Rinkimai. Kokia jų vertė. Slaptai.lt foto

Politikos filosofas prof. Alvydas Jokubaitis ir politologas dr. Vincentas Vobolevičius advokato Igno Vėgėlės moderuojamoje diskusijoje pirmadienį aptars, kas yra demokratija visuotinio nepasitikėjimo laikais.
 
Pranešama, kad diskusijų ciklo „Ieškom sprendimo“ tikslas – suvienyti neabejingus Lietuvos intelektualus, kad būtų rasti atsakymai, kaip Lietuvos valstybė turėtų būti valdoma. Diskusijų metu bus kalbinami įvairių sričių specialistai, visuomenininkai, intelektualai, kad išsiaiškintume svarbiausias Lietuvos problemas ir kaip galima jas spręsti.
 
Skelbiama, kad pirmoje ciklo diskusijoje bus ieškoma atsakymų į klausimus ar demokratija šalyje nesibaigia rinkimų naktį, kam tarnauja valdžios įstaigos, kokie valdžios veiksmai didina pasitikėjimo prarają tarp gyventojų ir politinės valdžios ir ar įmanoma šį pasitikėjimą atkurti.
Taip pat bus diskutuojama apie tai, kas sukelia visuomenės poliarizaciją, kodėl politikai ją skatina bei kur reikia brėžti ribą valstybės kišimuisi į žmonių gyvenimus.
 
Renginio data ir laikas: 2023 m. rugsėjo 18 d. 11.30 val., trukmė – apie 1 val. 20 min., diskusijoms pratęsti prie kavos ar arbatos puodelio – apie 40 min.
 
Renginio vieta: Pirklių klubas (Gedimino pr. 35, Vilnius) Akanto salė (3 a.)
 
Renginio dalyviai: prof. Alvydas Jokubaitis, politikos filosofas; dr. Vincentas Vobolevičius, politologas; prof. dr. Ignas Vėgėlė, advokatas.
 
Kontaktinis asmuo: Evelina Gruzdienė, tel. +370 64363007, el. paštas kurybiniai.sprendimai@gmail.com
 
Kanalai, kuriuose bus transliuojama: https://youtube.com/live/2v93SdvNdlA . Taip pat kviečiame tiesioginę transliaciją 11.30 val. stebėti Eltos Facebook puslapyje.
 
Lauksime atvykstant!
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2023.09.16; 08:18 

Eifelio bokštas. EPA – ELTA nuotr.

Paryžius, kovo 20 d. (AFP-ELTA). Prancūzijos ministrės pirmininkės Elisabeth Borne vyriausybė pirmadienį vos išgyveno pirmąjį – ir labiau rizikingą – iš dviejų pasiūlymų balsuoti dėl nepasitikėjimo. Vyriausybė kritikuojama dėl sprendimo apeiti parlamentą ir imtis prieštaringai vertinamos pensijų reformos.
 
577 vietų Nacionalinė Asamblėja, parlamento žemieji rūmai, atmetė pasiūlymą vos devyniais balsais, 278 parlamentai balsavo prieš vyriausybę. Pasiūlymą buvo pateikusi centristinė Lioto koalicija, jį palaikė kairioji opozicija.
 
Vėliau įstatymų leidėjai pradėjo balsuoti dėl antrojo nepasitikėjimo vyriausybe pasiūlymo, pateikto kraštutinių dešiniųjų Nacionalinio susirinkimo, bet jis laikomas mažiau pavojingu vyriausybei. Rezultatų tikimasi iškart po balsavimo.
 
Kad išgyventų, vyriausybė buvo priklausoma nuo dešiniosios opozicijos narių, pirmojo pasiūlymo respublikonai nepalaikė.
 
Pasak analitikų, pasiūlymas, atmestas tokiu mažu skirtumu, yra naujas smūgis E. Borne ir jos vyriausybei. Paskelbus rezultatus, kairieji parlamentarai skandavo E. Borne: „Atsistatydink!“ ir rodė pensijų reformą smerkiančius ženklus.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2023.03.21; 01:00

Gabrielius Landsbergis. Foto by Dainiaus Labutis (ELTA).

Europos Komisijai (EK) pateikus išaiškinimą dėl sankcijų Kaliningrado tranzitui, opozicija vis garsiau pradėjo reikalauti užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio politinės atsakomybės.
 
Pasak valdančiųjų politinių oponentų, šioje situacijoje vis dar lieka neatsakyta į labai daug klausimų, iš jų – ir koks buvo paties prezidento Gitano Nausėdos vaidmuo derantis su EK dėl Kaliningrado tranzito.
 
Todėl Seimo opozicija jau be užuolankų kalba apie G. Landsbergiui gresiančią interpeliaciją, kurios metu iš ministro tikimasi konkrečių atsakymų.
 
G. Paluckas palaiko interpeliaciją: G. Landsbergis turi atsakyti į konkrečius klausimus
 
Lietuvos socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas įsitikinęs, kad dėl susidariusios situacijos pagrindinė atsakomybė krenta užsienio reikalų ministrui G. Landsbergiui.
 
„Yra įstatymas dėl tarptautinių sankcijų taikymo. Ir tame įstatyme yra labai aiškiai pasakyta, kad už tarptautinių sankcijų taikymą, interpretacijas ir kitus dalykus yra atsakinga Užsienio reikalų ministerija. Ir po paskutinių įstatymo pataisų, įsigaliojusių gegužės 17 d., komisija, kuriai asmeniškai turi vadovauti užsienio reikalų ministras“, – atkreipia dėmesį G. Paluckas.
 
Tuo tarpu prezidento atsakomybės dėl Kaliningrado tranzito krizės politikas tikina nematantis.
 
„Priėmus sprendimą Lietuvos vardu jį reikia ginti visose institucijose ir jis sąžiningai tai darė. (…) Mano žiniomis, tiek, kiek esu kalbėjęs ir su diplomatais, ir su mūsų europarlamentarais, kurie irgi girdi tuose koridoriuose visą informaciją, prezidentas G. Nausėda savo darbą atliko ir jį atliko teisingai“, – akcentavo jis.
 
Todėl, G. Palucko teigimu, reaguodama į susidariusią situaciją opozicija ketina reikalauti G. Landsbergio atsakomybės – bus renkami parašai interpeliacijai.
 
