Stadiono bėgimo takelis. Slaptai.lt nuotr.

Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas tvirtina, kad artėjančių metų sausio mėnesį, Vilniaus miesto savivaldybei turėtų būti pristatytas numatomas daugiafunkcio komplekso, kartu su Nacionaliniu stadionu, projektas.
 
„Daugiafunkcio komplekso projektuotojai yra numatę pirminį projektą Vilniaus miesto savivaldybei pristatyti sausio mėnesį“, – Eltai teigė V. Benkunskas.
 
Konservatorius pažymėjo, kad nepaisant kilusių trukdžių griaunant senąsias stadiono konstrukcijas ir nutraukus jų sprogdinimą, visi darbai vis tiek vyksta pagal planą ir iki statybų pradžios, kuri yra numatyta 2023 m. sausį, griovimo ir sklypo paruošimo darbai bus įgyvendinti.
 
„Senųjų konstrukcijų griovimo darbai vyksta nuosekliai. Atsisakius sprogdinimo technologijos, rangovai grįžo prie pamatų demontavimo hidrauliniais kaltais“, – sakė vicemeras.
 
„Siekiant sumažinti triukšmo lygį ir sukelti kuo mažiau diskomforto aplinkiniams gyventojams, griovimo ir sklypo paruošimo darbus rangovai išdėstys iki statybos darbų pradžios“, – pridūrė jis.
 
V. Benkunskas aiškino, kad užsitęsę konstrukcijų griovimo darbai neturėjo įtakos ir galutinės koncesijos sąlygoms bei jos nesikeitė. Pasak jo, komplekso statybos, kaip ir yra įsipareigota, bus užbaigtos 2025 m.
 
„Galutinės koncesijos sąlygos nesikeitė. Koncesininkas yra įsipareigojęs komplekso statybas užbaigti 2025 m. Objekto pridavimas numatytas 2025 m. liepą“, – tvirtino kandidatas į Vilniaus merus.
 
ELTA primena, kad Vilniuje metų pradžioje pradėtos griauti nuo 1993 metų nebaigto statyti Nacionalinio stadiono konstrukcijos. Išvalius teritoriją ant sostinėje esančios Šeškinės kalvos, turėtų prasidėti naujo daugiafunkcio komplekso statybos.
 
Pagal koncesijos sutartį su investicijų bendrove „BaltCap“, šalia prekybos centro „Akropolis“ Vilniuje bus statomas daugiafunkcis sporto kompleksas, kurį, be nacionalinio stadiono, sudarytų dar 15 sporto objektų: lengvosios atletikos aikštė, 6 krepšinio salės, 3 futbolo treniruočių aikštės, rankinio, gimnastikos, bokso salės. Taip pat suplanuoti sporto muziejus, bendruomenės centras, biblioteka, vaikų darželis. Projektą numatoma baigti iki 2024 m. pabaigos.
 
2021 m. spalio pradžioje projektas dėl naujo komplekso susilaukė palaikymo miesto Taryboje, taip uždegus žalią šviesą koncesijos sutarčiai, Nacionalinio stadiono techniniam projektavimui ir statyboms.
 
Sutartis iki pateikiant Tarybai buvo kiek pakoreguota, atsižvelgus į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pateiktas pastabas. Nekeistas pats finansinis veiklos modelis: liko Vilniaus miesto savivaldybės metinio mokėjimo dydis, numatytas galutiniame pasiūlyme, o projekto vertė, įskaitant kapitalo investicijas, finansavimo kaštus, sudaro 146 mln. 185 tūkst. eurų (be PVM). Daugiau nei pusė šios sumos – projekto kapitalo investicijos.
 
Vyriausybės nutarime numatyta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos maksimalių įsipareigojimų suma – 53,4 mln. eurų (su PVM). Numatyta, kad stadionas turi būti UEFA IV kategorijos.
 
Nacionalinio stadiono sostinės Šeškinės rajone projektavimas prasidėjo 1985 m., o pačios statybos – 1987 m. Tačiau jau 1993 m. statybos darbai buvo nutraukti. 2008 m. projektui buvo skirta dar 33,6 mln. eurų, tačiau statybos darbai nutrūko ir tą kartą.
 
Ignas Dobrovolskas (ELTA)
 
2022.10.31; 07:16

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius sako, kad nacionalinio stadiono sutartis taryboje turėtų būti pateikta jau kitą savaitę.
 
