Joe Bideno kritimai

Vašingtonas, birželio 17 d. (AFP-ELTA). Jungtinės Valstijos netaikys jokių specialių mechanizmų, kad Ukraina įstotų į NATO karinį aljansą, nepaisant Rusijos invazijos, šeštadienį pareiškė prezidentas Joe Bidenas.
 
„Jie turi atitikti tuos pačius standartus. Taigi mes neketiname to palengvinti“, – teigė JAV prezidentas žurnalistams netoli Vašingtono. Šie komentarai išsakyti prieš liepos mėnesį Lietuvoje įvyksiantį NATO vadovų susitikimą.
 
Aljanso lyderiai siekia žengti simbolinį žingsnį ir Lietuvos sostinėje Vilniuje surengti pirmąją NATO ir Ukrainos tarybos sesiją su prezidentu Volodymyru Zelenskiu, penktadienį Briuselyje sakė aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas.
 
Joe Bidenas tampa JAV gėda. Lietuvos ryto televizija. Laida Reporteris

Susitikime Kijevui bus suteikta lygiateisiškesnė vieta prie derybų stalo „konsultuotis ir spręsti saugumo klausimus“, sakė J. Stoltenbergas. Tačiau jis pridūrė, kad nors viršūnių susitikime NATO stiprins politinius ryšius su Ukraina, apie Kijevo narystę nebus kalbama.
 
„Per Vilniuje vyksiantį viršūnių susitikimą ketiname aptarti ne kvietimą, o tai, kaip galėtume priartinti Ukrainą prie NATO, – kalbėjo J. Stoltenbergas. – Esu įsitikinęs, kad rasime tinkamą sprendimą ir konsensusą.“
 
Rytų Europai priklausančios NATO šalys siekia, kad būtų parengtas geresnis Ukrainos narystės planas, tačiau pagrindinės sąjungininkės, pavyzdžiui, Jungtinės Valstijos ir Vokietija, nėra linkusios peržengti 2014 metais duoto migloto pažado, kad Kijevas vieną dieną įstos į NATO.
 
Tačiau penktadienį Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius užsiminė, kad gali būti sušvelninti kai kurie narystės reikalavimai, jei Ukraina galiausiai bus pasirengusi prisijungti.
 
Nuo tada, kai Maskva praėjusių metų vasarį pradėjo plataus masto invaziją, NATO šalys jau perdavė Ukrainai ginkluotės už dešimtis milijardų dolerių.
 
Visgi kai kurie NATO lyderiai nerimauja, kad narystės išplėtimas įtraukiant Ukrainą gali padidinti tiesioginės aljanso konfrontacijos su Rusija kare tikimybę.
 
Džo Baidenas. Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.

Balandžio mėnesį Suomija tapo 31-ąja NATO nare, o Švedijos prašymą prisijungti prie aljanso stabdo Turkija. Ankara kaltina Švediją suteikiant prieglobstį kurdų kovotojams, kuriuos ji laiko teroristais.
 
Šeštadienį J. Bidenas taip pat sulaukė klausimo apie Rusijos prezidento Vladimiro Putino teiginius, esą Maskva dislokavo branduolinius ginklus artimos sąjungininkės ir kaimynės Baltarusijos teritorijoje.
 
„Apie tai esu kalbėjęs daugybę kartų. Tai visiškai neatsakinga“, – sakė J. Bidenas žurnalistams karinėje bazėje netoli Vašingtono, pakeliui į Filadelfiją, kur ruošėsi sakyti kalbą.
 
Prezidento komentarai atkartojo valstybės sekretoriaus Antony‘io Blinkeno, kuris diena anksčiau Baltarusijos sprendimą priimti ginklus pavadino „provokuojančiu“, žodžius.
 
Rita Vidugirienė (ELTA)
 
2023.06.18; 08:18

Ukrainiečių karo trofėjas atvežtas į Vilnių kaip eksponatas. Slaptai.lt nuotr.

Buvęs NATO generalinis sekretorius Andersas Rasmussenas sako, kad NATO viršūnių susitikime Vilniuje Ukrainai turėtų būti pasiūlyta tapti NATO nare.
 
„Asmeniškai manau, kad atėjo metas pakviesti Ukrainą ir tai turėtų būti padaryta Vilniaus viršūnių susitikime. O jei ne Vilniuje, tai kitais metais vėliausiai. Bet Vilniuje mes turėtume nubrėžti aiškų kelią, kaip Ukraina turėtų įstoti į NATO“, – trečiadienį LRT televizijai teigė A. Rasmussenas.
 