„Interpeliacija būtų prasminga. Kolegos demokratai iš pradžių gal abejojo, bet kiek girdėjau paskutinius pareiškimus, jie irgi mano, kad interpeliacija būtų reikalinga“, – Eltai teigė G. Paluckas.
Socialdemokratų partijos vadovas Gintautas Paluckas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
„Ir ne tuo tikslu, kad mes manytume, jog yra įmanoma politinį koalicijos lyderį G. Landsbergį išversti iš posto, tai yra truputį naivu, nes tada, tikėtina, griūtų koalicija, bet tam, kad būtų užduoti labai konkretūs klausimai ir būtų pateikti atsakymai remiantis dokumentais ir tiksliais įvykiais, ir veiksmais, kurie buvo atlikti ir padaryti“, – pažymėjo jis.
 
G. Paluckas akcentuoja, kad ministras interpeliacijos metu turės atsakyti į labai konkrečius klausimus, kurių opozicijai kyla nemažai.
 
„Dabar mes irgi samprotaujame, o G. Nausėda čia kada įsijungė? O kaip tos gairės, ar konsultavosi URM formaliai su EK, ar patys tik sugalvojo, kad va atėjo kalendorius ir taikome visas sankcijas kaip suprantame? Kodėl nebuvo įsteigta komisija turėjusi spręsti tuos klausimus su G. Landsbergiu priešakyje? Tai yra klausimai, kurie yra labai tikslūs ir į juos labai tiksliai turi atsakyti interpeliuojamas ministras“, – pabrėžė jis.
 
Visgi G. Paluckas teigia, kad dar reikia pasverti, ar verta dėl interpeliacijos G. Landsbergiui klausimo šaukti neeilinę Seimo sesiją, ar visgi vertėtų palaukti rudens.
 
S. Skvernelis: interpeliacijos galimybės neatmetame
 
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis taip pat neatmeta galimybės G. Landsbergiui inicijuoti interpeliaciją. Visgi, pasak jo, prieš priimant sprendimą dėl interpeliacijos, ministras yra laukiamas frakcijos posėdyje.
 
„Mes tikimės, kad užsienio reikalų ministras kitą savaitę atvyks į frakcijos posėdį ir mes ten galėsime pasikalbėti dalykiškai, labai rimtai. Tie paaiškinimai yra reikalingi ir galbūt įtikins, kažką pakeis, bet atrodo, kad situacija tokia – eilinis Lietuvos nesusipratimas tarptautinėje erdvėje, kur tą veidą Lietuvos turi gelbėti po to EK“, – Eltai teigė S. Skvernelis.
 
G. Landsbergis ir S. Skvernelis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Po šio  frakcijos susitikimo su ministru ir priimsime galutinius sprendimus. Mes puikiai suprantame, kad šioje Vyriausybėje visi ministrai, kad ir ką jie bedarytų, ir kaip bedirbtų, yra tinkami ministrei pirmininkei, matosi, kad ir Prezidentūrai lygiai taip pat yra tinkami. Tai interpeliacijos prasmė yra vienintelė – kad tie klausimai būtų iškelti ir į juos reikėtų viešai atsakyti, būtų diskusija, visuomenė galbūt daugiau sužinotų peripetijų“, – akcentavo jis.
 
Politikas taip pat atkreipia dėmesį, kad tai nėra pirmas G. Landsbergio paslydimas užsienio politikoje.
 
„Tai nėra vien simbolika. Aš suprasčiau, kad jei tai būtų vienas ar antras paslydimas, bet dabar jie yra nuolatiniai. Ir mes nežinome, ko laukti, mes tampame tokia valstybe, kuri yra neprognozuojama užsienio politikos srityje. Tai čia yra blogiausias dalykas ir tai mato mūsų užsienio partneriai“ , – sakė jis.
 
S. Skvernelis taip pat pažymi, kad kol kas dar neatsakytas klausimas dėl prezidento vaidmens derantis su EK dėl Kaliningrado tranzito.
„Užsienio politikos reikalų lauke žaidžia arba atstovauja tiek prezidentas, tiek ir užsienio reikalų ministras. Tai kas dabar kokį indėlį ten į nešė, tai galbūt jie galėtų ir patys atsakyti“, – pabrėžė jis.
 
R. Karbauskis: jei interpeliacija bus inicijuojama, pasirašysime
 
Savo ruožtu LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis mano, kad EK pateiktas išaiškinimas dėl Kaliningrado tranzito yra teisingas ir logiškas. O dėl to, kad, politiko teigimu, Lietuva nesulaukusi EK gairių paskubėjo taikyti sankcijas tranzitui į Kaliningradą, neabejotinai, yra G. Landsbergio kaltė.
 
„Mes davėme rusų propagandos mašinai kuro. G. Landsbergis ir jo draugai, norėdami atrodyti didžiausiais patriotais pasaulyje, jie realiai dirbo rusų propagandai“, – piktinosi R. Karbauskis.
 
Visgi politikas skeptiškai vertina Seimo galimybes G. Landsbergiui surengti interpeliaciją. R. Karbauskis įsitikinęs, kad apie G. Landsbergio atsakomybę prakalbęs S. Skvernelis nesiryš inicijuoti interpeliacijos.
 
LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

„Mačiau Sauliaus pareiškimą, kad demokratai reikalauja G. Landsbergio atsakomybės, bet čia yra paprasčiausiai bandymas padaryti Lietuvos žmones kvailiais. Ką tik jie (S. Skvernelio frakcija – ELTA) balsavo, jų balsais priimtas sprendimas dėl V. Landsbergio, sprendimas, kurį praeitoje kadencijoje Saulius juodai kritikavo, ir staiga jis pakeičia poziciją“, – atkreipė dėmesį jis.
 
Visgi R. Karbauskis akcentuoja, kad jeigu prašai dėl interpeliacijos G. Landsbergiui būtų renkami, LVŽS frakcija šią iniciatyvą palaikytų.
„Jeigu S. Skvernelis parašus rinks, garantuoju 20 balsų, mes visi pasirašysime. Bet netikiu, kad parašai bus renkami, nė trupučio“, – patikino jis.
 
Politikas įsitikinęs, kad net ir surinkus reikiamus parašus interpeliacijai, G. Landsbergio kaip užsienio reikalų ministro postas nesudrebėtų.
„Mes galime šnekėti apie atsakomybę, bet žinant G. Landsbergio aroganciją ir jo požiūrį į savo veiklą, tai juokinga šnekėti apie tai, kad jis kada nors prisiims atsakomybę. Jis jos niekada neprisiims“, – pabrėžė jis.
 
Kaliningrado tranzito klausimas tapo trinčių tarptautinėje ir vidaus politikoje priežastimi
 
Po kelias savaites trukusių diskusijų EK paskelbė naujas gaires, pagal kurias leido Rusijai geležinkeliais per ES teritoriją gabenti sankcionuotas prekes į Kaliningradą. Toks sprendimas priimtas po to, kai birželio 17 d. įsigaliojus ES sankcijoms, Lietuva apribojo plieno bei juodųjų metalų tranzitą į Kaliningradą. Kaip aiškino už sprendimą atsakingi politikai, šis draudimas buvo grįstas ES sankcijomis, numatytomis dar pavasarį.
 