„Esame finišo tiesiojoje. Trečiadienį į tarybą einame su pateikimu. (…) Turbūt po to, kai viskas įvyksta taryboje, po to pusantro mėnesio, turime formalių dalykų, (…) patikslinimų ir sutarties pasirašymą“, – žurnalistams penktadienį sakė Vilniaus meras.
 
Kaip nurodė savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis, Daugiafunkcio komplekso, į kurį įeina nacionalinis stadionas, neformaliojo ugdymo veiklai skirti sporto objektai, nacionalinis sporto muziejus ir kita infrastruktūra, statybų išlaidos sieks 93,2 mln. eurų.
 
 „Stadionas kainuoja beveik 40 mln. eurų ir, palyginti su analogiškais objektais kitur pasaulyje ar šalia mūsų, yra labai gera kaina. (…) Turime realiai 2017 metų kainą atitinkančią stadiono statybos kainą“, – tikino P. Poderskis.
 
Anot jo, siekiant suvaldyti projekto rizikas, prisijungė didžiausias Baltijos šalyse privačių kapitalo fondų valdytojas „BaltCap“.
 
„Jis suteikia garantiją tiek valstybei, tiek verslui – jis užtikrina, kad kritiniais atvejais projektas nežlugs. Jeigu koncesininkas norės pasitraukti statybų ar operavimo laikotarpiu, jie turės užtikrinti, kad objektas toliau funkcionuos“, – tikino P. Poderskis.
 
 Privati investuotoja bendrovė „Axis Industries” planuoja pastatyti ne mažiau kaip 15 tūkst. vietų futbolo stadioną, Sporto muziejų. Komplekse taip pat atsiras 300 vietų vaikų darželis, kultūros ir ugdymo veiklų centas, biblioteka.
 
Ji projektą rengia su bendrovėmis „Venetus Capital“, „Kauno arena“, „Populous“ bei „Cloud architektai“. Koncesijos sutartis su privačiu investuotoju bus sudaryta 25 metams.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.30; 00:02

Nacionalinio stadiono konkurso dalyviai: senuosius stadiono griaučius galima tik nugriauti. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Vieninteliai nacionalinio stadiono statybos konkurse likę dalyviai teigia, kad senieji taip ir nebaigto statyti stadiono griaučiai yra nepanaudojami ir turės būti nugriauti.

„Icor“ koncerno bendrovės „Axis Industries“ partnerės tarptautinės architektūros įmonės „Populous“ atstovas tikina, kad griaučiai bus nugriauti, o jų likučiai panaudoti dar kartą.

„Nėra vilties griuvėsių panaudoti, bet mes juos perdirbsime – nugriausime ir betoną panaudosime mūsų statybose“, – sakė „Populous“ architektas Damonas Lavellas.

Tiesa, jis žada, kad dalį stadiono griuvėsių paliks kaip paminklą istorijai. Kelios arkos stovės objekto pakraštyje.

Jo teigimu, naujasis stadionas Šeškinėje, šalia prekybos centro „Akropolis“, iš dalies bus po žeme, todėl sugers triukšmą.

„Kadangi tai daugiafunkcinis objektas, jame bus rengiami koncertai ir toks sprendimas padės sugerti garsus“, – tikino architektas.

Konsorciumo atstovas Aleksandras Sanikovas teigia, kad pagal pasirinktą stadiono finansavimo modelį, institucijos už stadioną 79,9 mln. eurų (be PVM) turėtų sumokėti per ketverius metus. Per pirmus trejus metus turėtų sumokėti 49 proc., o per pirmus objekto veiklos metus – likusią sumą. Vien nacionalinio stadiono statybos kainuos 33,8 mln. eurų (be PVM), jos nebus remiamos Europos Sąjungos (ES) lėšomis. Likusių objektų statyba turėtų gauti 85 proc. ES paramos.

„Mes savo pasiūlyme pateikėme tik tuos skaičius, už kuriuos atsakome. Tuos, kuriuos gebėjome suplanuoti, suprognozuoti. Nedėjome jokių neprognozuojamų, nepagrįstų skaičiavimų ar diskutuotinų prielaidų“, – projekto pristatyme teigė A. Sanikovas.

Pasak jo, vėliau, per 22 metus, kai konsorciumas prižiūrės objektą, savivaldybė per metus privalės mokėti 112 tūkst. eurų už jai priklausančių objektų priežiūrą. Kitas paslaugas savivaldybė galės pirkti pagal poreikį. Anot jo, konsorciumas nenori, kad savivaldybė įsipareigotų pirkti tam tikrą kiekį paslaugų.

