksčiau, išliko 680 kėdžių žiūrovams, taip pat sumontuota dalis atlenkiamų kėdžių tiems žiūrovams, kurie nusipirko bilietus stovėti.
 
“Teko labai detaliai paskaičiuoti, išmatuoti ir aprašyti. Mūsų noras buvo, kad rekonstrukcijos metu būtų kuo daugiau išsaugota tų dalykų, kurie buvo patogūs, kurie buvo tinkami mūsų klausytojams. Pavyzdžiui, senosios Plungėje pagamintos žiūrovų kėdės tarnavo net 25 metus. Uždavinys kėdžių gamintojams Lenkijoje buvo pagaminti taip pat patogias kėdes“, – sakė R. Prusevičienė.
 
Rekonstrukcijos techninis projektas buvo parengtas 2013 metais. Salės rekonstrukcijos darbus atliko UAB “Infes”.
 
Kitąmet Lietuvos nacionalinė filharmonija planuoja atnaujinti vargonus ir balkonų erdvę.
 
Pirmasis koncertas atnaujintoje salėje vyks lapkričio 16 dieną. Žiūrovai išvys Tarptautinio M. K. Čiurlionio pianistų konkurso finalą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.17; 00:15
nainys_bronius

Tai buvo labai seniai, kai išeiviams į tėvynę durys buvo kietai  uždarytos ir tik nedaugeliui pavykdavo jas šiek tiek prasiverti. Ilgai truko, kol žmonos noras aplankyti savo motiną ir ta pačia proga savo gimtąjį kraštą parodyti dukterims išsipildė. Pirmoji jos kelionė buvo su jaunesniąja dukra dar okupacijos laikotarpiu ir labai trumpa.

Antroji, kartu su vyresniąja, Loyolos universiteto Čikagoje studente – pirmaisiais Sąjūdžio metais. Kelionei jos kruopščiai ruošėsi. Savo trigrašį pridėjau ir aš. Pagryninsi savo lietuvių kalbą, aiškinau jau visas lietuviškas mokyklas baigusiai  studentei. Ją girdėsi visur, nes Vilniuje juk ir gatvėse, ir parduotuvėse kalbama lietuviškai, išmoksi naujų lietuviškų žodžių…

Continue reading „Tauta ir kalba”