Lėktuvo maketas. Slaptai.lt nuotr.

Seimas svarstys siūlymą grąžinti Pociūnų ir Alytaus aerodromus į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašą.
 
„Esmė yra noras sugrąžinti situaciją į 2018 metus ir grąžinti tiek Alytaus, tiek Pociūno aerodromus į strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui užtikrinti įmonių ir įrenginių sąrašą. Nuo sausio 1 d. nelieka Nacionalinės žemės tarnybos. Matome, kad šiems aerodromams yra iškilusi reali grėsmė, kad jie neteks aerodromo statuso.  Iš jų gali būti  atimta licencija,  nes matome intencijas ir ketinimus formuoti žemės sklypus aplink aerodromus“ – pateikdamas projektą sekmadienį Seime  sakė A. Kupčinskas.
 
Jis pažymėjo, kad Pociūnų aerodrome kartu su parašiutininkų klubu treniruojasi Lietuvos Kariuomenės padaliniai bei pilotai iš Ukrainos, jis yra strategiškai svarbus todėl, kad yra Lietuvos centre, turi pilną infrastruktūrą reikalingą aviacinei veiklai.
 
„Dėl strateginės Pociūnų aerodromo vietos, šalia esančio Suvalkų koridoriaus, karo Ukrainoje pamokų – bylojančių apie aviacijos ir bepiločių orlaivių bei gebėjimo paruošti specialistus jais naudotis, svarbą, siūloma grąžinti Pociūnų aerodromą į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašą“, – teigia A. Kupčinskas.
 
Jo nuomone, Alytaus aerodromui labiausiai yra iškilusi grėsmė netekti aerodromo statuso. „Kalbant apie Alytaus aerodromą jau aiškiai matome ketinimus, kad norima įkurti laisvą ekonominę zoną. Čia, matyt, labiausiai yra iškilusi  tam aerodromui grėsmė netekti aerodromo statuso“, – sakė A. Kupčinskas.
 
Jo nuomone, Alytaus aerodromas, lygiai taip pat kaip ir Pociūnų aerodromas, puikiai gali būti išnaudojamas Suvalkų koridoriaus gynybai.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas siūlė pritarti projektui po pateikimo ir pradėti diskusijas šiuo klausimu.
 
„Įtraukimas šių aerodromų į strateginių  objektų sąrašą leistų mums kontroliuoti, ar kokios nors interesų grupės, verslo struktūros, susijusios du trečiosiomis šalimis, su mums priešiškomis šalimis, neturi  kėslų perimti šitą infrastruktūrą“ – sakė L. Kasčiūnas.
 
A. Kupčinsko pateiktos įstatymo pataisos, reglamentuojančios strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašą, sulaukė pritarimo po pateikimo. Už jas balsavo 67 Seimo nariai, prieš buvo 1, susilaikė 36 tautos atstovai. Sulaukęs Vyriausybės ir STT išvadų, Seimo salėje projektas turėtų atsirasti spalio viduryje.
 
Jadvyga Bieliavska (ELTA)
 
2023.09.11; 00:30

Baltieji rūmai. EPA – ELTA nuotr.

Vašingtonas, rugpjūčio 1 d. (ELTA). „Wagner“ samdiniai, anot Jungtinių Valstijų, nekelia ypatingos grėsmės Lenkijai ar kitoms NATO sąjungininkėms. Vašingtonas įdėmiai seka padėtį Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje, sakė Nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby‘is, kurį cituoja agentūra „Reuters“.
 
„Wagner“ grupuotės samdiniai šiuo metu yra Baltarusijoje ir čia treniruoja baltarusių specialiąsias pajėgas. NATO narė Lenkija dėl to prie sienos sustiprino savo ginkluotąsias pajėgas.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2023.08.02; 05:00

Naujosios Zelandijos policija. EPA-ELTA nuotr.

Oklandas, liepos 20 d. (AFP-ELTA). Ketvirtadienį, likus kelioms valandoms iki 2023 m. FIFA pasaulio futbolo čempionato atidarymo didžiausiame Naujosios Zelandijos Oklando mieste, jo centre esančioje statybvietėje užpuolikas nužudė du žmones ir sužeidė dar šešis.
 
Ministras pirmininkas Chrisas Hipkinsas sakė, kad užpuolikas žuvo įvykio vietoje, jokios grėsmės nacionaliniam saugumui nėra, todėl čempionatas vyks kaip suplanuota.
 
Vis dar neįvardijamas šautuvu ginkluotas 24 metų užpuolikas ankstų rytą įsiveržė į krantinėje esančią nuosavybę, judraus didžiausio Naujosios Zelandijos miesto centras buvo užblokuotas.
 
Teigiama, kad tarp sunkiai sužeistųjų yra policijos pareigūnas, jis nuvežtas į ligoninę, jo būklė stabili.
 
Apie išpuolio motyvus mažai žinoma, tačiau manoma, kad jis nėra tiesiogiai susijęs su pasaulio futbolo čempionatu ar yra politiškai ar ideologiškai motyvuotas. Tačiau užpuolikas buvo žinomas policijai dėl smurto šeimoje ir turėjo psichikos sveikatos problemų. Policija pranešė, kad jam buvo taikomas sulaikymas namuose, bet leista dirbti toje vietoje. Jis neturėjo leidimo šaunamajam ginklui. Policijos komisaras Andrew Costeris sakė, kad „nėra nieko, kas leistų manyti, jog jis kėlė didesnį pavojų“.
 
Ministras pirmininkas Ch. Hipkinsas pareiškė esąs šokiruotas ir labai nuliūdęs dėl masinių šaudynių, retai pasitaikančių Naujojoje Zelandijoje, bet tvirtino, kad pasaulio čempionatas, kurį kartu rengia Naujoji Zelandija ir Australija, vyks. Premjeras patikino, kad Oklando gyventojai ir žiūrovai iš viso pasaulio gali būti tikri, jog „policija neutralizavo grėsmę ir dėl incidento nieko kito neieško“, pareigūnų vertinimu, nacionaliniam saugumui pavojaus nėra. Ch. Hipkinsas pridūrė, kad „Naujosios Zelandijos gyventojų ir mūsų lankytojų saugumas yra mūsų prioritetas“.
 
Netoli susišaudymo vietos apsistojusios mažiausiai trys nacionalinės futbolo komandos, įskaitant JAV. Viešbutis, kuriame apsistojo Norvegijos komanda, yra už kelių šimtų metrų nuo tos vietos, kur įvyko susišaudymas.
 
Oklandas buvo pasirengęs mėnesį truksiančiai futbolo šventei ir per ją tikėjosi pristatyti miestą bei šalį. Vietoj to gyventojai ir svečiai buvo pažadinti policijos sirenų ir sraigtasparnių ūžesio.  
 
Policijos komisaras A. Costeris sakė, kad ginkluota policija greitai susekė užpuoliką prie lifto šachtos, kur jis buvo užsibarikadavęs. Jo teigimu, užpuolikas šaudė į policiją, sužeidė pareigūną, vyko susišaudymas ir vėliau nusikaltėlis buvo aptiktas negyvas. Policija taip pat surado du negyvus žmones žemesniuose statybvietės lygiuose. Pasak A. Costerio, be sužeisto policijos pareigūno, per incidentą buvo sužeisti penki visuomenės nariai. Jis patikino rungtynių dalyvius ir plačiąją visuomenę, kad jie gali saugiai keliauti į miesto centrą ir „Eden Park“ stadioną pasaulio čempionato pradžios rungtynėms.
 
Po 2019 m. žudynių Kraistčerčo mečetėje, kai žuvo 51 musulmonų maldininkas, dar 40 buvo sužeisti, Naujoji Zelandija priėmė griežtus ginklų laikymo įstatymus.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2023.07.20; 00:30

Jackas Teixeira

Vašingtonas, birželio 16 d. (AFP-ELTA). JAV oro pajėgų kariui Jackui Teixeirai, kaltinamam slaptų Pentagono dokumentų nutekinimu internetiniame pokalbių forume, ketvirtadienį buvo pateikti papildomi federaliniai kaltinimai.
 
Įtariama, kad 21 metų Oro nacionalinės gvardijos IT specialistas organizavo daugiausiai žalos per dešimtmetį padariusį JAV slaptų dokumentų nutekinimą.
 
