Moldovos vėliava
Kišiniovas, rugsėjo 13 d. (AFP-ELTA). Moldova trečiadienį iš šalies išsiuntė Rusijos naujienų agentūros „Sputnik“ vadovą, kaltindama šią žiniasklaidos priemonę „propagandos ir dezinformacijos“ skleidimu.
56 metų Rusijos pilietis buvo „paskelbtas nepageidaujamu asmeniu… dešimčiai metų“ ir „išsiųstas su palyda“ iš Moldovos, sakoma vidaus reikalų ministerijos pranešime.
„Buvo imtasi priemonių išsiųsti užsienietį dėl jo kišimosi į Moldovos Respublikos vidaus reikalus, nes tai kelia pavojų mūsų šalies informaciniam saugumui“, – sakoma jame.
Nuo praėjusių metų, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, įtampa tarp abiejų šalių išaugo. Dabartinė proeuropietiška Moldovos vyriausybė griežtai pasmerkė invaziją ir apkaltino Rusiją sąmokslu nuversti Moldovos valdžią.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova įvardijo „sulaikytąjį“ kaip „Sputnik Moldova“ vadovą ir nurodė, kad jo pavardė – Vitalijus Denisovas.
Ji sakė, kad bus imtasi „atsakomųjų priemonių“. „Šio bjauraus žingsnio antirusiška esmė akivaizdi. Jo tikslas – išvalyti Moldovos informacinę erdvę nuo valdžios nepageidaujamos žiniasklaidos ir įbauginti tuos, kurie su ja nesutinka“, – „Telegram“ pareiškė M. Zacharova.
Moldovos vyriausybės atstovas spaudai Danielis Voda žurnalistams sakė, kad „institucija, kurios dalimi buvo minimas pilietis, nuolat rengė informacines atakas, skleidė melą, propagandą ir dezinformaciją“.
2,6 mln. gyventojų turinti šalis, besiribojanti su Ukraina ir ES nare Rumunija, pernai pateikė paraišką įstoti į Europos Sąjungą.
Iranas. Nacionalinė vėliava
Teheranas, gegužės 5 d. (AFP-ELTA). Iranas išprašė iš šalies keturis Azerbaidžano diplomatus, penktadienį pranešė valstybinė žiniasklaida. Jos teigimu, tai – atsakas į Baku veiksmus, kai balandžio mėnesį buvo išsiųsti Irano ambasados darbuotojai.
„Keturi diplomatai iš Azerbaidžano Respublikos užsienio reikalų ministerijos, paskelbti nepageidaujamais asmenimis, praėjusį mėnesį buvo išsiųsti iš Irano“, – pranešė oficiali naujienų agentūra IRNA.
Praėjusio mėnesio pradžioje Azerbaidžano užsienio reikalų ministerija teigė pranešusi Irano ambasadoriui, kad „keturi Irano ambasados darbuotojai buvo paskelbti nepageidaujamais asmednimis ir per 48 valandas turi išvykti iš šalies“. Baku apkaltino ambasados darbuotojus vykdžius veiklą, „nesuderinamą su jų diplomatiniu statusu“, bet išsamesnės informacijos nepateikė.
Ryšiai tarp kaimynių Azerbaidžano ir Irano pašlijo sausį, kai užpuolikas įsiveržė į Baku ambasadą Teherane, nužudė diplomatą ir sužeidė du ambasados apsaugos darbuotojus. Azerbaidžano vėliava
Azerbaidžano užsienio reikalų ministerija dėl šaudymo apkaltino Iraną, jos atstovas Ayxanas Hacizada teigė, kad ataką paskatino prieš Azerbaidžaną nukreipta kampanija. Savo ruožtu Irano užsienio reikalų ministerija teigė, jog Teheranas griežtai pasmerkė išpuolį, bet tvirtino, kad jo motyvai buvo „asmeniniai“.
Santykiai tarp dviejų šalių nuo seno įtempti – buvusi sovietinė respublika yra artima Irano istorinės varžovės Turkijos sąjungininkė.
Teheranas baiminasi, kad Izraelis, pagrindinis ginklų tiekėjas Baku, gali pasinaudoti Azerbaidžano teritorija galimam Irano užpuolimui.