Buvusio NATO generalinio sekretoriaus teigimu, jei Ukraina nebūtų pakviesta tapti NATO nare, dėl šalyje tebevykstančio karo, tai suteiktų Rusijai motyvacijos tęsti agresiją.
 
„(…) Vilniuje turime pasiųsti labai aiškų signalą Putinui, pakviesdami Ukrainą. Tai būtų ženklas Putinui – „nesustabdysi Ukrainos ir ji taps NATO nare“, – pabrėžė jis.
 
NATO vėliavos. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Generalinis sekretorius taip pat sakė, kad Krymo aneksija ir Rusijos sukeltas karas Ukrainoje privertė pasimokyti iš praeities klaidų. Todėl susitikimo metu Vilniuje turėtų būti kalbama agresoriui suprantama kalba – galios ir vienybės.
 
Lietuvos ir NATO vėliavų pakėlimo ceremonija sostinės S. Daukanto aikštėje. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

„Žvelgdami į praeitį galime pasakyti, kad mes padarėme daug klaidų ir pagrindinė klaida buvo nuvertinti Putino ambiciją ir žiaurumą. Dabar mes pasimokėme iš istorijos. Ir turime pasimokyti, kad taikymasis neskatina taikos, jis skatina tik karą ir konfliktą. Jie gerbia tik vieną kalbą – galios ir vienybės. Mes turėtumėme pademonstruoti ir vieną, ir kitą Vilniaus susitikime“, – tikino A. Rasmussenas.
 
ELTA primena, pirmą kartą Lietuvoje rengiamas NATO viršūnių susitikimas vyks liepos 11–12 dienomis Vilniuje. Tai bus didžiausias renginys Lietuvos istorijoje, kuriame tikimasi 40–50 užsienio valstybių delegacijų (iki 3000 svečių) bei maždaug 2000 nevyriausybinių organizacijų ir tarptautinės žiniasklaidos atstovų. Apie galimybę dalyvauti renginyje yra užsiminęs ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
 
Skelbiama, kad viršūnių susitikimo darbotvarkėje pagrindinis dėmesys bus skirtas Aljanso kolektyvinės gynybos ir atgrasymo stiprinimui bei paramos Ukrainai didinimui.
 
Miglė Valionytė (ELTA)
 
2023.06.15; 06:00

NATO būstinė Briuselyje

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad NATO šalių debatas dėl Ukrainos narystės Aljanse nėra lengvas. Todėl iki aukščiausio lygio šalių vadovų susitikimo Vilniuje likus kiek daugiau nei mėnesiui, politikas tikina negalįs atsakyti, ar valstybės narės pasieks sutarimą dėl Kyjivo narystės perspektyvų.
 
„Tai nėra lengva diskusija. Tam mums liko kiek daugiau nei mėnuo. Aš negaliu pasakyti, ar mes pasieksime sutarimą“, – ketvirtadienį viešėdamas Paryžiuje „Radio France“ sakė G. Landsbergis.
 
Lietuvos diplomatijos vadovas pakartojo, kad Europos ir globaliam saugumui Ukrainos narystė NATO yra būtina sąlyga. „Ukraina privalo tapti NATO nare, jeigu norime, kad mūsų žemynas būtų apsaugotas. Dėl laiko, kada tai turėtų įvykti, galima diskutuoti. Bet manau, kad dėl pakvietimo negalime ir neturėtume delsti“, – aiškino jis, akcentuodamas, kad Aljanso lyderiai turi įsipareigoti ir „rimtai nusiteikti“ šiuo klausimu. Todėl konservatorius mano, kad Aljansas privalo žengti žingsnį tolyn ir Ukrainai pažadėti daugiau nei 2008 m. Bukarešto viršūnių susitikime. „2008 m. jautėme, kad esame nusiteikę rimtai, sakydami, kad Ukraina taps NATO nare. Tačiau reikėjo 15 metų, kad grįžtume prie šio klausimo. Supratome, kad iššvaistėme 15 metų. Ukraina per tą laiką patyrė dvi invazijas, Sakartvelas – vieną. O mes nepajudėjome iš to taško“, – apgailestavo politikas.
 