Bostono federalinė didžioji prisiekusiųjų žiuri pateikė jam šešis kaltinimus dėl „tyčinio slaptos informacijos, susijusios su nacionaline gynyba, laikymo ir perdavimo“. Už kiekvieną iš jų gresia iki 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Šie kaltinimai papildo ankstesnius du, kuriuos prokurorai pateikė J. Teixeirai po jo arešto balandžio mėnesį.
 
Įtariama, kad J. Teixeira dokumentus (kai kurie iš jų gana nauji, datuoti kovo pradžioje) paskelbė privačioje pokalbių grupėje socialinės žiniasklaidos platformoje „Discord“. Kai kurie failai vėliau pasirodė kitose svetainėse, įskaitant „Twitter“, „4Chan“ ir „Telegram“.
 
Dokumentuose, kurie netrukus pasklido po internetą, be kitų slaptų detalių, buvo nurodomas JAV susirūpinimas dėl Ukrainos karinio pajėgumo prieš įsiveržusias Rusijos pajėgas ir atskleidžiama, kad Vašingtonas galimai šnipinėjo sąjungininkus Izraelį ir Pietų Korėją.
 
Tai buvo didžiausias pažeidimas nuo 2013 metų, kai Edwardas Snowdenas paviešino Nacionalinio saugumo agentūros dokumentus, ir iškėlė rimtų klausimų, kaip žemesnio rango darbuotojas J. Teixeira gavo prieigą prie aukšto lygio paslapčių.
 
J. Teixeira buvo pirmos klasės oro pajėgų karys, t. y. turėjo trečią nuo apačios JAV oro pajėgų kario laipsnį, ir nuo 2021 metų – leidimą dirbti su aukščiausio slaptumo lygio informacija.
 
Praėjusį mėnesį teisėjas nurodė, kad J. Teixeira turi likti kalėjime iki teismo, kai prokurorai įrodė, kad jis ir toliau kelia grėsmę Amerikos nacionaliniam saugumui.
 
Pasak prokurorų, J. Teixeira vis dar gali turėti prieigą prie slaptų dokumentų, o „priešiškos“ valstybės gali padėti jam pasislėpti, jei jis bus paleistas iš kalėjimo. Be to, prokurorai teigė, kad jis anksčiau yra daręs „smurtinius“ pareiškimus.
Edvardas Snoudenas
 
Lapkričio mėnesį socialiniame tinkle J. Teixeira rašė, kad nori „nužudyti toną žmonių“, nes tai būtų „silpnapročių išskerdimas“, sakoma dokumente teismui.
 
Prokurorai taip pat teigė, kad karys klausė kito vartotojo, kokio tipo šautuvą būtų lengva valdyti iš visureigio galo, ir kad jis internete ieškojo masinių šaudynių.
 
J. Teixeiros gynėjai teigė, kad jų klientas nebeturi prieigos prie įslaptintos medžiagos, kad vyriausybė perdeda jo keliamą grėsmę, ir tvirtino, kad jis turėtų būti paleistas į tėvo globą iki teismo.
 
J. Teixeira buvo sulaikytas balandžio 13 dieną. Dramatišką jo areštą tiesiogiai transliavo televizija.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2023.06.16; 08:30

Prezidento Gitano Nausėdos vyr. patarėjas Kęstutis Budrys. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionaliniam saugumui Kęstutis Budrys teigia, kad netikėtas JAV prezidento Joe Bideno pirmadienio vizitas Kijeve yra dar vienas Vakarų vienybės, kovojant prieš Rusijos vykdomą agresiją, parodymas. Taip pat, anot jo, šis vizitas parodo JAV įsipareigojimą ir toliau remti Ukrainą.
 
„Šis vizitas tikrai turi didžiulę reikšmę. Tai visų pirma yra karo metinės, tai yra kariaujančios valstybės sostinė. Pats susitikimas ir jo turinys simbolizuoja tai, ką Ukrainos labui ir visų Vakarų labui JAV, su prezidentu Bidenu priešakyje, nuveikė“, – pirmadienį laidoje „Iš esmės“ sakė K. Budrys.
 
„Ir iš ateities perspektyvos matysime tai, kaip vieną iš tokių raktinių momentų, kai Vakarai susivienijo. Kadangi tai parodo tiek, tai kas buvo nuveikta ir kas bus padaryta. Ir taip pat, JAV įsipareigojimą ir toliau remti Ukrainą“, – tvirtino jis.
 
Prezidento patarėjas priminė, kad po šio vizito J. Bidenas susitiks su Vidurio ir Rytų Europos regiono vadovais aptarti regiono ateities. K. Budrio manymu, šis vizitas turės įtakos JAV prezidento pozicijai šio susitikimo metu.
 
„Po šio apsilankymo, poryt, įvyks Bideno susitikimas su regiono šalių lyderiais, kur prezidentas Nausėda turės galimybę taip pat Lietuvos pozicijas išsakyti. Tai tikėtina, kad šis susitikimas tikrai turės įtakos sukuriant bendras nuostatas ir bendrą matymą dėl to, kaip mūsų  regionas atrodys ateityje ir kaip ateityje atrodys Ukraina“, – aiškino K. Budrys.
 
Žygimantas Šilobritas (ELTA)
 
2023.02.21; 05:00

Prezidento Gitano Nausėdos vyr. patarėjas Kęstutis Budrys. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Vertindamas praėjusių metų šalies nacionalinio saugumo aplinkybes, prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys sako, kad karinio konflikto tikimybė Lietuvoje yra sumažėjusi. Visgi, K. Budrys nesutinka su kai kurių kitų politikų vertinimu, neva šalis yra gerokai saugesnė nei buvo metų pradžioje.
 
Pasak jo, šiuo metu visos prognozės ir veiksmų Ukrainoje apžvalgos yra aiškesnės, tačiau karas parodė, kur reikėtų pasitempti ne tik Lietuvai, bet ir visiems Vakarams.
 
„Lyginant su metų pradžia ir tuo metu buvusiais vertinimais dėl to, kaip atrodys kariniai veiksmai, kur jie pasibaigs – šiai dienai vertinimai yra aiškesni, paprastesni ir karinės grėsmės tikimybę Lietuvai vertiname kaip mažą“, – Eltai užtikrino šalies vadovo atstovas.
 
„Lyginant tuos vertinimus, galėtume pasakyti, kad šiuo metu mes turime šiek tiek daugiau aiškumo, ir tas vertinimas, kad karinės grėsmės turime Lietuvai mažiau tikimybę… Bet ar dėl to mes tampame ir esame saugesni negu buvome metų pradžioje? Aš nesutikčiau su tokiu vertinimu. Tada reikėtų apsibrėžti, ką mes bandome palyginti“, – samprotavo jis.
 
K. Budrys atkreipė dėmesį, kad 2022 m. leido Lietuvai ir visam Vakarų pasauliui išsigryninti savo prioritetus – ko reikia šalių kariuomenėms, ko dar trūksta, kaip galime geriau ir efektyviau dirbti su NATO kolektyvinės gynybos sąjungininkais. Tai, pasak jo, leistų daryti teigiamas metų veiklos išvadas. Tačiau, pažymėjo šalies vadovo patarėjas, išliekantis neapibrėžtumas ir geopolitinė įtampa regione neleidžia atsipalaiduoti.
 
„Daug dalykų įvyko šiais metais, kurie mums leistų sakyti – taip, einame į gerąją pusę. Bet lygiai taip pat įvyko daug dalykų į neigiamą pusę. Kalbant apie Rusijos pajėgas Baltarusijoje, tos regioninės karinės grupuotės tolimesnę viziją, apie karą Ukrainoje, apie bendrą destabilizavimą – šito pasakyti negalėtume“, – teigė jis.
 
Pasak Daukanto aikštės atstovo, pastarieji metai išryškino ir dalį Aljanso spragų. Pavyzdžiui, bendro pasirengimo ginkluotajai gynybai trūkumus.
 