Rusija į tokius įvestus apribojimus sureagavo reikšdama pasipiktinimą ir net grasinimus Lietuvai. Savo ruožtu EK ir kai kurios ES valstybės išsakė nuomonę, kad tranzitui per Lietuvą europinės sankcijos neturėtų būti taikomos. Diplomatiniuose koridoriuose kalbėta, kad toks sprendimas padės deeskaluoti ir taip įtemptą situaciją regione.
 
Tačiau Lietuvos Vyriausybė ir toliau laikėsi pozicijos, kad skelbti naujų EK gairių nereikia, nes jos tik dar labiau paskatins Rusijos agresyvų elgesį. Be to, valdantieji tikino, kad dar pavasarį buvo gavę EK išaiškinimą, kad draudimas įvežti sankcionuotas prekes apima ir jų tranzitą per Lietuvą.
 
Kaliningrado tranzito klausimas kėlė įtampą ir šalies viduje. Opozicinės partijos reiškė priekaištus dešiniųjų Vyriausybei, kad ši apribojimus Kaliningrado tranzitui įvedė prieš tai nesuderinusi su ES institucijomis ir partneriais. Galiausiai po EK išaiškinimo dėl sankcijų Kaliningrado tranzitui S. Skvernelio vadovaujama partija pareikalavo užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio atsakomybės. Nepasitenkinimą Vyriausybės veikla reiškė ir dalis valdančiųjų. Pasak jų, Vilnius turėjo užimti griežtesnę poziciją ir neatsitraukti, net spaudžiant ES valstybėms ir EK, nuo pritaikytų apribojimų Rusijos prekėms, gabenamos tranzitu per Lietuvą.
 
Trečiadienį Europos Komisijos sprendimą paskelbus oficialiai užsienio reikalų ministras, prezidentas ir premjerė nesuskubo pakomentuoti susiklosčiusios situacijos. Iš karto sureagavo tik Užsienio reikalų ministerija – ji išplatino pranešimą spaudai. G. Landsbergio vadovaujama Užsienio reikalų ministerija aiškino, kad Lietuva, kaip „transatlantinės bendruomenės narė“, negali ignoruoti strateginių Lietuvos užsienio ir saugumo politikos partnerių, EK pozicijų bei vertinimų.
 
Nepaisant valdančiųjų gretose gana aiškiai reikštų nuostatų, kad nėra jokio pagrindo ir reikalo leisti ES sankcionuotoms rusiškoms prekėms vėl judėti tranzitu per Lietuvą, URM išplatintame pranešime kritikos Europos Komisijai ir jos paskelbtam išaiškinimui nepareiškė.
 
„Lietuva teigiamai vertina EK išaiškinimu įvedamus tranzito per ES apimčių apribojimus pagal paskutinių trijų metų istorinius vidurkius, kurie turi atspindėti tik būtinųjų prekių tikrąjį poreikį, taip pat būtinumą sustiprinti tokio tranzito kontrolę“, – teigė ministerija. 
 
Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Kadencija baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė įvertino trečiadienį Atomazgą pasiekusią sankcionuotų prekių tranzito iš Rusijos į Kaliningradą istoriją įvertino ir kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pasak jos, Lietuvos politikai „šoka kinkadrebio partiją“, o už sprendimus atsakingi asmenys blaškosi ir demonstruoja negebėjimą priimti strateginius sprendimus.
 
Šis D. Grybauskaitės pareiškimas pasirodė netrukus po premjerės Ingridos Šimonytės surengtos spaudos konferencijos, kurios metu Vyriausybės vadovė sakė, kad Lietuvos institucijos ketina atsižvelgti į Europos Komisijos išaiškinimą dėl sankcijų Kaliningrado tranzitui. Kartu ji pažymėjo, kad Lietuvos institucijos sveikina ne pačias EK gaires, o gairių nuostatas.
 
„Norėčiau pabrėžti, kad Lietuvos institucijos sveikina ne pačias gaires, o tas gairių nuostatas, kurios labai aiškiai sako štai ką: kad nėra jokio grįžimo į situaciją, kuri buvo birželio 16 dieną, kai visos prekės galėjo būti gabenamos tranzitu per ES teritoriją į ir iš Kaliningrado“, – teigė I. Šimonytė.
 
Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)
 
2022.07.15; 05:54

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai Gabrielius Landsbergis, Arvydas Anušauskas, Laurynas Kasčiūnas, Dovilė Šakalienė, Vytautas Bakas ir Virgilijus Alekna kreipiasi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją dėl komiteto pirmininko, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nario Dainiaus Gaižausko elgesio atitikties Seimo statuto, Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo įstatymo bei Valstybės politikų elgesio kodekso normoms.
 
NSGK pirmininkas D. Gaižauskas neeiliniame komiteto posėdyje, kuriame buvo svarstomas nepasitikėjimo juo, kaip NSGK pirmininku, klausimas, ne tik kad nenusišalino, bet ir pirmininkavo posėdžiui ir balsavo su juo pačiu tiesiogiai ir jo einamomis pareigomis susijusiu klausimu. Parlamentarų nuomone, taip galimai veikdamas savo asmeniniais interesais D. Gaižauskas naudojosi savo, kaip komiteto pirmininko, statusu asmeninei naudai gauti. Todėl jiems  kyla pagrįsta abejonė dėl D. Gaižausko veiksmų atitikties Seimo statuto, Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo ir Valstybės politikų elgesio kodekso normoms.
 
NSGK komiteto nariai prašo Seimo Etikos ir procedūrų komisiją įvertinti, ar NSGK pirmininkas D. Gaižauskas  balandžio 29 d. vykusiame neeiliniame posėdyje nepažeidė Seimo nario konstitucinės pareigos vykdant savo funkcijas ir įgyvendinant valstybės valdžią vadovautis Konstitucija, teise ir joms paklusti, ar nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo, Seimo statuto, Politikų elgesio kodekse įtvirtintų valstybės politiko elgesio principų, įpareigojančių politikus elgtis sąžiningai, padoriai, nešališkai ir nesavanaudiškai, t. y. vengiant viešųjų ir privačių interesų konfliktų ir nesinaudojant savo pareigomis ar padėtimi siekiant tam tikro tikslo.
 