Krokuva, Lenkija, rugsėjo 28 d. (AFP-ELTA). Lenkijos Krokuvos miestas trečiadienį paskelbė „Pink Floyd“ atlikėją Rogerį Watersą nepageidaujamu asmeniu dėl jo požiūrio į karą Ukrainoje, praėjus kelioms dienoms po to, kai dėl to buvo atšaukti jo koncertai.
„Nenorime Krokuvoje žmonių, kurie informaciniame kare stoja Rusijos pusėn ir palaiko ar kartoja (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino propagandą“, tviteryje pareiškė miesto tarybos viceprezidentas Michalas Drewnickis.
Jis pridūrė, kad taryba vienbalsiai nusprendė paskelbti britų muzikantą nepageidaujamu asmeniu, tačiau šis žingsnis nėra teisiškai privalomas.
Šį mėnesį R. Watersas parašė atvirą laišką, kuriame teigė, kad Vakarai turėtų nutraukti ginklų tiekimą Kyjivui, kaltino prezidentą Volodymyrą Zelenskį leidus Ukrainoje „kraštutinį nacionalizmą“ ir ragino jį „nutraukti šį kruviną karą“.
Ukrainos pirmoji ponia Olena Zelenska atsakė R. Watersui tviteryje: „Geriau taikos paprašykite Rusijos Federacijos prezidento. Ne Ukrainos“.
Du R. Waterso koncertai buvo suplanuoti Krokuvos „Tauron“ arenoje 2023 metų balandį. Tačiau šeštadienį „Live Nation Polska“ tviteryje parašė, kad pasirodymai „atšaukti“, bet išsamesnės informacijos nepateikė.
R. Watersas feisbuke paneigė Lenkijos žiniasklaidos pranešimus, kad jo komanda pasitraukė, ir apkaltino miesto tarybos narį Lukaszą Wantuchą, kuris ragino gyventojus boikotuoti koncertus, „drakonišku mano kūrybos cenzūravimu“.
Jis sakė, kad norėjo tik paraginti abi šalis „siekti taikos derybų keliu, o ne eskaluoti reikalus iki žiaurios pabaigos“.
Persona non grata
Priština, gruodžio 31 d. (ELTA). Kosovo užsienio reikalų ministrė Donika Gërvalla penktadienį paskelbė nepageidaujamu asmeniu Jungtinių Tautų misijos Kosove (UNMIK) darbuotoją iš Rusijos.
„Kosovo premjero Albino Kurti pasiūlymu aš šiandien priėmiau sprendimą paskelbti persona non grata UNMIK darbuotoją Rusijos pilietį dėl jo žalingo poveikio, kuris pažeidė nacionalinį saugumą“, – parašė penktadienį savo „Facebook“ paskyroje D. Gërvalla.
Spalio 22 d. Kosovo prezidentė Vjosa Osmani paskelbė nepageidaujamais asmenimis du Rusijos diplomatus iš RF ambasados Serbijoje Kanceliarijos Prištinoje. Pasak valstybės vadovės, Rusijos diplomatų veikla „darė neigiamą poveikį Kosovo nacionaliniam saugumui ir konstitucinei tvarkai“.
Serbijai priklausęs Kosovo autonominis regionas vienašališkai paskelbė nepriklausomybę 2008 metų vasario mėnesį. 2010 metais jo nepriklausomybę pripažino JT Tarptautinis Teisingumo Teismas. Pagal Belgrado versiją, šiuo metu Kosovą pripažįsta 104 šalys, Priština teigia, kad tokių šalių yra 117. Kosovo nepripažįsta daugiau kaip 60 šalių, tarp jų – Kinija, Indija, Rusija, Izraelis, Graikija, Ispanija.
Filipas Kirkorovas. EPA-ELTA nuotr.
Pirmadienį Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė Rusijos ir Bulgarijos piliečio Filipo Kirkorovo skundą dėl Migracijos departamento sprendimo uždrausti jam atvykti į Lietuvą.
Pranešime spaudai teigiama, kad skunde pareiškėjas prašė panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2021 m. sausio 19 d. sprendimą, kuriuo jam buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2026 m. sausio 18 d. ir buvo įrašytas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą.
„Teismas atmetė F. Kirkorovo skundą, Migracijos departamento sprendimą paliko nepakeistą, teismas vadovavosi įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatomis ir pripažino, kad Migracijos departamentas pagrįstai įvertino Užsienio reikalų ministerijos pateiktą informaciją ir turėjo pagrindą priimti tokį sprendimą“, – žurnalistams pirmadienį teigė Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė.