„Tai mums priverstine tvarka sudarė darbų sąrašą, ką turime daryti toliau – ir Lietuva, ir visi kiti. Didinti išlaidas ir iš tų padidintų išlaidų pirkti nenupirktą karinę techniką, amuniciją, aprūpinti kariuomenę, užpildyti dalinus, kurie yra dažnai popieriuje pilni, o realybėje pustuščiai“, – aiškino jis, teigdamas, kad tokios valstybės kaip Lietuva gali jaustis saugesnės ir įtampų apsuptyje, tačiau šalis turi užsitikrinti tam tikras saugumo garantijas.
Lietuva. Užrašas anglų kalba
 
Ir nors per pastaruosius metus Vilnius bei Krašto apsaugos ministerija sudarė net keletą didelių ginkluotės pirkimo sutarčių – su JAV susitarta dėl oro gynybos sistemų HIMARS, kovinių dronų, su Prancūzija – dėl haubicų „Caesar Mark II“ įsigijimo – Prezidentūra tikina, jog 2023 m. privalėsime apsvarstyti, kaip toliau modernizuoti šalies ginkluotąsias pajėgas.
 
„Dabar, kitais 2023 metais, ką turėsime padaryti ir tikrai Valstybės gynimo taryba svarstys – kokios mums reikia kariuomenės ir ginkluotųjų pajėgų karo atveju. Ir ko mums dar trūksta, kokias mes dar turime išmokę pamokas, kai pamatėme, kaip vyksta karas Ukrainoje“, – nurodė K. Budrys.
 
„Taip, šie metai mums leido šiek tiek pasistūmėti įsigijimuose, bet to realaus efekto mes dar tiek neturime“, – apibendrino situaciją prezidento patarėjas.
 
Dėl Ukrainos ragina ruoštis trims scenarijams
 
Tuo metu žvelgdamas į 2023 m. perspektyvas ir artėjantį NATO viršūnių susitikimą Vilniuje, K. Budrys mano, jog Aljansas – o kartu ir Lietuva – turi ruoštis keliems variantams, kaip galėtų pasisukti Rusijos karo Ukrainoje scenarijus. Nuo to, kaip klostysis įvykiai ir kaip gerai seksis Kyjivui išstumti okupantus iš užgrobtų Ukrainos teritorijų, priklausys ir Aljanso laikysena bei Lietuvos nacionalinio saugumo politikos pokyčiai.
 
„Turime dirbti ir ruoštis trims pagrindiniams scenarijams. Baziniam scenarijui – konfliktas stringa ten, kur jis yra dabar, judinant šiek tiek konflikto ribą. Antras – Ukrainos pergalė. Trečias – Rusijos pajėgų sėkmė“, – tris scenarijus įvardijo K. Budrys.
 
Lietuvos specialiųjų pajėgų kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„(Svarbu – ELTA) ne tiek išsigryninti visas tas kintančias detales ar numatyti, kuris (scenarijus – ELTA) bus, bet Lietuvai, ruošiantis lygiai taip pat ar viršūnių susitikimui, ar visiems kitiems veiksmams… Nes pobūdis mūsų veiksmų Ukrainos laimėjimo ar Rusijos sėkmės atveju – jis keisis, jis nebus toks pats“, – tvirtino jis.
 
Pirmojo scenarijaus atveju – karo veiksmams ir toliau išliekant panašiame stovyje, pasak K. Budrio, Lietuva bei NATO turėtų išlaikyti tolimesnę finansinę, ekonominę, politinę bei karinę paramą Kyjivui.
 
„Čia, turbūt, tikėtis didelio proveržio NATO viršūnių susitikime būtų mažesnė tikimybė“, – nurodė jis.
 
Visgi, esminis lūžis, pasak patarėjo, būtų matomas antrojo scenarijaus – Kyjivo pergalės – atveju.
 
„Didesnė tikimybė – ir čia, matyt, būtų tas momentas – Ukrainos pajėgos turi pergalingą situaciją ir yra įgyvendinama bent didžioji dalis  V. Zelenskio įvardintų 10 pergalės punktų. Mes tada galėtume tikėtis proveržio santykiuose su NATO“, – svarstė K. Budrys.
 
Taip ginklavosi senovės lietuvių kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Visgi, iš pagrindų Vakarų laikysena keistųsi Kremliaus okupantų sėkmės atveju. Šalies vadovo atstovo teigimu, NATO ir Lietuva privalėtų rengtis kariniam konfliktui.
 
„Blogasis scenarijus – jeigu eitų kalba apie Rusijos pergalę, o tam sąlygos galėtų būti ir Vakarų nuovargis, paramos nutraukimas, jų čia yra apsčiai. Ką tai reikštų Lietuvai ir ką tai reikštų Aljansui? Tai, kad mes turėtume ruoštis karui. Realiai. Tiek savarankiškai, tiek kaip NATO gynybos aljansas“, – nurodė Daukanto aikštės atstovas.
Lietuvos kariuomenės paradas Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
 
„Dėl to iš visų aibės analitikų, saugumo bendruomenės ekspertų, apžvalgininkų įvardijamų dalykų – kaip atrodys kiti metai – tai bus priklausomai nuo to, kaip atrodys karas, ir kaip mes patys atrodysime, žiūrėdami į karą“, – prognozes apibendrino K. Budrys.
 
Augustė Lyberytė (ELTA)
 
2023.01.02; 08:00

Valdemaras Rupšys – generolas leitenantas, Lietuvos kariuomenės vadas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tikina, kad opozicijos atstovų išsakyti nuogąstavimai, jog dėl ginčų bei trinčių, susijusių su vokiečių brigados Lietuvoje klausimu, kariuomenės vado Valdemaro Rupšio dienos poste gali būti suskaičiuotos, neturi absoliučiai jokio pagrindo.
 
„Aš manau, kad generolas leitenantas Valdemaras Rupšys tikrai labai daug savo kadencijos metu bus padaręs kariuomenei, kad ji taptų ir modernesnė, ir kovingesnė, ir sąjungininkai ją įvertintų pačiais aukščiausiais balais. Nes kiekvienais metais vyksta NATO vertinimai, mūsų kariuomenės dabartinis vertinimas yra vienas aukščiausių“, – Delfi TV duotame interviu teigė A. Anušauskas.
 
„Taip kad visos tos kalbos absoliučiai be pagrindo. Ir, aš manau, tas sąmoningas nepasitikėjimo sėjimas būtent yra kariuomenės vadu. Ir tai yra labai prasta praktika, nes nacionaliniam saugumui svarbūs pareigūnai susiduria su tokiais gandais, kur nėra jokio pagrindo“, – pridūrė jis.
 
Opozicinei partijai „Vardan Lietuvos“ pirmininkaujantis Saulius Skvernelis sako turįs įtarimų, kad Lietuvos kariuomenės vado Valdemaro Rupšio ateitis užimamose pareigose tapo miglota. Pasak jo, tą rodo į viešumą prasismelkę ginčai bei trintys dėl vokiečių brigados Lietuvoje klausimų.
 
ELTA primena, kad pirmadienį Seime per metinę Lietuvos-Vokietijos forumo konferenciją kilo diskusijos dėl brigados Lietuvoje dislokavimo. Vokietijos ambasadorius Lietuvoje pažymėjo, jog kalbos, esą Vokietija atsitraukia nuo savo įsipareigojimų dėl brigados, yra įžeidžiančios, o viešai reiškiamas nepasitenkinimas neatsiųs nė vieno papildomo kario į Lietuvą.
Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Reaguodamas į kilusias diskusijas, Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis paragino prezidentą Gitaną Nausėdą pakartoti Berlyno ir Vilniaus susitarimą ir taip išsiaiškinti, ar šalys iš tikrųjų skirtingai skaito bendrą komunikatą ir nesutaria dėl kai kurių esminių jo detalių.
 
„Galbūt tie žmonės turi grįžti atgal prie susitarimo ir pakartoti: Lietuva tikrai pasirašinėjo susitarimą, kuris yra apie brigadą Lietuvoje. Susitarime yra sakinys, kad brigada yra Lietuvoje. Visi Lietuvoje taip supranta. Norime užtvirtinti tą faktą ir tą turi padaryti tie žmonės, kurie susitarimą pasirašė“, – žurnalistams Seime sakė G. Landsbergis.
 
Vokietijos ambasadorius Matthias Sonn. Vilnius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) foto

Prezidentūra netruko sureaguoti į užsienio reikalų ministro pareiškimą. Daukanto aikštės manymu, siūlymas paaiškinti Lietuvos prezidento ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo pasirašytą susitarimą yra neatsakingas.
 