Kartu parlamentarai prašo motyvuotu rašytiniu sprendimu nušalinti NSGK pirmininką D. Gaižauską nuo tarnybinių pareigų atlikimo sprendžiant klausimą dėl nepasitikėjimo NSGK pirmininku ir spręsti klausimą dėl neeilinio NSGK posėdžio balsavimo rezultatų pripažinimo negaliojančiais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.30; 02:00

Skulptūros iš medžio. Medžio drožėjo Antano Česnulio darbas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Žmogaus studijų centro„ Lietuvos emocinio klimato tyrimas, atliktas kovo 25- 30 dienomis, rodo, kad COVID 19 dramatiškai pablogino žmonių emocinę būseną.
 
Patiriančių nerimą gyventojų padaugėjo beveik pustrečio karto ( nuo 26,1 proc. iki 64,3 proc.), liūdesį – daugiau nei du kartus ( nuo 21,9 proc. iki 46,8 proc.), pyktį – beveik dvigubai (nuo19,8 proc. iki 35,6 proc.).
 
„Toks neigiamų emocijų šuolis yra labai pavojingas žmonių fizinei būklei ir sveikatai. Plačiai žinoma neigiamų emocijų žalojanti įtaka imuninei sistemai, jos daro didelę neigiamą įtaką kitoms ligoms (širdies kraujagyslių, virškinimo ir kt.), todėl neišvengiamai reikšmingai atsilieps mirčių statistikai. Nenormaliai padidėjęs nerimas ir pyktis turės pasekmių ir tarpasmeniams santykiams, smurtui artimoje aplinkoje, jis skatina save žalojantį elgesį“, – teigia „Žmogaus studijų centro” vadovas dr. Gintaras Chomentauskas.
 
Medžio drožėjo Antano Česnulio skulptūra. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ vadovė dr. Rasa Ališauskienė teigia, kad išaugus nerimo ir streso lygiui kenčia kritinis mąstymas: nemaža gyventojų dalis linkusi tikėti įvairaus plauko sukčiais ir lengvai kimba ant “stebuklingų antivirusinių priemonių“ pardavėjų kabliuko.
 
Apklausa taip pat rodo, kad gyventojams tapo aktualesnė profesionali psichologų pagalba. Žmonės ieško informacijos, kur galėtų kreiptis tokios paslaugos.
 
Skulptoriaus Antano Česnulio kūrinys. Vytauto Visocko (Slaptai.lt nuotr).

„Neigiamų emocijų pliūpsnis tik iš dalies aiškintinas tomis ypatingomis sąlygomis, kuriomis gyvename. Manau, kad iš atsakingų asmenų skamba pernelyg daug gąsdinimų vietoj to, kad žmonės būtų raminami. Suprantamas noras mobilizuoti žmones elgtis atsakingai, tačiau baimė – ne vienintelė priemonė. Dar kita didžioji klaida – dalinimas visuomenės į mes, sveikieji,  ir tie „kiti“ – užsikrėtę, atvykėliai ar pan. Tai didina nepasitikėjimą vieni kitais, skaldo visuomenę. Neatsitiktinai žmonių, besitikinčių gauti pagalbą iš kaimynų, per krizę sumažėjo nuo 81,2 proc. iki 61,9 proc“„, – sako Gintaras Chomentauskas. 
 
Tyrimas taip pat atskleidė, kad, nepaisant neigiamų emocijų pliūpsnio, žmonės išlaikė pasitikėjimą valdžia. Tikinčių, kad valdžia esant reikalui padės, yra tiek pat, kaip ir prieš krizę – 30 proc.
 
„Tai – natūrali žmogiška reakcija krizės akivaizdoje ieškoti ir tikėtis valdžios paramos. Gerai, kad nusivylusių nedaugėja. Būtų dar geriau, jei valdžia suprastų, kad kovoja ne tik su nematomu virusu, bet taip pat yra atsakinga už žmonių emocinę būseną. Juk siekiamybė yra bendruomeniškumas ir vienybė nelaimės akivaizdoje“, – teigia psichologas. 
  
Prie emocinio klimato tyrimo prisidėjusios draudimo bendrovės „Gjensidige“ generalinis direktorius Marius Jundulas mano, kad koronaviruso pandemija tapo nauju išbandymu mūsų visuomenei. Visuomenės bendrystė, savitarpio paramos iniciatyvos, dėmesys visuomenės poreikiams yra tie kertiniai mūsų bendruomenės gyvenimo aspektai, kurie gali suteikti daugiau vienybės.
 
Tyrimas remiasi UAB „Baltijos tyrimai“ atlikta reprezentatyvia 517 gyventojų apklausa CAWI metodu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.06; 11:53

Prof. Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis teigia, kad jo pagrindinis palinkėjimas Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį švenčiančiai Lietuvai yra išnaikinti abejonės bei nepasitikėjimo virusą.
 
„(Išnaikinti – ELTA) virusą. Išnaikinti abejonės, nepasitikėjimo virusą. Jo tiek priveista, kad Lietuva nepasitikėtų savimi, kad vienas kitu žmonės nepasitikėtų, kad vieni kitus įtarinėtų, kad pavydėtų, jaustų džiaugsmingą pagiežą, jeigu kitam nepasisekė. Tą virusą reikia kažkaip išnaikinti“, – pirmadienį Vilniaus rotušėje vykusiame savo knygos „Iš signatarų balkono ir kitur: 1989–2019“ pristatyme kalbėjo V. Landsbergis.
 
Profesorius džiaugiasi, kad net ir informacinio karo kontekste apklausose pagaliau atsiranda pasitikėjimas Lietuvos ateitimi.
„Žinoma, vyksta informacinis karas. Karas dėl mūsų sąmonės. Mane nudžiugino, kad apklausose po daugelio metų visokių pesimistinių išvadų žmonių vertinimuose apie Lietuvos pasiekimus ir ateitį staiga – lūžis į pasitikėjimą. Kad viskas eina geryn ir bus gerai“, – sakė profesorius.
 
„Dabar staiga, matyt, užaugo jau ir nauji žmonės. Ir galbūt vis dėl to ateina mums į sąmonę realybė“, – pridūrė jis.
 
Profesorius taip pat visiems palinkėjo balsuoti artėjančiuose Seimo rinkimuose – pasinaudoti iškovota pasirinkimo dovana.
„Labai paprastas linkėjimas – eikite balsuoti, nebūkite tie slunkiai miegaliai, kurie tingi net nueiti balsuoti.“, – kalbėjo V. Landsbergis, akcentuodamas, kad žmonių klausimas „kas iš to?“ ir nėjimas balsuoti taip pat yra žiaurus virusas.
 
Prof. Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Knygos pristatymo metu V. Landsbergis taip pat neslėpė, kad visi jo darbai neturėtų prasmės, jei nebūtų tuo tikinčių žmonių. Pasak profesoriaus, svarbiausias dalykas yra pajusti, jog tai, ką darei, buvo ne veltui.
 
