NATO greitojo reagavimo pajėgos

Trumposios naujienos

„NATO dėkoja Lietuvai, kaip priimančiajai šaliai, už didelį indėlį Aljanso ryšių pratyboms „Steadfast Cobalt“, – sakė birželio 1 d. NATO ryšių pratybų „Steadfast Cobalt 2017“ (liet. „Tvirtas kobaltas“) uždarymo ceremonijoje dalyvavęs krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza.

Pasak viceministro E. Kerzos, tiek Lietuvos kariuomenė, tiek Kauno miesto administracija pasirūpino sklandžiu priimančiosios šalies paramos ir reikalingų paslaugų suteikimu į didelio masto pratybas atvykusioms sąjungininkų pajėgoms. „Iš NATO atstovų sulaukėme itin gerų atsiliepimų ir vertinimų, todėl pakviečiau kitų metų „Steadfact Cobalt“ pratybas organizuoti vėl Lietuvoje“, – sakė krašto apsaugos viceministras.

Kaune nuo gegužės 21 d. vykusiose kasmetinėse NATO pratybose „Steadfast Cobalt“ dalyvavo apie 1000 NATO karių iš daugiau nei 40 skirtingų padalinių iš 25 NATO šalių narių. Pratybose buvo vertinami NATO ryšių vienetų gebėjimai užtikrinti informacijos apsikeitimą ir ryšio palaikymą tarp NATO greitojo reagavimo pajėgų (NRF) kovinių vienetų, jungtinių ir komponentų vadaviečių visame pasaulyje.

Kaune vykusiame pratybų uždarymo renginyje kartu su NATO įvairių vienetų, pajėgų ir štabų vadais dalyvavęs NATO pajėgų Europoje vadavietės vado pavaduotojas ryšiams ir kibernetinei gynybai generolas majoras Walter Huhn pabrėžė, kad siekiant kovoti su šių dienų kylančiomis grėsmėmis reikia didžiulių ir ryžtingų pastangų visose gynybos plotmėse, ne išimtis yra ir kibernetinė gynyba, saugus, greitas ir patikimas ryšys tarp NATO pajėgų bet kurioje pasaulio vietoje. „Šios pratybos leido testuoti ir vertinti eilę galimų grėsmių scenarijų, kuriuos, esant reikalui, NATO ryšių vienetai būtų pasirengę atremti“, – sakė gen. mjr. W. Huhn.

Viceministras E. Kerza pasidžiaugė, kad iš Lietuvos kariuomenės šiose pratybose dalyvavo didelę patirtį turintys Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono Tinklų valdymo ir kibernetinės gynybos modulio kariai ir Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ ryšių specialistai. „Pratybų rezultatai rodo, kad NATO ryšių bendruomenė, tuo pačiu ir Lietuvos kariuomenės ryšių specialistai, dar labiau pažengė į priekį ir demonstruoja ne tik gebėjimą greitai perdislokuoti reikiamus pajėgumus, bet ir užtikrinti saugų ir efektyvų Aljanso pajėgų užduočių vykdymą“, – sakė E. Kerza.

Pratybų vadovavimo ir valdymo centras kartu su visa infrastruktūra buvo dislokuotas Panemunėje esančiame Vytauto Didžiojo jėgerių batalione. Pratybose kariai užduotis vykdė naudodamiesi įvairiomis, technologiškai pažangiomis ryšių priemonėmis. Pratybų vietos apsaugą ir paramos užduotis vykdė Lietuvos kariuomenės vienetų kariai.

Lietuvos kariuomenė ir Kauno miesto savivaldybė šių pratybų metu teikė priimančiosios šalies paramą. Atvykstančioms pajėgoms suteikiamos reikalingos paslaugos: galimybė naudotis tiek civiline, tiek karine infrastruktūra, ryšių ir informacinių technologijų, apgyvendinimo ir maitinimo, medicinos ir kitos paslaugos.

Šios pratybos Lietuvos teritorijoje vyko jau antrą kartą – 2014 m. NATO greitojo reagavimo pajėgų pratybose „Steadfast Cobalt“ vyko Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokykloje Kaune. Praėjusiais metais šios pratybos vyko Rumunijoje.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

2017.06.03; 06:12

Fotoreportažai

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su kitų 27 NATO valstybių vadovais Belgijos sostinėje aptarė tolesnį Aljanso gynybinių pajėgumų stiprinimą, adekvataus finansavimo gynybai užtikrinimą, kovą su augančiu terorizmu.