„Šiandien, praėjus pusei metų po dokumento pasirašymo nuskambėjęs užsienio reikalų ministro siūlymas peržiūrėti Lietuvos Respublikos Prezidento ir Vokietijos Federacinės Respublikos Kanclerio bendrą komunikatą dėl brigados Lietuvoje dislokavimo yra mažų mažiausiai neatsakingas“, – Eltai perduotame komentare teigė Prezidentūra.
 
Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)
 
2022.12.28; 07:00

Šis meškinas, papuoštas Vokietijos ir Lietuvos vėliavomis, stovi prie Vokietijos ambasados būstinės Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

Viešojoje erdvėje įsiplieskę kivirčai dėl vokiečių karių brigados Lietuvoje kelia nerimą dešiniųjų koalicijos mažiesiems partneriams. Į diskusijas, kuriose pastarąją savaitę suspėjo sudalyvauti užsienio reikalų ministras, kariuomenės vadas, prezidentas bei premjerė, Laisvės partijos bei Liberalų sąjūdžio atstovai nesikiša. Sako, kad viešas aiškinimasis yra nepageidautinas, nes tai tiesiog kenkia nacionaliniam Lietuvos saugumui.
 
„Atsakysiu labai trumpai – man kaip dieną yra aišku, kad tokių, su nacionaliniu saugumu, susijusių temų aiškintis per viešumą tikrai negalima. Tai yra viskas, ką aš norėčiau pasakyti. Aš tikrai nemanau, kad tai yra gerai“, –  Eltai sakė vienas iš Laisvės partijos lyderių Vytautas Mitalas.
 
Šiek tiek plačiau situaciją pakomentavo Liberalų Sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas. Visgi ir jis pripažino, kad į kritiškai Vokietijos atstovų įvertintas diskusijas jis žiūri neramiai.
 
„Žiūriu neramiai. Labai neramiai. Man atrodo, kad šiuo atveju į apyvartą buvo paleista daug neatsargių frazių iš įvairių pusių. Nenoriu suasmeninti. Todėl aš bijau, kad koks nors mano komentaras ar vertinimas to neramumo įneš dar daugiau. Todėl jei aš nesu tiesiogiai prie šitų reikalų, nesu Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, tai aš nekomentuosiu. Nekomentuosiu tam, kad neįneščiau dar bjauresnių spalvų“, – Eltai teigė E. Gentvilas.
 
Politikas užsiminė, kad nemažai aistrų sukėlusio Vokietijos brigados klausimo valdančioji koalicija tarpusavyje neaptarė. Ir tai, akcentavo E. Gentvilas, dar viena priežastis susilaikyti nuo komentarų.
 
„Tai labai pavojinga ir sudėtinga situacija. Aš nesu ekspertas. Aš galėčiau pateikti politinį vertinimą, bet, atleiskite, nepasikalbėjus viduje, aš negalėčiau kvalifikuotai įvertinti“, – sakė jis ir diskusijoje dalyvaujančioms pusėms palinkėjo klausimą uždaryti tyliai bei ramiai susėdus.
 
„Yra buvę tam tikrų kritinių situacijų užsienio politikoje… Tokiais atvejais susėdo, susitarė ir susikalbėjo. Baigėsi taškymasis purslais. Tad ir dabar atsakomybė prieš valstybę turėtų atvesti juos prie susėdimo. Pirmiausia susėsti turėtų tie, kurie dalyvauja apsižodžiavimuose. O koalicija savo ruožtu galėtų pasikalbėti. Tada galėčiau komentuoti. Bet aš galiu ir nežinoti. Svarbu, kad viskas išsispręstų prezidento, ministrų, premjerės ir kariuomenės vado lygyje. Kad nebesikartotų tie dalykai, kurie vyksta“, – apibendrino liberalas.
 
ELTA primena, kad pirmadienį Seime per metinę Lietuvos-Vokietijos forumo konferenciją kilo diskusijos dėl brigados Lietuvoje dislokavimo. Vokietijos ambasadorius Lietuvoje pažymėjo, jog kalbos, esą Vokietija atsitraukia nuo savo įsipareigojimų dėl brigados, yra įžeidžiančios, o viešai reiškiamas nepasitenkinimas neatsiųs nė vieno papildomo kario į Lietuvą.
 
Reaguodamas į kilusias diskusijas, Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis paragino prezidentą Gitaną Nausėdą pakartoti Berlyno ir Vilniaus susitarimą ir taip išsiaiškinti, ar šalys iš tikrųjų skirtingai skaito bendrą komunikatą ir nesutaria dėl kai kurių esminių jo detalių.
 
„Galbūt tie žmonės turi grįžti atgal prie susitarimo ir pakartoti: Lietuva tikrai pasirašinėjo susitarimą, kuris yra apie brigadą Lietuvoje. Susitarime yra sakinys, kad brigada yra Lietuvoje. Visi Lietuvoje taip supranta. Norime užtvirtinti tą faktą ir tą turi padaryti tie žmonės, kurie susitarimą pasirašė“, – žurnalistams Seime sakė G. Landsbergis.
Vokietijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
 
Prezidentūra netruko sureaguoti į užsienio reikalų ministro pareiškimą. Daukanto aikštės manymu, siūlymas paaiškinti Lietuvos prezidento ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo pasirašytą susitarimą yra neatsakingas.
 
Į šį Prezidentūros pareiškimą sureagavo ir premjerė Ingrida Šimonytė. Pasak ministrės pirmininkės, prezidentas G. Nausėda turėtų pateikti labai aiškią žinią, kaip jis skaito savo su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu pasirašytą dokumentą dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje. Visgi ministrė pirmininkė tikina pasišpilkavimų tarp prezidento ir užsienio reikalų ministro G. Landsbergio nematanti.
 
Nepaisant G. Landsbergio išsakytos pozicijos, ketvirtadienį Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys vengė atsakyti, ar Lietuvoje turi būti nuolatos dislokuota visos apimties Vokietijos karių brigada. Pasak jo, tai yra politikų, o ne kariuomenės atstovų, sprendimas. Be to, generolas sureagavo ir į užsienio reikalų ministro jam išreikštą kritiką, neva esamą padėtį vadas komentuoja nenuosekliai – pasirinkdamas, kada tai daryti patogu, o kada – ne.
 
Vokietijos ambasadorius Matthias Sonn. Vilnius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) foto

„Dabar mes kalbame apie kai kurias detales, apie planavimus, apie poreikius brigadai, treniravimosi poreikius, poreikį įrangos, amunicijos sandėliavimui ir t. t. O brigados buvimas – nebuvimas yra politikų sprendimai. Aš šiandien nekomentuosiu, ką politikai nuspręs, nes, kiek girdėjau, man negalima tai komentuoti“, – ketvirtadienį Krašto apsaugos ministerijoje surengtoje spaudos konferencijoje žurnalistams sakė generolas.
 
Prezidentas Gitanas Nausėda ir Vokietijos kancleris Olafo Scholzo šių metų birželį pasirašė komunikatą, kuriuo sutarta, kad „be jau veikiančios ir sustiprintos priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės, Vokietija yra pasirengusi vadovauti tvirtai ir kovai paruoštai brigadai Lietuvoje, skirtai atgrasyti ir ginti nuo Rusijos agresijos“.
 
Benas Brunalas (ELTA)
 
2022.12.25; 00:30

Suomijos slaptoji tarnyba SUPO

Helsinkis, gruodžio 16 d. (ELTA). Suomijos centrinė kriminalinė policija tiria dvi baudžiamąsias bylas, kurių figūrantai įtariami valstybės išdavimu. Tai penktadienį pranešė portalas „Yle“.
 
Tyrimas atliekamas pagal baudžiamojo kodekso straipsnius „nesankcionuotas žvalgybinių duomenų rinkimas“ ir „paslapties, susijusios su nacionaliniu saugumu, atskleidimas“. Jis vyksta nuo rudens.
 
Centrinė kriminalinė policija patvirtino tyrimo faktą, bet neatskleidžia jokių detalių.
 
„Yle“ duomenimis, spėjami nusikaltimai užfiksuoti Virolahtyje, taip pat Kajanyje ir Oulu.
 
Virolahtis yra Suomijos pietryčiuose, prie pat sienos su Rusija.
 
 „Yle“ neturi informacijos, ar šios dvi bylos yra susijusios.
 