„Didžiausias dalykas pajusti, kad tai ką darei buvo ne veltui. Dovana, bet tu tai gauni iš žmonių. Nepasidarei pats kažkokiu tai valdovu, prieš kurį atsiklaupia visi iš baimės ir sako, kad tu labai geras. Jie visi džiaugiasi, o kai žmonės džiaugiasi, tai yra pergalė. Taika yra didžiausia pergalė“, – akcentavo V. Landsbergis.
 
Profesorius taip pat pabrėžė, kad svarbiausia, jog „žmogus susivoktų, kad jis yra žmogus ir turi vadovautis žmoniškumu, palankumu, o ne įtarimais, priešiškumu ir smaugimu. Tai į nieką neveda“.
 
Profesoriaus V. Landsbergio knygą „Iš signatarų balkono ir kitur: 1989–2019“ išleido Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.
 
Į leidinį sudėtos pirmojo faktinio atkurtos Lietuvos vadovo – Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko V. Landsbergio 1989–2019 m. pasakytos kalbos iš istorinių Vilniaus Pilies gatvėje esančių Signatarų namų balkono ir kitur minint Vasario 16-ąją, taip pat skelbiama 1989 m. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo sesijoje pasakyta kalba, 1994 m. interviu radijo laidoje „Nepriklausomybės kelias“.
 
Informacijos šaltinios – ELTA
 
2020.03.10; 07:06

Iki Prezidento rinkimų likus kiek daugiau nei 2 mėnesiams, tik dalis į aukščiausią šalies vadovo postą pretenduojančių politikų susilaukia daugiau teigiamo nei neigiamo visuomenės vertinamo. Labiau teigiamai nei neigiamai šiuo metu yra vertinami ekonomistas Gitanas Nausėda, buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė, filosofas Arvydas Juozaitis ir eurokomisaras Vytenis Andriukaitis.

Nepasitikėjimo reitingas: R. Karbauskis – lyderis tarp visų politikų, S. Skvernelis – tarp pretendentų į prezidentus. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Tuo tarpu, rodo apklausos, prezidentinių reitingų trejetuke esantį premjerą Saulių Skvernelį visuomenė yra linkusi traktuoti dažniau kaip nepatikimą nei patikimą politiką. Šiuo atžvilgiu S. Skvernelis pagal teigiamų ir neigiamų vertinimų skirtumą tarp pretendentų į prezidentus rodo pačius prasčiausius rezultatus. 

Kol kas pirmosios „antireitingo“ vietos neužleidžia valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis. Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ sausio 23-vasario 3 dienomis atliktos apklausos metu gyventojų paprašius nurodyti visuomenės veikėjus (pavardes respondentai minėjo patys), kuriais gyventojai labiausiai nepasitiki ir kuriais labiausiai pasitiki, prasčiausių vertinimų sulaukė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas R. Karbauskis (politiku nepasitiki 16,2 proc.).

Nors per pastaruosius kelis mėnesius R. Karbauskiu nepasitikinčių gyventojų dalis šiek tiek sumažėjo (spalį R. Karbauskiu nepasitikėjo 21,6 proc.), valdančiųjų „valstiečių“ lyderis turi didžiausią neigiamą skirtumą tarp palankių ir nepalankių visuomenės vertinimų. Sausį R. Karbauskiu pasitikėjo 4,8 proc. gyventojų, tad skirtumas tarp teigiamo ir neigiamo visuomenės požiūrio į R. Karbauskį šiuo metu siekia minus 11,4 (2018 m. spalį buvo minus 16).

Tuo tarpu tarp prezidento posto siekiančių politikų prasčiausias yra premjero S. Skvernelio reitingas. Vyriausybės vadovu nepasitikinti gyventojų dalis nuo 2018 m. spalio padidėjo 3,4 proc. ir šiuo metu siekia 12,4 proc.

Su tokiu nepasitikėjimo rodikliu premjeras rikiuojasi iškart po R. Karbauskio. Pagal teigiamų ir neigiamų vertinimų skirtumą premjeras tarp pretendentų į prezidentus taip pat rodo prasčiausius rezultatus. Nors S. Skverneliu pasitiki 10,3 proc. šalies gyventojų (pagal šį rodiklį jis antrasis), premjeru nepasitikinčių piliečių dalis nusveria teigiamai apie jį manančius. Su tokiu rodikliu (minus 2,1) jis vienintelis iš visų pretendentų į prezidentus patenka į prasčiausiai vertinamų politikų dešimtuką. 

Antrasis pagal neigiamą vertinimą tarp prezidento posto siekiančių politikų – netikėtai sprendimą dalyvauti deklaravęs Seimo narys Petras Gražulis. Juo nepasitiki 1,6 proc., o pasitiki 0,1 proc. (skirtumas minus 1,5). 

Seimo narys Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Trečioje vietoje – europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis (skirtumas minus 1,4). Paskutinę dieną prezidento posto siekį deklaravusiu politiku pasitiki 0,6 proc. ir nepasitiki 2 proc. šalies gyventojų. Iškart po jo rikiuojasi kitas europarlamentaras – Valentinas Mazuronis. Politiku nepasitiki 1,4 proc., o pasitiki 0,4 proc. (skirtumas minus 1). 

Neigiamą pasitikėjimo reitingą turinčių ir prezidento posto siekiančių politikų sąrašo pabaigoje – iš „valstiečių“ partijos pašalintas Seimo narys Mindaugas Puidokas. Juo nepasitiki 0,8 proc. šalies gyventojų. Nurodžiusių, kad šiuo politiku pasitiki, statistiškai reikšmingos gyventojų dalies atliktoje apklausoje nebuvo. 

Beveik sutampančius neigiamus ir teigiamus visuomenės vertinimus turi Seimo narys Naglis Puteikis. Šiuo prezidento posto siekiančiu politiku nepasitiki 2,4 proc., o manančių priešingai – 2 proc. (skirtumas minus 0,4 proc.).

Tarp pretendentų į prezidentus – keturi kandidatai, kurių įvaizdis visuomenėje labiau teigiamas nei neigiamas. Tarp tokių politikų vienas iš Prezidento rinkimų favoritų – ekonomistas G. Nausėda. Juo pasitiki 8,6 proc. gyventojų, o nepasitiki tik 0,8 proc. piliečių (skirtumas plius 7,8). Po jo su 5,7 teigiamu skirtumu rikiuojasi konservatorių keliama kandidatė, buvusi finansų ministrė I. Šimonytė (ja pasitiki 7,9 proc. ir nepasitiki 2,2 proc.).