„Principas – jokių subsidijų, nes subsidijavimas yra netvarus, tokie projektai patenka į politikų nemalonę, nutrūksta subsidijos, prasideda problemos, todėl mes siūlome kokybiškas paslaugas už pinigus“, – tikino A. Sanikovas.

Anot jo, jeigu savivaldybė pirks mažiau paslaugų, konsorciumas ieškos kitų klientų.

„Mes patys jį valdome ir patys imamės jo veiklos išlaikymo“, – sakė kitas konsorciumo atstovas Julius Dovidonis.

Objekte po 20 dienų kasmet renginiams nori turėti Vyriausybė. Skaičiuojama, kad tai jai kainuos apie 17 tūkst. eurų už dieną.

Paklaustas, ar ieškos teisinių priemonių, jeigu konkursas būtų nutrauktas, mat jame likęs tik vienas dalyvis, J. Dovidonis tikino, kad konsorciumas „nori ir gali įgyvendinti projektą, klausimas, ar to nori ana pusė“.

J. Dovidonis tikina, kad objektas iš tiesų yra daugiafunkcis, o nacionalinis stadionas sudaro tik mažą projekto dalį.

„Tai yra ir šešios krepšinio aikštelės, lengvosios atletikos stadionas, muziejus, specifinis objektas – vaikų darželis“, – projekto pristatyme žiniasklaidai sakė J. Dovidonis.

Planuojama, kad komplekse bus įrengtas ne mažiau 15 tūkst. vietų stadionas, sporto muziejus. Komplekse atsiras 300 vietų vaikų darželis, ne mažiau kaip 3 futbolo aikštelės, lengvosios atletikos stadionas, sporto salės, kultūros ir ugdymo veiklų centas, biblioteka.

„Axis Industries“ stadiono kompleksą pasiūlė pastatyti už 79,9 mln. eurų. Bendrovė tikisi, kad stadioną pastatytų per trejus metus. Sutartį pasirašyti planuojama 2019 metais.

Trečiadienį savivaldybė nusprendė, kad konkurse lieka vienas dalyvis – „Axis Industries“. Kita dalyvė – bendrovė Vilniaus nacionalinis stadionas – pašalinta, nes dokumentus pateikė užklijuotame voke, o ne per elektroninę sistemą, kaip reikalaujama sąlygose. Tačiau bendrovės vadovas Renatas Načajus Eltai teigė, kad šį sprendimą skųs.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.02.01; 02:00

Kadangi esu energetikas, suprantu, kaip svarbu mūsų šaliai, kurios apie 80 proc. energijos išteklių gaunama iš kitų valstybių, surasti bent nedidelį energijos šaltinį. Tai suprasdamas vis tiek trumpai bandysiu apžvelgti visas galimas naudas ir nuostolius.

Sunaudojamo vandens kiekis. Vandens sunaudojimas naudojant hidraulinį ardymą 13–45 tūkst. m3vienam gręžiniui. Lietuvos atveju spėjama, kad būtų sunaudota vidutiniškai 15–20 tūkst. m3vienam gręžiniui. Be to, gręžiniuose, daromuose skalūnų dujoms išgauti, per visą jų naudojimo laiką ardymą gali tekti atlikti keletą kartų, kai kuriais atvejais ardymas gręžiniuose atliekamas iki 10 kartų.Kiekvienai papildomai ardymo operacijai gali prireikti daugiau vandens negu ankstesniajai.

Continue reading „Kas svarbiau: skalūninių dujų gavyba ar galimos grėsmės vienam Lietuvos regionui?”

top_secret

Praėjus metams po Fukushimos katastrofos įtakingas savaitraštis „The Economist“ paskyrė kovo 10-16 dienų numerį atominei energetikai.

Viršelio tema taip ir vadinasi:  „Atominė energija: žlugusi svajonė“.

Ne, ten nebuvo apokaliptinių nuotaikų ir gąsdinimo, o tik blaivi padėties analizė. Ir labai paprasta išvada: atominė energetika neišnyks, tačiau taps mažareikšme elektros gamybos sritimi. Atsitiks tai ne tiek dėl katastrofų baimės, kiek dėl ekonominio nepagrįstumo.

Continue reading „Atominė elektrinė: žlugdanti svajonė”