Suomijoje už nesankcionuotą žvalgybinių duomenų rinkimą baudžiama laisvės atėmimu nuo keturių mėnesių iki šešerių metų, o už paslapties, susijusios su nacionaliniu saugumu, atskleidimą – laisvės atėmimu nuo keturių mėnesių iki ketverių metų.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.12.17; 07:43

Svarbus klausimas

Iš Krašto apsaugos viceministro pareigų pasitraukiantis Vilius Semeška sako, kad saugumo tarnybos turėtų įvertinti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narių patikimumą. Taip jis įvertino viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją apie jo ankstesnius pasisakymus uždarame NSGK posėdyje.
 
Šią savaitę portalas DELFI rašė, kad dvišalei vokiečių ir lietuvių darbo grupei dėl brigados dislokavimo vadovavęs V. Semeška uždarame posėdyje, kuriame dalyvavo ir Prezidentūros, Vyriausybės, Krašto apsaugos ministerijos ir parlamento atstovai, užsiminė dvejojantis, ar Gitano Nausėdos ir Olafo Scholzo komunikate tikrai yra žodžiai apie brigadą „in place“ (angl. „vietoje“). Taip pat jis neva pasvarstė, ar nevertėtų galvoti apie naują, galbūt tikslesnį dokumentą. Apie tokią buvusio viceministro poziciją uždarame posėdyje DELFI patvirtino bent trys šaltiniai.
 
„Šiandien, teisybę pasakius, mane labai nustebino viena informacija iš vieno portalo, kad šaltiniai iš NSGK praneša (jiems – ELTA). Žinote, kad NSGK vyko ir vyksta uždari posėdžiai rūsyje. Jeigu šaltiniai praneša iš NSGK uždaro posėdžio, kuris yra slaptas – čia jau yra klausimas dėl tam tikrų narių patikimumo. Aš tikiuosi, kad šita informacija bus įvertinta ir tam tikrų tarnybų“, – penktadienį KAM surengtoje spaudos konferencijoje žurnalistams teigė V. Semeška.
 
„Jeigu iš NSGK uždaro, slapto posėdžio yra šaltiniai, kurie informuoja trečiuosius asmenis – čia tikrai yra grėsmė“, – patikino jis.
 
Mobilusis telefonas – puiki pokalbių pasiklausymo priemonė

DELFI teigė, jog kilusios įtampos dėl Vokietijos brigados galėjo tapti priežastimi V. Semeškai trauktis iš pareigų. Visgi, jis dar kartą patikino, kad turi kitokių ateities planų. Tačiau kokių – neįvardijo.
 
„Buvo labai intensyvūs 2 metai. Pakrovęs baterijas, manau, kad neužilgo išgirsite apie mano kitus planus“, – nurodė jis.
 
Vis dėlto, paklaustas, ar Vilnius ir Berlynas valstybės vadovų susitarimą interpretuoja skirtingai, V. Semeška neslėpė, jog komunikatą šalys skaito kitaip. Tačiau politikas tiki, kad dvišalės derybos bus sėkmingos.
 
„Skaitome tą komunikatą – t. y., pranešimą spaudai, kuris yra išleistas nepasirašytas – skirtingai. Lietuva skaito vienaip, Vokietija – šiek tiek kitaip. Bet Vokietija yra mūsų strateginė partnerė, kuri čia investuoja šimtus milijonų eurų. Aš net neabejoju šitų derybų sėkme“, – kalbėjo politikas.
 
„Kuo mes mažiau apie tai šnekame, tuo mes geresnį rezultatą turėsime. Tai, vis dėlto, nacionalinio saugumo klausimai“, – aiškino jis.
 
ELTA primena, kad Ekonomikos ir bankininkystės išsilavinimą turintis V. Semeška prieš tapdamas viceministru ėjo Vyriausiosios rinkimų komisijos nario pareigas, dirbo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijoje frakcijos referentu. Jis turi patirties ir privačiame sektoriuje: yra vadovavęs kelioms tarptautinėms bendrovėms, buvo valdybos nariu ir pirmininku.
 
Augustė Lyberytė (ELTA)
 
2022.12.10; 06:00

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui (NKSC) prie Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovauti pradeda kibernetinio saugumo profesionalas Liudas Ališauskas, teigiama KAM pranešime žiniasklaidai.
 
NKSC vadovas ypatingą dėmesį turės skirti Lietuvos kritinės infrastruktūros atsparumo kibernetinėms grėsmėms stiprinimui, kibernetinių incidentų valdymui ir visos valstybės kibernetinės brandos ugdymui. Kartu jis turės užtikrinti, kad NKSC struktūra, finansiniai ir žmogiškieji ištekliai būtų optimalūs NKSC užduotims vykdyti.
 
L. Ališauskas yra baigęs Generolo Jono Žemaičio karo akademiją, 2004-2016 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje ir skirtinguose krašto apsaugos sistemos padaliniuose, nuo 2016 m. dirbo verslo sektoriuje ir buvo atsakingas už kibernetinio saugumo užtikrinimą energetikos ir finansų bendrovėse, rašoma pranešime.
 
Nacionalinis kibernetinio saugumo centras yra pagrindinė Lietuvos kibernetinio saugumo institucija, atsakinga už vieningą kibernetinių incidentų valdymą, kibernetinio saugumo reikalavimų įgyvendinimo stebėseną ir kontrolę, ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros kibernetinį saugumą ir informacinių išteklių akreditaciją.
 
Ankstesnio NKSC direktoriaus Ryčio Rainio ketverių metų kadencija baigėsi 2022 m. pavasarį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.11.25; 06:18 

Agnė Širinskienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) bus veikiausiai aptarti ne tik krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, bet ir jo sutuoktinės pasisakymai. Lietuvos regionų frakcijai priklausanti parlamentarė Agnė Širinskienė penktadienį pranešė, kad dėl ministro sutuoktinės duoto interviu LNK televizijos laidai ji kreipėsi į NSGK. Politikė įtaria, kad A. Anušauskas galėjo savo žmonai atskleisti įslaptintą informaciją.
 
„Šįryt kreipiausi į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką Seimo narį Lauryną Kasčiūną bei šio komiteto narius prašydama išsiaiškinti, kokia apimtimi krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas atskleidė savo sutuoktinei įslaptintą informaciją“, – penktadienio ryte feisbuke rašė A. Širinskienė.
 
Jos teigimu, šią savaitę transliuotame interviu LNK televizijos laidai „Bus visko“, krašto apsaugos ministro A. Anušausko žmona nurodė, kad apie karo Ukrainoje pradžią sužinojusi keliomis savaitėmis anksčiau, nei dauguma Lietuvos žmonių ar net Seimo narių, turinčių leidimą dirbti su įslaptinta informacija.
Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
„Lina Anušauskienė teigė: „Kol niekas net negalvojo ir nekalbėjo, kad čia bus tikrai karas, tai jisai, atsimenu, gal net pora savaičių iki to prasidėjusio karo man pasakė. Sako, žinok, čia bus labai rimti dalykai, žodžiu, kad ne tik ten pasienyje kažkoks galbūt ten konfliktas, bet bus realūs karo veiksmai“, – ministro žmoną citavo parlamentarė.
 
„Iš šios citatos akivaizdu, kad krašto apsaugos ministras savo sutuoktinei atskleidė valstybės paslaptį sudarančią informaciją, gautą iš NATO partnerių, nors žmona teisės susipažinti su valstybės paslaptimis neturi. Toks informacijos nutekėjimas ministro sutuoktinei, kuri vėliau gali ją paskleisti žiniasklaidoje, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, žemina Lietuvos patikimumą NATO partnerių akyse, kelia pavojų tiek mūsų, tiek NATO partnerių žvalgybos saugumui. 
 
Keltinas klausimas ir dėl to, ar tai vienkartinis veiksmas, kada ministras nenulaikė liežuvio už dantų, ar įslaptinta informacija ministras su sutuoktine dalijasi pastoviai. Tą, tikiuosi, taip pat išsiaiškins NSGK“, – pažymėjo A. Širinskienė ir paragino A. Anušauską pasitraukti iš ministro pareigų.
 