Trečioje vietoje pagal teigiamą gyventojų vertinimą – A. Juozaitis. Tai, kad šiuo prezidento posto siekiančiu filosofu pasitiki, nurodė 1,8 proc. respondentų. Manančių priešingai statistiškai apčiuopiamos dalies atliktame tyrime nebuvo užfiksuota.

Filosofas Arvydas Juozaitis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Paskutinis tarp teigiamą įvertinimą turinčių pretendentų užimti valstybės vadovo postą – socialdemokratų keliamas kandidatas Prezidento rinkimuose eurokomisaras V. Andriukaitis. Tai, kad šiuo politiku pasitiki, nurodė 0,5 proc. apklausoje dalyvavusių piliečių. Manančių priešingai, kaip ir A. Juozaičio atveju, statistiškai reikšmingesnės gyventojų dalies nebuvo. 

Kitų Prezidento rinkimuose ketinančių dalyvauti asmenų pavardžių apklausoje dalyvavę piliečiai arba nenurodė, arba juos paminėjo mažiau nei pusė procento visų apklaustųjų.

Atlikta apklausa rodo, kad palankiausią įvaizdį visuomenėje šiuo metu turi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ja pasitiki 28,2 proc. piliečių ir nepasitiki 3,2 proc. (skirtumas – plius 25). 

Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Tuo tarpu tarp politikų, turinčių didžiausią neigiamą įvaizdį, kaip jau minėta, turi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas R. Karbauskis (skirtumas tarp teigiamų ir neigiamų vertinimų yra minus 11,4). 

Po jo iškart rikiuojasi buvęs šalies premjeras konservatorius Andrius Kubilius (minus 11,3). Juo pasitiki vos 0,3 proc. ir nepasitiki 11,6 proc. šalies gyventojų. Ekspremjerą vejasi sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga (minus 9,3). Ministru pasitiki 1,8 proc. ir nepasitiki 11,1 proc. Lietuvos piliečių. Šis prasčiausius reitingus demonstruojantis politikų trejetukas, lyginant su analogiška apklausa, vykdyta 2018 m. spalį, nepasikeitė.

Dar į nepatikimiausių politikų dešimtuką, gyventojų vertinimais, pateko buvęs faktinis valstybės vadovas prof. Vytautas Landsbergis (minus 7,3). V. Landsbergiu pasitiki 0,6 proc. ir nepasitiki 7,9 apklaustų gyventojų.

Konservatorių lyderiu Gabrieliumi Landsbergiu pasitiki 4,9 proc. ir nepasitiki 11,1 proc. gyventojų (skirtumas – minus 6,2). Su neigiamu 3,9 skirtumu toliau rikiuojasi europarlamentaras Rolandas Paksas – juo nepasitiki 6,5 proc., o priešingai manančių – 2,6 proc.

Buvęs liberalas ir šiuo metu įtariamasis vadinamojoje „MG Baltic byloje“ Eligijus Masiulis susilaukia išvien neigiamo visuomenės vertinimo. Teigiančių, kad politiku nepasitiki, yra 3,5 proc., o manančių priešingai statistiškai apčiuopiamos dalies tiesiog nėra. 

Tai, kad pasitiki Darbo partijos pirmininku europarlamentaru Viktoru Uspaskichu, teigia 2,8 proc. gyventojų. Tačiau V. Uspaskichu nepasitikinčių yra dvigubai daugiau – 6,2 proc. gyventojų (skirtumas – minus 3,4). Po jo – jau minėtas premjeras S. Skvernelis (minus 2,1), o dešimtuką su neigiamu santykiu (minus 2,1) užbaigia buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas. Juo pasitiki 1 proc. piliečių, triskart tiek – nepasitiki. 

TS-LKD frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Antrame blogiausiai vertinamų politikų dešimtuke – „valstietė“ Agnė Širinskienė (minus 1,8), buvęs premjeras Algirdas Butkevičius (minus 1,5), jau minėti prezidento posto siekiantys P. Gražulis (minus 1,5), V. Tomaševskis (minus 1,4), Seimo narė Aušra Maldeikienė (minus 1,1), „socialdarbiečių“ pirmininkas Gediminas Kirkilas (minus 1,1), V. Mazuronis (minus 1), Seimo narė Dovilė Šakalienė (minus 0,9), M. Puidokas (minus 0,8) ir Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijai priklausantis Mykolas Majauskas (minus 0,5).

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.25; 06:00

Šv. Florijono diena Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

Visuomenės nuomonės tyrimas dėl pasitikėjimo valstybės institucijomis staigmenų nepateikia. Šalies gyventojai labiausiai pasitiki Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba (pasitiki 86 proc.), policija (71 proc.), Lietuvos kariuomene (68 proc.). Į patikimiausiųjų sąrašą patenka ir Konstitucinis Teismas (67 proc. pasitiki), Prezidento institucija (67 proc.), Valstybės sienos apsaugos tarnyba (66 proc.), Bažnyčia (65 proc.), Lietuvos bankas (63 proc.), Valstybės saugumo departamentas (61 proc.) bei Lietuvos žiniasklaida (60 proc.).

Be šių 10 institucijų, kuriomis gyventojai labiausiai pasitiki, dar yra 6 institucijos, kuriomis daugiau pasitikima, nei nepasitikima – Specialiųjų tyrimų tarnyba, SODRA, Valstybės kontrolė, savivaldybės, komerciniai bankai ir Prokuratūra.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ liepos 16-31 dienomis atliktos apklausos duomenimis, lyginant su birželio mėnesio tyrimo rezultatais, liepą 2 procentiniais punktais paaugo pasitikėjimas 5 institucijomis – policija, Lietuvos kariuomene, Konstituciniu Teismu, Valstybės kontrole bei savivaldybėmis. Per pastarąjį mėnesį šiek tiek, 3 procentiniais punktais, sumažėjo gyventojų, pasitikinčių Bažnyčia, Specialiųjų tyrimų tarnyba, SODRA, Prokuratūra, teismais bei profsąjungomis.

Gaisrininkų automobiliai. Slaptai.lt nuotr.

Birželio pabaigoje-liepos pradžioje vykusios apklausos duomenimis, beveik pusė (49 proc.) suaugusiųjų tvirtino pasitikį šalies teismais. Priešingai tvirtinančių – 41 proc. Tai aukščiausias pasitikėjimo teismais rodiklis nuo 1996 metų sausio mėnesio, kai rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ kas mėnesį pradėjo analizuoti pasitikėjimą institucijomis.

Labiausiai, irgi tradiciškai, šalies gyventojai nepasitiki Seimu (nepasitiki 69 proc.) ir Vyriausybe (53 proc.).

Pasitikėjimas kitomis institucijomis nepakito ar pokyčiai yra minimalūs. 