„Teismas vertino tą aplinkybę, kad Migracijos departamentas nagrinėdamas Užsienio reikalų ministerijos informaciją taisyklių ir kriterijų, kuriais vertino grėsmę nepažeidė ir byloje įrodymų, paneigiančių Užsienio reikalų ministerijos pateiktą informaciją, nėra“, – taip pat pridūrė ji.
Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, konstatavo, kad Migracijos departamentas sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priėmė atsižvelgęs į kompetentingos institucijos – Užsienio reikalų ministerijos – pateiktą informaciją, jog užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui, rašoma teismo pranešime.
Užsienio reikalų ministerija rašte Migracijos departamentui nurodė, kad F. Kirkorovas yra populiarus Rusijos Federacijos atlikėjas ir prodiuseris, dėl savo aktyvios koncertinės ir organizacinės veiklos darantis įtaką įvairiems visuomenės sluoksniams Rusijos Federacijoje ir kitose buvusios SSSR valstybėse, jo koncertinė veikla užsienio valstybėse oficialių Rusijos Federacijos pareigūnų atvirai įvardijama kaip Rusijos Federacijos „minkštosios galios“ sklaidos įrankis. F. Kirkorovas nuolat lankosi ir koncertuoja Rusijos Federacijos neteisėtai aneksuotame Krymo pusiasalyje, taip sąmoningai paneigdamas Ukrainos teritorinį integralumą ir suverenitetą bei netiesiogiai pateisindamas agresyvius Rusijos Federacijos veiksmus. Už šiuos veiksmus jis įtrauktas į Ukrainoje nepageidaujamų asmenų, kuriems draudžiama lankytis šioje šalyje, sąrašą. Ministerijos nuomone, F. Kirkorovo lankymasis Lietuvoje gali kelti grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui.
Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. kovo 16 d. rezoliuciją „Dėl tebevykdomos Krymo okupacijos ir aneksijos pasmerkimo“ ir įvertinęs Užsienio reikalų ministerijos pateiktą informaciją, padarė išvadą, kad Migracijos departamentas turėjo pagrindą pripažinti, jog pareiškėjo veiksmų pobūdis sudarė pagrindą konstatuoti jo keliamą grėsmę valstybės saugumui. Byloje įrodymų, paneigiančių tokio vertinimo teisėtumą, nėra.
Teismas taip pat pažymėjo, jog pareiškėjo skundo argumentas, kad jam pritaikyta poveikio priemonė yra neproporcinga ir diskriminacinio pobūdžio, yra teisiškai nepagrįsta.
Šis sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Filipas Kirkorovas. EPA-ELTA nuotr.
Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) pirmadienį rašytine tvarka išnagrinėjo Rusijos atlikėjo Filipo Kirkorovo skundą dėl draudimo jam atvykti į Lietuvą. Sprendimą šioje byloje teismas skelbs birželio 14 d., sakoma pranešime.
ELTA primena, kad sausio 19 dieną Migracijos departamentas Užsienio reikalų ministerijos prašymu įtraukė Rusijos atlikėją F. Kirkorovą į nepageidaujamų asmenų sąrašą Lietuvoje. Draudimas atlikėjui atvykti į Lietuvą galioja penkerius metus.
Užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio pasirašytame teikime Migracijos departamentui buvo rašoma, kad žinomas atlikėjas savo daugkartiniais apsilankymais neteisėtai aneksuotame Krymo pusiasalyje sąmoningai neigė Ukrainos teritorinį integralumą ir suverenitetą bei tokiu būdu netiesiogiai pateisino agresyvius Rusijos Federacijos veiksmus.
Kovo 25 dieną Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė nagrinėti Rusijos piliečio F. Kirkorovo skundą, kuriame prašoma panaikinti Migracijos departamento sprendimą.
Lenkijos karinės kontržvalgybos tarnybos vadovo pasiūlymu Užsieniečių reikalų valdyba įtraukė į šalyje nepageidaujamų asmenų sąrašą Rusijos pilietį Jevgenijų Rešetnikovą.