Susitikimo pradžioje, dalyvaujant Belgų Karaliui Philippe‘ui, atidarytas naujasis NATO būstinės pastatas ir atidengti transatlantinę vienybę simbolizuojantys Berlyno sienos bei Rugsėjo 11-osios memorialai. Būtent per 2001 m. rugsėjo 11 d. teroristines atakas Niujorke vienintelį kartą buvo aktyvuotas Vašingtono sutarties 5-asis straipsnis, kuris įtvirtina pagrindinį NATO kolektyvinės gynybos principą.

NATO valstybių vadovai pritarė sprendimui, kad Aljansas kaip organizacija taptų su ISIS kovojančios koalicijos dalimi. Prezidentės teigimu, tragedijos Mančesteryje, Paryžiuje, Briuselyje ir kituose Europos miestuose labai aiškiai parodė, kad terorizmo grėsmė šiandien yra labai arti Europos žmonių. Todėl reikalingos sutelktos tiek NATO, tiek visos tarptautinės bendruomenės pastangos jai įveikti.

Aptariant tolesnį Aljanso gynybos stiprinimą, šalies vadovė pabrėžė, kad bendras tikslas – stiprus, gerai pasirengęs ir maksimaliai greitas NATO. Rusija toliau tęsia intensyvią militarizaciją rytiniame Aljanso pasienyje, dislokuoja taktinius ginklus ir repetuoja prieš Vakarus nukreiptus scenarijus. Rudenį laukia plataus masto puolamojo pobūdžio pratybos „Zapad 2017“. Toks agresyvus ir nenuspėjamas Rusijos elgesys verčia Aljansą adekvačiai reaguoti į kylančią grėsmę ir stiprinti savo kovinę parengtį bei gynybinius pajėgumus.

Šalies vadovės teigimu, būtina parengti nuolatos atnaujinamus gynybos planus, numatyti karinius scenarijus ir reformuoti NATO sprendimų priėmimą, jį greitinant ir dalį galių perduodant NATO vyriausiajam karinių pajėgų vadui (SACEUR).

Pasak Prezidentės, antrasis uždavinys – užtikrinti, kad prireikus Baltijos šalis pasiektų sąjungininkų pagalba. Tam būtina sukurti regioninę oro gynybą ir rasti sprendimus, kurie panaikintų galimą karinę regiono izoliaciją.

Kadangi pagrindinė konvencinė grėsmė Aljanso saugumui kyla iš Rytų, Lietuvos vadovės teigimu, reikia atitinkamai geografiškai perdislokuoti NATO pajėgas ir sunkiąją techniką. Šiuo metu Aljanso daliniai yra išdėstyti pagal pasenusią Šaltojo karo logiką – daugiausia Europos Vakaruose ir Pietuose. Rytiniame flange taip pat būtina užtikrinti nuolatinį sąjungininkų karių ir išankstinį sunkiosios karinės techikos, kuria prireikus galėtų pasinaudoti NATO greitojo reagavimo pajėgos, dislokavimą.

Pasak Prezidentės, Lietuva labai vertina JAV ir kitų NATO sąjungininkų solidarumą bei tiesioginį indėlį į mūsų valstybės saugumą. Lietuvoje baigiama formuoti pirmoji NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės pamaina. Regiono valstybėse nuolatos rotuojasi JAV kariai ir sunkioji technika.

JAV taip pat trečdaliu didina finansavimą Europos atgrasymo iniciatyvai. Kitąmet jis sieks 4,8 mlrd. dolerių.

Prezidentė susitikime pabrėžė, kad kiekvienos narės įsipareigojimas – įnešti savo indėlį į NATO stiprinimą: užtikrinti tinkamą gynybos finansavimą ir savo karinių pajėgų modernizavimą. Lietuvos gynybos išlaidos jau kitąmet viršys 2 proc. BVP. Karinių pajėgų modernizavimo srityje mūsų valstybė yra viena iš lyderių ir gerokai viršija NATO nubrėžtą standartą modernizavimui skirti 20 proc. gynybos lėšų. Lietuva tam skiria 30 proc. visų savo gynybos išlaidų.

Šalies vadovės teigimu, būtina stiprinti ir NATO vaidmenį atremiant nekonvencines grėsmes, veiksmingai kovoti su kibernetinėmis ir informacinėmis atakomis. Prezidentė taip pat pabrėžė, kad NATO turi išlaikyti atvirų durų politiką narystės Aljanse siekiančioms ir jai pasirengusioms valstybėms. Šalies vadovė išsakė paramą Gruzijos ir Ukrainos siekiui tapti transatlantinės bendruomenės narėmis.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba

Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

2017.05.26; 07:00

Trumposios naujienos

Gegužės 21 dieną Kaune, Panemunėje esančiame Vytauto Didžiojo jėgerių batalione, vyko NATO ryšių pratybų „Steadfast Cobalt“ (liet. Tvirtas Kobaltas) oficiali atidarymo ceremonija.