Apklausa vyko 2018 m.liepos 16 -31 dienomis. Tyrimo metu apklausta 1007 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 109 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 procentų. 

Kl.: Pasakykite, ar jūs pasitikite ar nepasitikite kiekvienu iš šių institutų?

 

Pasitiki
(%) 

Nepasitiki
(%) 

Neturi
nuomonės
(%) 

1. Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba 

86 

12 

2. Policija 

71 

26 

3. Lietuvos kariuomene 

68 

24 

4. Konstituciniu Teismu 

67 

26 

5. Prezidento institucija 

67 

27 

6. Valstybės sienos apsaugos 
tarnyba 

66 

25 

7. Bažnyčia 

65 

24 

11 

8. Lietuvos banku 

63 

31 

9. Valstybės saugumo 
departamentu 

61 

24 

15 

10. Lietuvos žiniasklaida 

60 

36 

11. Specialiųjų tyrimų tarnyba  

54 

34 

12 

12. Sodra 

54 

39 

13. Valstybės kontrole 

53 

34 

13 

14. Savivaldybėmis  

50 

45 

15. Komerciniais bankais 

48 

46 

16. Prokuratūra  

46 

40 

14 

17. Teismais 

46 

46 

18. Lietuvos Vyriausybe 

44 

53 

19. Profsąjungomis 

38 

43 

19 

20. Lietuvos Seimu 

27 

69 

 

 

 

 

Ši apklausa yra Lietuvos naujienų agentūros ELTA ir Lietuvos-Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos Tyrimai” bendras projektas. Skelbiant apklausos duomenis nuoroda į ELTA ir “Baltijos tyrimus” būtina.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.21; 06:45

Vytautas Bakas, Seimo NSGK pirmininkas. Slaptai.lt nuotr.

Po nepavykusios apkaltos Seimo nariui Mindaugui Basčiui Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis paragino parlamentinį tyrimą atlikusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininką Vytautą Baką trauktis iš pareigų. Konservatorių lyderis sako, kad tokiu atveju opozicijos durys jam būtų atviros.

G. Landsbergis atkreipė dėmesį, kad Seimo valdančiosios daugumos balsavimas rodo tik tai, jog valdančioji dauguma nepasitiki Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininku V. Baku bei paragino V. Baką trauktis iš komiteto pirmininko pareigų, nes jo vadovaujamo komiteto išvados dėl minėto Seimo nario apkaltos visiškai prieštaravo šiandieninės apkaltos rezultatams.

„Po tokio Seimo daugumos balsavimo, manau, kad NSGK pirmininkas nebeturi valdančiosios daugumos pasitikėjimo ir nebegali užimti Lietuvos saugumui ypač svarbaus komiteto pirmininko posto. Jei V. Bakas apsispręstų apskritai trauktis tiek iš NSGK pirmininko posto, tiek iš Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos, opozicijos durys jam būtų atviros“, – pažymėjo G. Landsbergis.

Nepavykusią apkaltą Seimo nariui M. Basčiui jis įvertino kaip Tėvynės išdavystę. 

Gabrielius Landsbergis. LRS nuotr.

„Tokius balsavimo rezultatus vertinu kaip šios Seimo daugumos išreikštą aiškią poziciją, kad Lietuvos Respublikos Seimas nesugeba, o gal ir sąmoningai nenori atsiriboti nuo galimų Kremliaus agentų, leidžiančių sau laisvai vaikščioti po Seimo rūmus. Tuo pačiu pasauliui valdantieji išsiuntė signalą, kad jiems visiškai priimtina laužyti priesaiką valstybei ir šiurkščiai pažeisti Konstituciją bei visiškai pateisinama atstovauti ne Lietuvos Respublikos, bet mūsų valstybei priešiškos valstybės interesams“, – pažymėjo G. Landsbergis.

2017 m. balandžio 18 dieną Seimas patvirtino NSGK atlikto Seimo nario M. Basčio veiklos ir ryšių tyrimo išvadas, kuriose buvo pasakyta: „Seimo narys M. Bastys, tarpininkaudamas „Rosatom“ ir su ja susijusioms įmonėms, žvalgybos ir saugumo struktūrų pareigūnams, Kremliui artimiems žurnalistams ir buvusiems ar esamiems nusikalstamo pasaulio atstovams, siekė daryti įtaką politiniams procesams ir aukščiausiesiems valstybės pareigūnams Lietuvoje, kurie galėjo pakeisti Lietuvos geopolitinę kryptį ir padaryti žalos Lietuvos valstybei“.

2017 m. gruodžio 22 d. Konstitucinis Teismas pareiškė, kad Seimo narys M. Bastys sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

Antradienį per slaptą balsavimą M. Bastys išsaugojo Seimo nario mandatą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.03.14; 06:40

Lyginant su liepos mėnesio tyrimo rezultatais, labiausiai ūgtelėjo gyventojų pasitikėjimas policija (7 procentiniais punktais). Per šį laikotarpį 5 procentiniais punktais padaugėjo gyventojų, pasitikinčių Lietuvos banku ir savivaldybėmis, 4 procentiniais punktais pagerėjo Vyriausybės ir komercinių bankų vertinimas, o 3 procentiniais punktais pastarąjį mėnesį padidėjo pasitikinčių Prezidento institucija, „Sodra“ ir profsąjungomis.

Kitų institucijų vertinimai pastarąjį mėnesį nepakito arba pakito nežymiai.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ rugpjūčio 3-17 dienomis atliktos apklausos duomenimis, gyventojai labiausiai pasitiki Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba (pasitiki 84 proc.), policija (72 proc.), Prezidento institucija (69 proc.), Bažnyčia (68 proc.), Lietuvos kariuomene (66 proc.), Valstybės sienos apsaugos tarnyba (65 proc.), Konstituciniu Teismu (63 proc.), Lietuvos banku (60 proc.), Lietuvos žiniasklaida (59 proc.), Valstybės saugumo departamentu (58 proc.), „Sodra“ (58 proc.), savivaldybėmis (54 proc.), Valstybės kontrole (51 proc.) bei Specialiųjų tyrimų tarnyba (50 proc.).

Be šių institucijų, kuriomis pasitiki daugiau nei pusė gyventojų, dar yra dvi institucijos, kuriomis gyventojai dažniau pasitiki, nei nepasitiki – prokuratūra ir profsąjungomis.

Labiausiai šalies gyventojai nepasitiki Seimu (nepasitiki 67 proc.), Vyriausybe (54 proc.) ir teismais (51 proc.).

Kaip parodė apklausa, šiuo metu Seimu daugiau pasitiki nei nepasitiki tik vienos partijos rinkėjai – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (54 proc. iš jų pasitiki ir 46 proc. nepasitiki). Kitų partijų rėmėjai Seimu dažniau nepasitiki nei pasitiki, o labiausiai šia institucija nepasitiki Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos (86 proc.) bei Darbo partijos (82 proc.) rinkėjai.

