NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė „rimtų abejonių“ dėl Aljanso narės Turkijos. Aljanse yra „didelių nesutarimų“ su Ankara, sakė jis bendrame Užsienio reikalų ir Gynybos komitetų posėdyje Europos Parlamente.
 
J. Stoltenbergas paminėjo konfliktą dėl dujų išteklių Viduržemio jūroje, Ankaros sprendimą įsigyti rusišką oro gynybos sistemą „S-400“ ir „demokratinių teisių Turkijoje“ klausimą.
 
Kartu NATO vadovas pabrėžė, kad Aljanse, kurio 30 narių istorija, geografija ir politika yra skirtinga, visuomet bus skirtinų nuomonių. Todėl NATO uždavinys yra būti „svarbia platforma“, kad galėtų vykti „rimti debatai“ apie problemas ir būtų mažinama įtampa.
 
J. Stoltenbergas atkreipė dėmesį į Turkijos konfliktą su Graikija ir Kipru dėl dujų išteklių Viduržemio jūroje. Čia esą NATO sušvelnino įtampą pasitelkdama karinių konfliktų vengimo mechanizmą. Ir tai atvėrė kelią pokalbiams tarp Graikijos ir Turkijos dėl ginčo priežasčių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.16; 00:55

Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas, Irano prezidentas Hassanas Rouhanis, Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbayevas, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Turkmėnijos prezidentas Gurbangulis Berdimuhamedowas. EPA – ELTA nuotr.

Penkios su Kaspijos besiribojančios valstybės – Rusija, Iranas, Kazachstanas, Turkmėnija ir Azerbaidžanas – iš esmės susitarė, kaip pasidalinti Kaspijos jūros naftos ir dujų išteklius, informuoja „Euronews“.

Šių penkių valstybių teigimu, didelė dalis Kaspijos jūros vandenų bus laikoma bendru ištekliumi ir jūrai bus suteiktas specialus statusas, kuris nebus nei jūra, nei ežeras.

Manoma, kad Kaspijos jūroje yra apie 50 mlrd. barelių naftos ir 300 000 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.14; 06:34