Paslaptys. Top secret

„Krašto apsaugos ministro atsiprašymo po tokio sutuoktinės interviu jau nepakanka. Labai raginu jį pasitraukti iš užimamų pareigų dar iki NSGK tyrimo pradžios. Ministras padarė viską, kad save diskredituotų ir parodytų kaip neatsakingą ir nepatikimą žmogų, kuris įslaptinta informacija žarstosi į visas puses ir painioja savo asmeninį bei tarnybinį gyvenimą“, – teigė politikė.
 
NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas antradienį informavo, kad dėl savo pareiškimų apie vokiečių karių brigadą A. Anušauskas kitą savaitę bus kviečiamas į komiteto posėdį. Artimiausiu metu pasitarti dėl vieningos komunikacijos krašto apsaugos ministrą pasikviesti žada ir konservatorių frakcija. Jis šią savaitę susilaukė nemažai konservatorių lyderių kritikos dėl pareiškimo, kad Lietuvai yra tinkamas dešimties dienų terminas, per kurį į šalį, jei kiltų krizė, atvyktų vokiečių karių brigada.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.10.14; 08:00

Prezidento Gitano Nausėdos vyr. patarėjas Kęstutis Budrys. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Viešojoje erdvėje kilus diskusijoms dėl Lietuvos turimų vokiškų haubicų perdavimo Ukrainai, Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sako, kad šiuo metu Lietuva neturi daug alternatyvų, kuo būtų galima kompensuoti tokius šalies karinių pajėgumų netekimus.
 
„Kas susiję su haubicomis, kurios yra dabar naudojamos mūsų artilerijos vienetuose, tai dėl jų tiekimo, tie parametrai dėl sąlygų irgi yra nepasikeitę ir jie tiesiogiai priklauso nuo to, kaip mums pavyksta, jeigu pavyksta iš viso susiplanuoti galimą pakeitimą“, – antradienį Žinių radijui sakė prezidento patarėjas.
 
„Yra aiškus planas į priekį, kaip mes galime šį pajėgumą pakeisti kitu arba įsigyjant, arba kitokia platforma. Ir dabar daug variantų iš tikrųjų neturime“, – pridūrė jis.
 
K. Budrys akcentavo, kad tokios pat strategijos ėmėsi ir Lenkija – perduodant Ukrainai tankų buvo deramasi su partneriais, kuo būtų galima pakeisti karinius praradimus.
 
„Buvo ieškoma, kuo galėtų lenkai pakeisti ir per kiek laiko. Tai lygiai taip pat ir mes į tą klausimą žiūrime, suprantant, kad negalime pasilikti be ginklų, kai turime dar įgyvendinti lygiai taip pat dar ir kolektyvinės gynybos įsipareigojimus ir Madrido sprendimus“, – kalbėjo patarėjas.
G. Nausėdos patarėjas pabrėžė, kad derantis dėl ginklų tiekimo ukrainiečiams, Lietuvai yra svarbu vykdyti ir savo įsipareigojimus NATO Aljansui.
Haubicos. Št. srž. A. Stonio nuotr.
 
„Reikia turėti omeny, kad Lietuva turi šalia nacionalinių įsipareigojimų gynybai, taip pat ir kolektyvinius įsipareigojimus regiono gynybai, ir mūsų „Geležinio vilko“ brigada yra tas vienetas, kuris yra dabar ir pavaldumo prasme perduotas aukštesnei vadovybei ir jam priklausantis artilerijos vienetas negali likti be artilerijos“, – kalbėjo jis.
 
ELTA primena, kad pirmadienį Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas taip pat patikino, kad svarstant Lietuvos ginkluotės pajėgumų perdavimus Ukrainai, vyksta derybos su sąjungininkais, kokiu tempu Lietuva galėtų atnaujinti karinius praradimus.
 
Augustė Lyberytė (ELTA)
 
2022.09.27; 00:30

Suomijos vėliava

Helsinkis, rugpjūčio 23 d. (ELTA). Opozicinė Nacionalinės koalicijos partija, kuri tebėra populiariausia Suomijos politinė jėga, siūlo stiprinti šalies saugumą dislokuojant jos teritorijoje NATO nuolatines pajėgas ir karinę bazę, praneša portalas „Yle“.
 
„Mes turime tapti centriniu žaidėju NATO žemėlapyje. Ar mums pakaks tautos valios, kad Suomijoje būtų dislokuota Aljanso bazė ir nuolatinės pajėgos?“ – klausė auditorijos Nacionalinės koalicijos partijos frakcijos vadovas Kai`us Mykkänenas per partijai atstovaujančių parlamentarų vasaros susirinkimą Lapenrantoje.
 
Pasak politiko, NATO pajėgos treniruojasi Suomijoje nuo šalies stojimo į Aljansą paraiškos įteikimo, o tai sustiprino jos saugumą. K. Mykkänenas taip pat pasiūlė įkurti Suomijoje NATO vadavietę arba Aljanso Arktikos centrą.
NATO būstinė Briuselyje
 
„Rusijos reikalavimai neplėsti Aljanso neturi trukdyti stiprinti Suomijos saugumo“, – pabrėžė parlamentaras.
 
Jis pridūrė, kad Nacionalinės koalicijos partija taip pat pritaria Suomijos gynybos išlaidų didinimui ir pasiūlymui šaukti į karinę tarnybą moteris.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.08.24; 08:36

Johnas Boltonas. EPA – ELTA nuotr.

Teheranas, rugpjūčio 11 d. (AFP-ELTA). Iranas su pasipiktinimu reagavo į Vašingtono kaltinimus, kad Teheranas norėjo nužudyti buvusį Baltųjų rūmų patarėją nacionalinio saugumo klausimais Johną Boltoną. Tokie kaltinimai yra „absurdiški“, ketvirtadienį pareiškė Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas.
 
Trečiadienį JAV pranešė apie pateiktus kaltinimus vienam Irano revoliucinės gvardijos nariui. Šis esą už J. Boltono nužudymą siūlė 300 000 dolerių (290 000 eurų) atlygį.
 
„JAV institucijos pateikė kaltinimus nepateikdamos įrodymų“, – sakė atstovas. Šiais „nepagrįstais“ kaltinimais esą „siekiama nukreipti dėmesį nuo to, kad JAV vyriausybė tiesiogiai įsipainiojusi į daugelį teroristinių nusikaltimų“. Kaip pavyzdį atstovas įvardijo aukšto Irano generolo Kassemo Soleimanio nužudymą per JAV bepiločio ataką 2020 metų sausį.
 
JAV generalinė prokuratūra trečiadienį pareiškė, kad Irano piliečiui Shahramui Poursafiui kaltinimai pateikti už akių. Jis, kaip revoliucinės gvardijos narys, esą norėjo suorganizuoti pasikėsinimą į J. Boltoną. Tačiau jo internetu užverbuotas potencialus žudikas, kuriam pasiūlytas ir 300 000 dolerių atlygis, buvo JAV Federalinio Tyrimų Biuro (FTB) informatorius.
Federalinių Tyrimų biuro (FTB) automobilis. Slaptai.lt nuotr.
 
Prezidentaujant D. Trumpui, J. Boltonas nuo 2018 metų balandžio iki 2019-ųjų rugsėjo buvo prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais. Jis buvo laikomas griežto kurso šalininku ir aršiu Irano kritiku. J. Boltonas rėmė vienašališką JAV pasitraukimą iš tarptautinio branduolinio susitarimo su Iranu 2018 metų gegužę.
 
Įtampa tarp JAV ir Irano per D. Trumpo kadenciją smarkiai paaštrėjo. Po pasitraukimo iš sutarties Vašingtonas įvedė Teheranui daug naujų santykių. Abi šalys nuo 2019-ųjų birželio du kartus stovėjo ant karo slenksčio.
 
Prie JAV vairo stojęs D. Trumpo įpėdinis Joe Bidenas paskelbė atsisakysiantis „maksimalaus spaudimo“ Teheranui politikos.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.08.12; 00:30

VSD dėl grėsmių saugumui nuo karo pradžios pateikė 15 prašymų neįleisti Rusijos ir Baltarusijos piliečių. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) nuo karo Ukrainoje pradžios Migracijos departamentui yra pateikęs 15 teikimų neįleisti į Lietuvos teritoriją grėsmę nacionaliniam saugumui keliančių Rusijos ir Baltarusijos piliečių.
 