Kaip pranešė antradienį Lenkijos televizijos kanalas „Polsat“, vyras prisistatydavo kaip Rusijos televizijos reporteris, bet, pasak specialiųjų tarnybų, jo veikla peržengdavo žurnalisto darbo ribas.
Lenkijos karinės kontržvalgybos tarnybos duomenimis, J. Rešetnikovas kaupė informaciją, naudojamą Rusijos veiksmams prieš Lenkiją, taip pat ir dezinformacijai.
“J. Rešetnikovo aktyvumas kėlė grėsmę Lenkijos interesams, taip pat šalyje dislokuotoms sąjungininkų pajėgoms. Jam uždrausta penkerius metus įvažiuoti į Lenkiją ir trejus metus – į Šengeno zoną“, – pranešė „Polsat“.
Pasak naujienų agentūros TASS, „J. Rešetnikovas dirba Rusijos valstybinės televizijos ir radijo kompanijos (VGTRK) specialiuoju korespondentu“.
Rusija pirmadienį paskelbė, kad iš šalies išsiuntė Bulgarijos diplomatą, taip atsakydama į analogišką Bulgarijos žingsnį.
Rusijos užsienio reikalų ministerija teigia, kad, reaguodama į „nepagrįstą“ jos diplomato išsiuntimą, ji paskelbė Bulgarijos karo atašė padėjėją nepageidaujamu asmeniu ir skyrė jam 72 valandas išvykti iš Rusijos.
Anksčiau šį mėnesį ES ir NATO narė Bulgarija dėl šnipinėjimo paskelbė Rusijos karo atašė nepageidaujamu asmeniu ir išsiuntė iš šalies.
Prokurorai pradėjo prieš jį tyrimą dėl JAV karių šnipinėjimo Bulgarijoje. Tai buvo jau šeštas atvejis nuo 2019 metų spalio, kai Bulgarija dėl įtariamo šnipinėjimo išsiuntė Rusijos diplomatą ar aukšto rango ambasados pareigūną.
Rusija tvirtina, kad jos diplomato išsiuntimas iš ambasados Bulgarijoje yra nepagrįstas.
Rusija pirmadienį paskelbė išsiunčianti du Bulgarijos diplomatus – tai esą tokio pat pobūdžio atsakomosios priemonės, Bulgarijai dėl įtarimų šnipinėjimu rugsėjį išsiuntus du Rusijos diplomatus.
Rusijos užsienio reikalų ministerija pranešime sakė, kad buvo iškviestas Bulgarijos ambasadorius Atanasas Krystinas, norint jį informuoti, jog du Maskvoje dirbantys diplomatai nuo šiol laikomi personae non gratae.
„Toks žingsnis yra atsakas į nepagrįstą Bulgarijos valdžios institucijų sprendimą rugsėjį iš šalies išsiųsti du Rusijos prekybos misijos Sofijoje atstovus“, – teigiama ministerijos pranešime.
Rugsėjį Bulgarija paskelbė išsiunčianti du Rusijos diplomatus dėl įtarimų šnipinėjimu kariuomenei. Maskva teigė, kad sprendimą vertina kaip „sąmoningą bandymą pakenkti konstruktyviam Rusijos-Bulgarijos bendradarbiavimui“.
Bulgarijos prokuroro teigimu, Rusijos piliečiai nuo 2016 metų rinko įslaptintą informaciją apie Bulgarijos kariuomenės modernizavimo planus.
Incidentas greičiausiai pablogins įprastai šiltus, tačiau pastaruoju metu griūvančius valstybių santykius. Praėjusiais metais taip pat buvo išsiųsti trys Rusijos diplomatai dėl kaltinimų rinkus įslaptintą informaciją.
Persona non grata
Pirmadienį Austrijos ambasadorius Maskvoje Johannesas Eigneris buvo iškviestas į Rusijos užsienio reikalų ministerija, kur jam buvo pareikštas griežtas protestas dėl „nepagrįsto“ Rusijos diplomato išsiuntimo ir pranešta apie atsakomąsias priemones, informuoja „Interfax“.
„Vadovaujantis abipusiškumo principu, persona non grata paskelbtas Austrijos ambasados Rusijoje diplomatas“, – pareiškė RF URM atstovai.
Laikraščio „Kronen Zeitung“ duomenimis, iš Austrijos išsiunčiamas Rusijos diplomatas daugelį metų užsiiminėjo pramoniniu šnipinėjimu IT kompanijoje, jam padėjo Austrijos pilietis.
