Eglutė pusnyse. Vytauto Visocko nuotr.

Valstybinių miškų urėdijos (VMU) atstovai teigia, kad, nors gyvų kalėdinių eglučių pardavimai kasmet auga, dėl koronaviruso pandemijos šiemet šalies gyventojai kiek rečiau užsuka į medelynus jų išsirinkti. VMU atstovai taip pat priduria, kad pastaraisiais metais problemų dėl savavališkų medžių kirtimo kone visai nebekyla, žmonės darosi sąmoningesni ir patys aktyviai praneša apie miške pastebimus pažeidimus.
 
VMU Raudondvario medelyno vadovė Rima Žebriauskaitė Eltai teigė, kad vazonuose pasodintų eglučių pardavimai kasmet tendencingai auga.
 
„Eglučių su šaknimis pirkimas kasmet po truputį auga. Kai kurie žmonės bando jas vėliau sodinti, išsaugoti. O kai kurie perka jas vazonuose tik dėl patogumo“, – sakė ji.
 
Kalbėdama apie šventėms specialiai kertamas eglutes, R. Žebriauskaitė pabrėžė, kad tai neturėtų būti traktuojama kaip žala ekologijai, kadangi šie medžiai yra auginami ir kertami specialiai žiemos švenčių progai.
 
„Nematome jokios problemos dėl eglučių kirtimo, nes auginame jas specialiose plantacijose ir būtent šioms šventėms. Jų žmonės taip pat nemažai perka. Galbūt ir gerai, kad jas, o ne dirbtines, plastmasines egles perka. Augdamos jos atlieka oro valymo ir žaliosios erdvės kūrimo funkciją, ir nematau jokios problemos, kad vėliau jos yra kertamos ir puošiamos“, – tikino ji.
 
Visgi R. Žebriauskaitė pažymėjo, kad šiemet dėl COVID-19 pandemijos lietuviai kiek rečiau užsuka į medelynus išsirinkti šventinės eglutės.
 
„Galbūt šiemet kiek vangiau važiuojama į medelyną pirkti eglučių. Pastebėjome, kad kai kurie žmonės stengiasi atvažiuoti iš ryto, kai būna mažiau žmonių. Masiškai tikrai šiuo metu nevažiuojama. Tačiau dar, žinoma, yra laiko, galbūt dar ne visiems eglučių prireikė“, – sakė ji.
 
Nelegalaus eglučių kirtimo problema nebėra opi
 
VMU Miško apsaugos skyriaus vadovas Marius Ivanauskas tikina, kad savavališkas eglučių kirtimas nebėra opi problema šalyje.
 
„Nelegalaus eglučių kirtimo problema nebėra opi. Nors dar pasitaiko tokių atveju, bet jie yra pavieniai, per Lietuvą tik vienas kitas atvejis, tikrai ne daugiau. Labiau likusi tik tam tikra tradicija prieš Kalėdas rengti reidus dėl kalėdinių eglučių savavališko kirtimo“, – Eltai sakė jis, pridurdamas, kad bauda už nelegalų medžių kirtimą asmenims siekia nuo 14 iki 30 eurų, o papildomai gali būti taikoma ir bauda už padarytą žalą aplinkai.
 
Visgi dėl sunkios pandeminės padėties šalyje šiemet oficialūs miškų urėdijos pareigūnų reidai kartu su policija nėra vykdomi, teigė M. Ivanauskas.
 
„Šie metai labai sudėtingi dėl karantino, todėl miškininkai vis pravažiuoja, patikrina tas girininkijas, kur yra daugiau galimybių žmonėms atvažiuoti pasikirsti medžių, bet oficialių reidų kartu su policija šiemet neorganizavome“, – kalbėjo jis.
 
M. Ivanauskas taip pat pasidžiaugė, kad šalies gyventojai tampa sąmoningesni ir vis dažniau praneša apie įvairius pažeidimus, pastebėtus miškuose.
 
„Žmonės vis dažniau ir dažniau praneša ne tik apie savavališkus eglučių kirtimus, bet ir apie įvairiausius kitus pažeidimus. Žmonės tampa sąmoningesni, nebėra abejingi miško pažeidimams ir tikrai dažnai apie juos praneša“, – Eltai teigė jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.12; 00:01

Tolumoje – Lietuvos miškai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Per pirmuosius du šių metų ketvirčius nustatyta 70 neteisėtų miško kirtimo atvejų, kai buvo iškirsta 870 kubinių metrų medienos, – tai 14 atvejų mažiau negu pernai per tą patį laikotarpį, pranešė Aplinkos ministerija.
 
Pasak ministerijos, daugiau kaip pusė šių atvejų (44) fiksuoti valstybiniuose miškuose. Jų metu iškirsta 541 kubinis metras medienos – 99 kubiniais metrais daugiau negu per tokį pat laikotarpį 2019 metais. Privačiuose miškuose nustatyti 26 neteisėti miško kirtimo atvejai, kai iškirsta 329 kubiniai metrai medienos – 120 kubinių metrų mažiau nei per praėjusių metų antrąjį ketvirtį.
 
Per abu ketvirčius neteisėtais kirtimais valstybiniuose ir privačiuose miškuose padaryta 140,7 tūkst. eurų žalos aplinkai, 5,2 tūkst. eurų žalos – miško valdytojų turtui.
 
Valstybiniuose miškuose nustatyta 17 pagamintos miško produkcijos grobimo atvejų, kai buvo pagrobta 198 kubiniai metrai medienos (per 2019 metų tą patį laikotarpį nustatyti 9 atvejai, kai pagrobta 29 kubiniai metrai medienos).
 
Už neteisėtus miško kirtimus ir kitus Miškų įstatymo pažeidimus administracine tvarka nubausti 178 asmenys. Jiems skirta 9,3 tūkst. eurų baudų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.21; 00:30