„Nuo vasario 24 d., Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, iki šios dienos Valstybės saugumo departamentas dėl grėsmių nacionaliniam saugumui yra pateikęs 15 neigiamų išvadų dėl Rusijos ir Baltarusijos piliečių. Pažymėtina, kad nustatęs rizikas dėl grėsmių nacionaliniam saugumui, VSD informaciją perduoda Migracijos departamentui, kitoms institucijoms, kurios priima galutinius sprendimus“, – teigiama Eltai pateiktame VSD komentare.
 
Valstybės saugumo departamentas taip pat pažymi konsultuojantis Migracijos departamentą ir kitas valstybės institucijas dėl grėsmės valstybės saugumui užsieniečiams prašant prieglobsčio, vizų bei leidimų laikinai ir nuolat gyventi Lietuvoje.
 
„VSD vertina turimą informaciją ir papildomą informaciją, gaunamą iš užsienio partnerių, taip pat informacija tikrinama tarptautinėse duomenų bazėse“, – rašoma komentare.
 
VSD taip pat atkreipia dėmesį, kad įvedus nepaprastąją padėtį, vizų išdavimas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečiams yra sustabdytas, išskyrus tam tikrus atvejus.
 
Savo ruožtu Migracijos departamentas atkreipia dėmesį, kad nuo karo Ukrainoje pradžios patenkintas vienas VSD teikimas.
 
„Vienas VSD teikimas buvo patenkintas. Su kitais dar vyksta procesas, tad jų komentuoti dar negalime“, – Eltą informavo Migracijos departamentas.
 
Tuo tarpu nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios dėl grėsmių nacionaliniam saugumui į Latvijos teritoriją buvo neįleisti 39 Rusijos piliečiai ir 14 Baltarusijos piliečių, skelbia Latvijos valstybės saugumo tarnyba (VST).
 
Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)
 
2022.07.27; 08:00

Lietuvos parlamento narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad Lietuva yra pajėgi užsitikrinti elektros tiekimą, jei reaguojant į apribotą prekių tranzitą per Lietuvą į Kaliningradą Kremlius atjungtų šalį nuo Maskvoje valdomo Baltijos šalių, Baltarusijos ir Rusijos elektros žiedo (BRELL).
 
Parlamentaro teigimu, energetiniai apribojimai yra vienas būdų, kaip Maskva gali atsakyti į savaitgalį įsigaliojusį Europos Sąjungos draudimą geležinkeliais vežti plieną ir kt. metalus Lietuvos teritorija.
 
„Mes pasiruošę“, – trečiadienį po NSGK posėdžio sakė L. Kasčiūnas.
 
„Esame padarę labai daug namų darbų, bet mūsų pozicijos energetiniame sektoriuje, kuris galėtų būti tas taškas, yra labai solidžios. Net ir elektros energetikai, kur yra kalbų, kad mus atjungs nuo BRELL sistemos. Mes galėtume (užsitikrinti elektros tiekimą –ELTA) ir be šios sistemos“, – patikino jis.
 
NSGK pirmininkas taip pat priminė, kad Lietuva jau nebevartoja rusiškų gamtinių dujų.
 
„Kaip puikiai žinote, mūsų balanse rusiškų dujų nėra, ten esame tikrai stiprūs, pajėgus. Šioje vietoje esame pasiruošę, turime pasiekę tam tikrą atsparumo lygį ir, manau, kad jis tikrai solidus“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
 
Pasak politiko, „ne viskas taip paprasta“ ir apie rimtas neigiamas pasekmes visiems Lietuvos gyventojams kalbantiems Kremliaus pareigūnams, kadangi pats Kaliningradas priklausomas nuo per Lietuvą einančios infrastruktūros.
 
„Ne viskas taip paprasta ir jiems. Jie gali turėt suskystintų dujų terminalą, vis tiek yra priklausomi nuo vamzdžio, einančio per Lietuvą. Jie irgi turi tą kalkuliuoti, svarstyti, mąstyti, dėliodami savo tam tikrus atsakus“, – pažymėjo L. Kasčiūnas. Kartu jis atskleidė nemanąs, jog karinių priemonių panaudojimas prieš Lietuvą yra tikėtinas.
Traukiniai Vilniaus geležinkelio stotyje. Slaptai.lt nuotr.
 
„Jie negali šiuo metu kariauti antro karo vienu metu. Jie gali riaumoti, rėkauti, bet jei kalbame apie iššūkį NATO šaliai, jie tiesiog nepajėgūs to daryti. Gali daryti provokacijas, įgyvendinti lokalų algoritmą, bet kalbėti apie kažkokią karinę invaziją, jie tiesiog nepajėgūs“, – svarstė NSGK pirmininkas.
 
ELTA primena, kad „Lietuvos geležinkeliams“ savaitgalį paskelbus, kad per Lietuvą iš žemyninės Rusijos į Kaliningradą nebebus leidžiama gabenti plieno ir kitų juodųjų metalų, Rusijos saugumo tarybos vadovas Nikolajus Patruševas antradienį perspėjo Lietuvą „rimtais“ padariniais dėl ES sankcionuotų prekių tranzito geležinkeliu apribojimų į Maskvos eksklavą Kaliningradą.
 
Atsakomųjų veiksmų „bus imtasi artimiausiu metu“. „Padariniai turės rimtą neigiamą poveikį Lietuvos gyventojams“, – sakė N. Patruševas per regioninio saugumo susitikimą Kaliningrade.
Dabartinio Kaliningrado simbolis – tankas
 
Kaip numatyta 2022 metų kovo 15 dieną priimtame 4-ajame ES sankcijų pakete, 2022 metų birželio 17 dieną galutinai įsigaliojo ES ribojamosios priemonės rusiško plieno ir kitų juodųjų metalų produktų importui į ES ir pervežimui per ES teritoriją.
 
Lukas Juozapaitis (ELTA)
 
2022.06.23; 09:40

Šnipų paieška. Slaptai.lt nuotrauka

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys neatmeta, kad Lietuvai gali tekti priimti ne tik karo pabėgėlius iš Ukrainos, tačiau ir pabėgėlius iš karą sukėlusios Rusijos bei Baltarusijos.
 
„Kad tokia tendencija bus (Rusijos ir Baltarusijos pabėgėlių srautas – ELTA) jau matome iš kitų valstybių, pavyzdžiui, iš Suomijos, kur užsipildę traukiniai iš Sankt Peterburgo vyksta į Helsinkį“, – ketvirtadienį LRT radijui teigė prezidento patarėjas.
 
Jo teigimu, žmonės iš Rusijos ir Baltarusijos bėga ne tik dėl šalyje esančio ekonominio nestabilumo, tačiau ir siekdami išvengti dalyvavimo kariniuose veiksmuose.
 
„Yra kelios priežastys, kodėl apsisprendžia žmonės jau dabar važiuoti iš Rusijos į Europos Sąjungą, į Vakarus, tai viena – dėl nestabilumo šalies viduje, ekonominio poveikio ir panašiai. Kitas dalykas yra tai, kad karas grįžta ir į Rusiją. Tai reiškia, kad vyrai, vaikinai turi keliauti ten ir kariauti, nepaisant nuolatinio paneigimo, kad šauktiniai nedalyvauja kariniuose veiksmuose“, – teigė K. Budrys, kartu pridurdamas, kad ir Baltarusija stoja į šalių, iš kurių žmonės gali norėti pabėgti į Vakarus, gretas.
 
Vis tik jis atkreipia dėmesį, kad tarp pabėgėlių gali būti ir Baltarusijos valstybės saugumo komiteto (KGB) agentų, skleidžiančių Baltarusijos režimui palankų naratyvą. Be to, pabrėžia jis, toks naratyvas gali būti ir iš Rusijos pusės.
 
„Beveik neišvengiama ir garantuota, kad taip ir bus, nes tai ir vyksta. Iš Baltarusijos po surežisuotų rinkimų 2020 metais su opozicijos priedanga į Lietuvą yra patekęs ne vienas ir ne du KGB, tai Baltarusijos slaptosios prieigos tarnybos agentai, kur įsifiltravę į pozicijos gretas teikia informaciją, kuria intrigas ir to rezultatas buvo tos informacinės operacijos iš Baltarusijos pusės. Rusijos atveju yra lygiai tas pats, tai gali būti išnaudota“, – teigė prezidento patarėjas.
 
Vis tik, anot jo, tai neturėtų būti priežastis nesuteikti pabėgėliams prieglobsčio.
 