Sulaikius Norvegijos pilietį, įtariamą svarbios informacijos perdavimu užsienio valstybei, iš Norvegijos bus išsiųstas Rusijos pilietis. Tai trečiadienį pranešė televizijos kanalas NRK, remdamasis Norvegijos užsienio reikalų ministerija.
„Mes informavome Rusijos Federacijos ambasadorių, jog Rusijos ambasados darbuotojas yra persona non grata ir bus prašoma, kad jis paliktų Norvegiją. Šių priemonių imamasi todėl, kad Rusijos ambasados darbuotojo veiksmai neatitinka jo kaip diplomato statuso ir vaidmens“, – pareiškė Norvegijos URM atstovai.
NRK duomenimis, omenyje turimas diplomatas dirbo Rusijos ambasados prekybos skyriuje. Jis paskelbtas nepageidaujamu asmeniu ir turi per 72 valandas palikti Norvegiją.
Slovakijos užsienio reikalų ministerija nekomentuos Rusijos diplomato išsiuntimo iš šalies. Tai trečiadienį naujienų agentūrai TASS pareiškė žinybos spaudos sekretorius Borisas Handelis.
„URM nekomentuos Rusijos diplomato išsiuntimo iš Slovakijos fakto, – pabrėžė jis. – Nebus komentarų ir dėl (šio incidento) detalių“.
Apie Rusijos diplomato išsiuntimą trečiadienį žurnalistams pranešė Slovakijos ministras pirmininkas Peteris Pellegrinis. Anot jo, Rusijos diplomatas buvo išsiųstas lapkričio 22 d. „remiantis informacija, gauta iš karinės žvalgybos“, jis „buvo paskelbtas nepageidaujamu asmeniu, kadangi vykdė žvalgybinę veiklą prieš Slovakiją ir NATO“.
„Slovakija atliko (išsiuntimo) procedūrą jos neviešindama. Žinoma, apie tai informuotos visos NATO valstybės. Buvo tikimybė, kad visuomenė vis tiek sužinos šią informaciją. Todėl aš nusprendžiau, kad reikia oficialiai informuoti jus (žurnalistus) apie tai“, – pabrėžė vyriausybės vadovas.
Rusijos ambasada Bratislavoje atsisakė komentuoti Slovakijos premjero pareiškimą.
Vėl lipame ant grėblio, kuris ne sykį mums skaudžiai trinktelėjo, demonstruodamas, jog primityvūs politiniai žaidimai atneša daugiau žalos nei naudos. Tik šitaip derėtų vertinti kilusį triukšmą dėl rusų dainininko Olego Gazmanovo dainos apie Sovietų Sąjungą.
Niekaip nesuprantu, kodėl kilo diskusija, verta ar neverta rusų atlikėją įvardinti nepageidaujamu asmeniu Lietuvoje. Gal galite pasakyti, ką blogo O.Gazmanovas padarė Lietuvai? Tą nostalgišką dainą apie SSRS, kuriai priklausė ir trys Baltijos valstybės, jis atliko Rusijoje.
Be kita ko, kas girdėjo O.Gazmanovo dainą apie SSRS, vargu ar drįs tvirtinti, jog dainos žodžiuose apart nostalgijos dar esama ir agresyvumo, naujų imperinių užmačių. Nėra jokių užuominų, jog SSRS reikia atgaivinti. Dainoje tiesiog liūdnai konstatuojama, jog buvo tokia SSRS, kad jai priklausė ir Lietuva, ir kad daugelis iš mūsų gimėme būtent SSRS laikais…
„Amerikiečių juristas ir buvęs JAV teisingumo ministerijos bendradarbis išvarytas iš Rusijos šį mėnesį po to, kai jis, matyt, atsisakė bendradarbiauti su Rusijos specialiosiomis tarnybomis“, – rašo Financial Times Maskvos korespondentas Karlas Kloveris (Charles Clover).
Tomas Fairstaunas (Thomas Firestone) gavo Teisingumo ministerijos paskyrimą į Amerikos ambasadą Maskvoje, bet paliko valstybės tarnybą dėl darbo privačioje juridinėje kompanijoje Baker & McKenzie, praneša leidinys.