Dabartine Vyriausybe dažniau pasitiki nei nepasitiki 3 partijų rinkėjai – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (73 proc. iš jų pasitiki ir 26 proc. nepasitiki), Liberalų sąjūdžio (57 proc. pasitiki ir 38 proc. nepasitiki) bei Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (54 proc. pasitiki ir 43 nepasitiki). Lietuvos socialdemokratų partijos rinkėjai dabartine Vyriausybe dažniau nepasitiki nei pasitiki (46 proc. pasitiki ir 53 proc. nepasitiki), o labiausiai S. Skvernelio vadovaujama Vyriausybe nepasitiki Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (26 proc. pasitiki ir 82 proc. nepasitiki), Darbo partijos (29 proc. pasitiki ir 67 proc. nepasitiki) bei partijos Tvarka ir teisingumas (31 proc. pasitiki ir 62 proc. nepasitiki) rinkėjai.

Apklausa vyko 2017 m. rugpjūčio 3-17 dienomis. Apklausti 1004 Lietuvos gyventojai (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 107 atrankos taškuose. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, išsimokslinimą, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 procentų.

Kl.: Pasakykite, ar jūs pasitikite ar nepasitikite kiekvienu iš šių institutų?

 

Pasitiki
(%) 

Nepasitiki
(%) 

Neturi
nuomonės
(%) 

1. Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba 

84 

14 

2. Policija 

72 

26 

3. Prezidento institucija 

69 

25 

4. Bažnyčia 

68 

25 

5. Lietuvos kariuomene 

66 

28 

6. Valstybės sienos apsaugos 
tarnyba 

65 

27 

7. Konstituciniu Teismu  

63 

29 

8. Lietuvos banku 

60 

35 

9. Lietuvos žiniasklaida 

59 

38 

10. Valstybės saugumo 
departamentu 

58 

31 

11 

11. Sodra 

58 

36 

12. Savivaldybėmis  

54 

42 

13. Valstybės kontrole 

51 

39 

10 

14. Specialiųjų tyrimų tarnyba  

50 

37 

13 

15. Komerciniais bankais 

47 

48 

16. Prokuratūra  

46 

40 

14 

17. Profsąjungomis 

44 

41 

15 

18. Lietuvos Vyriausybe 

44 

54 

19. Teismais 

42 

51 

20. Lietuvos Seimu 

31 

67 

       

Ši apklausa yra Lietuvos naujienų agentūros ELTA ir Lietuvos-Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos Tyrimai” bendras projektas. Skelbiant apklausos duomenis nuoroda į ELTA ir “Baltijos tyrimus” būtina.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.08; 04:00

Per pastarąjį mėnesį labiausiai krito gyventojų pasitikėjimas komerciniais bankais (9 procentiniais punktais). Per šį laikotarpį 8 procentiniais punktais sumažėjo pasitikėjimas Lietuvos banku, 6 procentiniais punktais sumažėjo gyventojų, pasitikinčių Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba bei prokuratūra, 5 procentiniais punktais sumažėjo pasitikinčių policija, Lietuvos žiniasklaida, Specialiųjų tyrimų tarnyba, teismais ir profsąjungomis, o 4 procentiniais punktais sumažėjo pasitikinčių Valstybės kontrole ir savivaldybėmis.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu liepos 7-17 dienomis rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, lyginant su birželio mėnesio tyrimo rezultatais, gyventojų nuomonė apie visas tyrime analizuojamas institucijas pablogėjo, išskyrus vieną – Valstybės sienos apsaugos tarnybą (per mėnesį ja pasitikinčių padaugėjo 1 procentiniu punktu).

Apklausos duomenimis, nors pasitikėjimas ir sumažėjo 6 procentiniais punktais, gyventojai labiausiai pasitiki Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba (pasitiki 82 proc.), Bažnyčia (69 proc.), Prezidento institucija (66 proc.), policija (65 proc.), Valstybės sienos apsaugos tarnyba (64 proc.), Lietuvos kariuomene (64 proc.), Konstituciniu Teismu (61 proc.), Lietuvos žiniasklaida (60 proc.), Valstybės saugumo departamentu (56 proc.), Lietuvos banku (55 proc.) bei „Sodra“ (55 proc.).

Be šių institucijų, kuriomis pasitiki daugiau nei pusė šalies gyventojų, dar yra keturios institucijos, kuriomis gyventojai daugiau pasitiki, nei nepasitiki (Valstybės kontrolė, Specialiųjų tyrimų tarnyba, savivaldybės ir prokuratūra).

Labiausiai šalies gyventojai nepasitiki Seimu (nepasitiki 69 proc.), Vyriausybe (58 proc.), teismais (51 proc.) bei komerciniais bankais (51 proc.).

Kitų institucijų vertinimai per paskutinį mėnesį pakito kiek mažiau (pasitikinčių jomis sumažėjo 1-3 procentiniais punktais).

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.11; 04:34

simenas_jonas_seimas

Praeitų metų rudenį Aplinkosauginės organizacijos ir mokslininkai viešai pareiškė nepasitikėjimą Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku Jonu Šimėnu dėl jo bandymų įstatymais (Statybų įstatymo pataisos dėl savališkų statybų įteisinimo, Atsinaujinančios energetikos įstatymas, Miškų įstatymo pataisos, Saugomų teritorijų įstatymo pataisos) įteisinti žalingus Lietuvos gamtai ir žmonėms sprendimus.

Nekreipdamas dėmesio į jam pareikštą kritiką, Jonas Šimėnas ir toliau sprendžia ne aplinkosaugos problemas, bet akivaizdžiai atstovauja siaurus verslo grupuočių interesus.

Akivaizdžiausiai tai pasireiškė, kai Seimo plenariniame posėdyje buvo priimtas nutarimas Atsinaujinančios energetikos įstatymo 13 straipsnyje hidroenergetikos plėtrą iki 2020 metų apriboti aiškia formuluote „iki 141 MW“. Tačiau Seimui praeitą savaitę galutiniam tvirtinimui pateiktame Atsinaujinačios energetikos įstatymo 13 straipsnyje, reglamentuojant hidroenergetikos plėtrą, buvo įdėta visiškai kitokia sąvoka „ne mažiau kaip iki 141 MW“, kuri iš esmės pakeičia Seimo anksčiau priimtą įstatymo nuostatą ir sudaro galimybes užtvenkti visas dar išlikusias natūralias upes.

Continue reading „Dėl nepasitikėjimo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku Jonu Šimėnu”