„Bet tai neturėtų būti priežastis mums išvis to atsisakyti ar blokuoti, reikia skirti tam didesnį dėmesį ar daugiau resursų, kad kontržvalgyba išsiaiškintų, kas čia pas bus prašosi prieglobsčio“, – pridūrė jis.
 
ELTA primena, kad trečiadienį Remigijus Šimašius teigė, kad jo vadovaujama Vilniaus miesto savivaldybė ruošiasi priimti ne tik karo pabėgėlius iš Ukrainos, tačiau ir pabėgėlius iš karą sukėlusios Rusijos bei Baltarusijos.
 
Dėl vasario 24 d. Rusijos pradėto karo iš Ukrainos, Jungtinių Tautų (JT) pabėgėlių agentūros skaičiavimu, galimai pabėgo apie 2,1–2,2 mln. žmonių.
 
Rugilė Augustaitytė (ELTA)
 
2022.03.10; 11:04

Darius Kuliešius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Žiniasklaidai pranešus, kad prezidento komandą palieka šalies vadovo Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionaliniam saugumui Darius Kuliešius, Prezidentūra išplatino pranešimą, kuriame informavo, jog vyriausiuoju patarėju skiriamas Kęstutis Budrys. Jis vyriausiojo patarėjo pareigas pradės eiti nuo vasario 17 d.
 
„Dėkoju Dariui Kuliešiui, kurio pastangomis buvo parengtas ir priimtas Korupcijos prevencijos įstatymas, svarbūs Valstybės gynimo tarybos sprendimai. Kęstučio Budrio patirtis esant sudėtingai geopolitinei padėčiai regione yra labai reikalinga sprendžiant Lietuvos nacionalinio saugumo klausimus“, – išplatintame pranešime sakė valstybės vadovas.
 
K. Budrys nuo 2015 m. dirba Valstybės saugumo departamento direktoriaus pavaduotoju. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute jis yra įgijęs politikos mokslų magistro laipsnį.
 
Kaip teigė prezidento komunikacijos grupė, D. Kuliešius į Prezidentūrą buvo deleguotas pagal vidaus tarnybos statutą. Šį mėnesį sueina įstatyme numatytas maksimalus galimo buvimo vidaus reikalų rezerve terminas, todėl pagal galiojančią tvarką VRM informavo apie delegavimo pabaigą. Šiuo pagrindu D. Kuliešius priėmė sprendimą trauktis iš pareigų Prezidentūroje.
 
ELTA primena, kad šių metų sausio pradžioje portalas LRT skelbė, jog G. Nausėdos komandą palikti nusprendė Komunikacijos grupės vadovė, prezidento vyriausioji patarėja Raminta Stanaitytė-Česnulienė. Ji darbą Prezidentūroje turėtų baigti vasario viduryje. Pasirodžius šiai naujienai Prezidentūra pranešė, kad prie prezidento komandos jungiasi naujas patarėjas komunikacijos klausimais – tai ekspremjero Sauliaus Skvernelio buvęs atstovas spaudai Tomas Beržinskas.
 
Tai ne vieninteliai pokyčiai prezidento Komunikacijos grupėje. 2020-ųjų vasarą Prezidentūrą paliko prezidento vyriausiasis patarėjas komunikacijai Aistis Zabarauskas. Jį šiose pareigose pakeitė žurnalistas Ridas Jasiulionis. Kiek vėliau G. Nausėdos komandą komunikacijos grupėje palikti nusprendė atstovas spaudai Antanas Bubnelis. Tą kartą pranešta ir apie tai, kad R. Stanaitytė-Česnulienė taps naująja šalies vadovo vyriausiąja patarėja ir Komunikacijos grupės vadove, o iki tol šiai grupei vadovavęs R. Jasiulionis bus atsakingas už bendravimą su visuomeninėmis organizacijomis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.02.10; 07:04

Džeimso Bondo ženklas. Slaptai.lt foto

Prezidentas Gitanas Nausėda, vadovaudamasis Konstitucija, trečiadienį grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Žvalgybos kontrolierių įstatymą ir su juo susijusius įstatymus, siūlydamas laikyti juos nepriimtais.
 
Seimo priimtu įstatymu nuo 2022 m. sausio 1 d. įsteigiamas naujas žvalgybos institucijų veiklos priežiūros subjektas – žvalgybos kontrolierių institucija.
 
Šalies vadovas pabrėžia, kad Seimas, steigdamas atskirą žvalgybos kontrolierių įstaigą, kuria politinės įtakos žvalgybos institucijoms įrankį, kuriuo gali būti naudojamasi siekiant tenkinti ne valstybės, o atskirų politikų interesus.
 
„Vienos atskiros valdžios sutelktos galios kontroliuoti tiek žvalgybos institucijas, tiek skirti ar atleisti jas kontroliuojantį asmenį yra būtent rizika tų institucijų nepriklausomumui ir galimai politinei įtakai“, – Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje sakė G. Nausėdos patarėjas Darius Kuliešius.
 
Be to, anot D. Kuliešiaus, nors pagal projektą tiek žvalgybos kontrolierių, tiek Seimo kontrolierių skiria parlamentas, visgi, skiriasi skyrimo ir atleidimo procedūra.
 
„Įstatymuose yra įtvirtinama skirtinga skyrimo ir atleidimo procedūra. Būtent žvalgybos kontrolieriaus skyrimo ir atleidimo procedūroje papildomą įtaką įgyja atskiri Seimo komitetai. Taipogi atleidimo procedūra žvalgybos kontrolieriaus yra skirtinga negu Seimo kontrolieriaus“, – kalbėjo D. Kuliešius.
 
Prezidentas atkreipia dėmesį, kad šiuo metu žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimą žvalgybos institucijų veikloje prižiūri Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga. Ypatingas Seimo kontrolierių statusas žmogaus teisių ir laisvių apsaugos užtikrinimo srityje yra įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Seimo priimtu įstatymu būtų apribojami Seimo kontrolierių įgaliojimai vertinant žmogaus teisių užtikrinimą žvalgybos institucijų veikloje, būtų silpninamas Seimo kontrolierių Konstitucijoje nustatytas vaidmuo ginant žmogaus teises.
 
„Naujos, papildomos Žvalgybos kontrolierių institucijos įkūrimas nesustiprina Lietuvos žmogaus teisių apsaugos sistemos. Priešingai, apribojant iš Konstitucijos kylančias Seimo kontrolieriaus kompetencijas, ta sistema iškreipiama ir kuriamos galimos grėsmės valstybės nacionaliniam saugumui“, – sakė prezidentas.
Džeimso Bondo kolekcija. Slaptai.lt foto
 
Pasak šalies vadovo, steigiant atskirą žvalgybos kontrolierių įstaigą siunčiama žinia apie nepasitikėjimą žvalgybos institucijomis ir žmogaus teisių apsaugą užtikrinančia Seimo kontrolierių įstaiga. Seimo kontrolierių įstaiga turi autoritetą, tarptautinį pripažinimą, patirtį žmogaus teisių užtikrinimo srityje, todėl šis sprendimas neabejotinai daro žalą tiek žmogaus teisių užtikrinimui šalyje, tiek Lietuvos nacionalinio saugumo interesams.
 
„Lietuvos žmonės pasitiki žvalgybos institucijomis, kurios sunkiu ir pasiaukojančiu darbu sukūrė plačią tarptautinę partnerystę žvalgybos srityje, todėl itin skubotą siekį steigti naują nuo politinės įtakos neapsaugotą žvalgybos kontrolės instituciją vertinu kaip neatsakingą. Šiuo itin sudėtingu nacionalinio saugumo požiūriu metu kaip valstybės vadovas negalėjau priimti jokio kito sprendimo, tik vetuoti Žvalgybos kontrolierių įstatymo projektą“, – sakė prezidentas.
 
Šalies vadovas atskirai pažymi, kad steigiant atskirą instituciją visiškai ignoruojamas racionalaus ir pagrįsto valstybės lėšų naudojimo principas, nes, užuot stiprinus jau egzistuojančius žmogaus teisių gynimo instrumentus, beatodairiškai siekiama kurti nuo politinės įtakos neapsaugotus kitus.
 
Rugilė Augustaitytė (ELTA)
 
2021.12.23; 05:33