Ceremonijoje dalyvavęs Kibernetinio saugumo ir telekomunikacijų tarnybos direktorius pulkininkas Darius Adomaitis sveikino pratybų dalyvius, palinkėjo pasiekti užsibrėžtus pratybų tikslus. „Pasirengimo pratyboms procesas baigėsi, prasideda aktyvioji pratybų dalis. Matydamas jus vieningai stovinčius bendroje NATO rikiuotėje esu tikras, kad visus pratybų tikslus pasieksite.“, – sveikinimo kalboje sakė pulkininkas.

Pratybų vadovas, NATO Ryšių ir informacinių sistemų grupės J2-J6 viršininkas Didžiosios Britanijos Jūrų kapitonas Gregory Smith, ceremonijos metu dėkojo Lietuvos kariuomenei už puikią logistinę paramą, kurios dėka pratybų tikslai ir uždaviniai pratybų dalyviams tampa lengviau pasiekiami.

Vienos didžiausių šiemet vykstančių NATO ryšių pratybų „Steadfast Cobalt 2017“ gegužės 21–birželio 2 d. vyks Vytauto Didžiojo jėgerių bataliono teritorijoje. NATO pratybos „Steadfast Cobalt“ yra gynybinio pobūdžio, jose bus treniruojami ryšių vienetų pajėgumai ir vertinami greitai perdislokuojamų Aljanso ryšių sistemų vienetai, užtikrinantys NATO greitojo reagavimo pajėgų ir kitų vadaviečių sėkmingą užduočių vykdymą bet kurioje pasaulio vietoje ir per itin trumpą laiką.

Pratybose dalyvauja apie 1200 NATO karių iš daugiau nei 40 skirtingų padalinių iš 25 NATO šalių narių. Jų metu bus vertinami NATO ryšių vienetų gebėjimai užtikrinti informacijos apsikeitimą ir ryšio palaikymą tarp NATO greitojo reagavimo pajėgų (NRF) kovinių vienetų, jungtinių ir komponentų vadaviečių visame pasaulyje.

Pratybų vadovavimo ir valdymo centras kartu su visa infrastruktūra yra dislokuojama Panemunėje esančiame Vytauto Didžiojo jėgerių batalione. Pratybose kariai užduotis vykdys naudodamiesi įvairiomis, technologiškai pažangiomis ryšių priemonėmis.

Lietuvos kariuomenė ir Kauno miesto savivaldybė šių pratybų metu teikia priimančiosios šalies paramą. Atvykstančioms pajėgoms suteikiamos reikalingos paslaugos: galimybė naudotis tiek civiline, tiek karine infrastruktūra, ryšių ir informacinių technologijų, apgyvendinimo ir maitinimo, medicinos ir kitos paslaugos.

Šios pratybos Lietuvos teritorijoje rengti pasirenkamos jau antrą kartą – 2014 m. NATO greitojo reagavimo pajėgų pratybose „Steadfast Cobalt“ vyko Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokykloje Kaune. Praėjusiais metais šios pratybos vyko Rumunijoje.

Iš Lietuvos kariuomenės šiose pratybose dalyvaus Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono Tinklų valdymo ir kibernetinės gynybos modulio kariai ir Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ ryšių specialistai. Pratybų vietos apsaugą ir paramos užduotis vykdys kitų Lietuvos kariuomenės vienetų kariai.

Apie NATO Ryšių ir informacinių sistemų grupę:

NATO Ryšių ir informacinių sistemų grupė yra operacinių pajėgumų struktūrinis vienetas, kuris užtikrina NATO greitojo reagavimo pajėgų vadovavimą ir valdymą operacijose visame pasaulyje. Šis vienetas yra pažangiausių informacijos kaitos sistemų ir technologijų junginys, kuriame tarnauja ypač aukštos kvalifikacijos specialistai ir vadovaujantys karininkai.

Apie NATO greitojo reagavimo pajėgas:

NATO greitojo reagavimo pajėgos (NRF) – tai aukštos parengties, technologiškai pažangios daugianacionalinės NATO pajėgos, vienas iš kertinių aljanso karinių įrankių. NRF sudaro valstybių-narių šioms pajėgoms priskirti kariniai vienetai, kurie tam tikrą laiką budi savo šalyse ir yra pasirengę per nustatytą laiką persidislokuoti į operacijos regioną, jei būtų priimtas sprendimas panaudoti pajėgas. Priėmus sprendimą, NRF gali išvykti į operacijų rajoną per penkias dienas.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

Krašto apsaugos ministerijos nuotr.

2017.05.22; 01:02