„Realus įsipareigojimas – tai būtų sėkmingiausias rezultatas. Įsipareigojimas, kad Ukraina žinotų, ko tikėtis, ir kad mes būtume užtikrinti, kad tai nėra įsipareigojimas dar kitiems 15 metų“, – ragino jis.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
ELTA primena, kad pirmą kartą Lietuvoje rengiamas NATO viršūnių susitikimas vyks liepos 11–12 dienomis Vilniuje.
 
Tai bus didžiausias renginys Lietuvos istorijoje, kuriame tikimasi 40–50 užsienio valstybių delegacijų (iki 3000 svečių) bei maždaug 2000 nevyriausybinių organizacijų ir tarptautinės žiniasklaidos atstovų.
 
Apie galimybę dalyvauti renginyje yra užsiminęs ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
 
Skelbiama, kad viršūnių susitikimo darbotvarkėje pagrindinis dėmesys bus skirtas Aljanso kolektyvinės gynybos ir atgrasymo stiprinimui bei paramos Ukrainai didinimui.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2023.06.09; 07:11 

Kovo 11-oji. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraujoje – JAV kariuomenės atstovai.

„The Washington Post“ žiniomis, JAV Gynybos departamentas šiuo metu bando apskaičiuoti karių išvedimo iš Vokietijos kaštus. Ten šiuo metu yra didžiausias JAV pajėgų kontingentas, informuoja naujienų agentūra AFP.

Teigiama, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir kariuomenės atstovai jau aptarė šį pasiūlymą, keliantį nerimą daugeliui NATO sąjungininkų Europoje.

Anot „The Washington Post“, galimi įvairūs scenarijai: didelės dalies iš maždaug 35 000 karių grąžinimas į JAV, visiškas arba dalinis pajėgų perkėlimas iš Vokietijos į Lenkiją.

Anoniminiai šaltiniai laikraščiui sakė, kad šioje stadijoje tai tėra vidinis įvairių variantų vertinimas.

Tačiau Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai paneigė, kad tokie klausimai yra svarstomi.

Tariamus planus apie pasitraukimą paneigė ir JAV Gynybos departamento atstovas spaudai Ericas Pahonas. Pasak jo, Gynybos departamentas nuolat peržiūri šalies poziciją dėl pajėgų dislokavimo ir atlieka kaštų ir naudos analizę.

Atstovas spaudai pareiškė, kad JAV lieka ištikimos bendroms vertybėms ir tvirtiems santykiams tarp sąjungininkų bei yra visiškai įsipareigojusios NATO partnerei Vokietijai ir visam Aljansui.

Virš amerikiečių šarvuočio Vilniuje plaikstosi JAV vėliava. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Liepos 11-12 dienomis JAV prezidentas Donaldas Trumpas dalyvaus NATO viršūnių susitikime Briuselyje, kur, manoma, spaus sąjungininkus didinti valstybių narių gynybos biudžetus bent iki 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto – rodiklio, kurį NATO narės susitarė pasiekti iki 2024 m.

Vokietija jau yra sakiusi, kad negalės pasiekti tokio tikslo, tačiau Lenkija reikiamą finansavimą jau pasiekė.

D. Trumpas atkakliai tvirtina, kad JAV tenka per didelė NATO finansavimo našta.

JAV pajėgos Vokietijoje dislokuotos nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, o jų buvimas Vokietijoje naudojamas ir JAV operacijoms Afrikoje bei Artimuosiuose Rytuose.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.01; 09:00

jukneviciene_rasa11

Kaip derėtų vertinti Krašto apsaugos ministrės Rasos Juknevičienės interviu, duotą Sausio 13-osios minėjimo išvakarėse LRT laidos “Ant svarstyklių” vedėjui Gintarui Aleknoniui?

Interviu – informatyvus, nuoširdus, teikiantis vilčių. Ir tuo pačiu – nenutylintis padarytų klaidų, neslepiantis nenuveiktų darbų?

Pirmasis įspūdis – būtent toks. KAM vadovė džiaugėsi, kad per pastaruosius kelerius metus, kol ji vadovauja krašto apsaugos ministerijai, net keletą kartų lankėsi JAV, kur susitikdavo su aukšto rango Amerikos gynybos pareigūnais. Dažni vizitai Amerikon byloja, jog oficialusis Vašingtonas vertina Lietuvą kaip patikimą, svarbų partnerį.

Continue reading „Ko pasigedau televizijos diskusijų laidoje “Ant svarstyklių””