JAV antradienį pranešė pasiekusios susitarimą su Rusija pratęsti branduolinės ginkluotės mažinimo sutartį „New START“, tačiau Maskva netrukus atmetė JAV sąlygas.
 
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija reikalavo, nors ir nesėkmingai, kad prie sutarties prisijungtų Kinija.
 
Ši sutartis, pagal kurią JAV ir Rusija gali turėti ne daugiau nei 1 550 branduolinių galvučių kiekviena, baigia galioti vasario 5 d.
 
Likus trims savaitėms iki prezidento rinkimų, o D. Trumpui apklausose atsiliekant nuo savo varžovo, administracija pabrėžė sieksianti išsaugoti susitarimą neapibrėžtam laikotarpiui.
 
„Norime pratęsti „New START“ sutartį neapibrėžtam laikotarpiui su sąlyga, kad jie sutiks apriboti – įšaldyti – savo branduolinį arsenalą“, – teigė JAV derybininkas Marshallas Billingsleas.
 
Tačiau Maskva paskelbė nesutinkanti su tokia sutarties pratęsimo sąlyga.
 
„Toks pasiūlymas yra nepriimtinas“, – Rusijos naujienų agentūros citavo užsienio reikalų viceministro Sergejaus Riabkovo komentarą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.14; 08:00

Rusija prognozuoja, kad žlugs derybos su JAV dėl paskutinės didelės branduolinio nusiginklavimo sutarties išgelbėjimo. „Aš manau, kad JAV tikriausiai jau priėmė sprendimą nepratęsti sutarties“, – penktadienį Maskvoje sakė užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Anot jo, keista, kaip atkakliai JAV vyriausybė mėgina į derybas įtraukti Kiniją.
 
Po septynių mėnesių baigsis „New-Start“ sutarties dėl JAV ir Rusijos branduolinio potencialo mažinimo galiojimas. Maskva ir Vašingtonas jau susitiko derybų, tačiau jos kol kas nebuvo vaisingos. JAV nori, kad prie ginkluotės kontrolės sutarties prisijungtų ir Kinija. Tačiau ši kol kas nesutinka derėtis dėl savo didėjančio branduolinių ginklų arsenalo.
 
Jei sutartis nebus pratęsta ar nebus sudaryta nauja sutartis, pirmą kartą per dešimtmečius nebeliks sutarties, ribojančios strateginių atominių ginklų atsargas. Maskva siekia sutarties pratęsimo. S. Lavrovas pasiūlė, kad Rusija galėtų tarpininkauti tarp JAV ir Kinijos, jei to būtų pageidaujama.
 
Pasak S. Lavrovo, jo šalis pasirengusi derėtis ir dėl naujesnių ginklų sistemų įtraukimo į būsimą susitarimą. „New-Start“ sutartis įpareigoja šalis apriboti branduolinių raketų paleidimo įrenginių skaičių iki 800, o veikiančių branduolinių užtaisų – iki 1 550.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.11; 16:05

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pasirašė oficialų dokumentą, atšaukiantį Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartį (INF), kurią buvo pasirašę Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Ronaldas Reaganas ir buvusios Sovietų Sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas.
 
INF sutartis, pasirašyta 1987 metais, ribojo branduolinį ginklavimąsi.
 
Maskva dalyvavimą šioje sutartyje atšaukė jau kovą, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė pasitrauksiantis iš susitarimo dėl Rusijos vykdomų INF sutarties pažeidimų.
 
Trečiadienį V. Putinas sprendimą pasitraukti įtvirtino formaliai – pasirašė įsaką, kuris skelbia, kad susitarimas galės būti atnaujinamas tik kai Rusijos prezidentas pareikš tam norą.
 
INF susitarimas išsprendė krizę, kai sovietų branduolinių galvučių balistinės raketos Vakarų šalių sostinėms kėlė didžiulę grėsmę. Kartu su kitomis ginklavimąsi ribojančiomis sutartimis, pavyzdžiui, „New START“ susitarimu, INF buvo laikoma kertiniu pasaulio saugumo akmeniu.
 
„New Start“ susitarimas tarp Maskvos ir Vašingtono dėl branduolinių galvučių kaupimo baigs galioti 2021 metais, bet V. Putinas pareiškė, kad norėtų pasitraukti ir iš šios sutarties. Rusijos prezidentas patikino, kad Vašingtonui tikrai nepavyks išsiderėti susitarimą pratęsti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.04; 01:00

Per pastaruosius 12 mėnesių šiek tiek sumažėjo pasaulio branduolinių ginklų arsenalas, bet branduolinio konflikto pavojus padidėjo, skelbė Stokholmo tarptautinis taikos tyrimų institutas (SIPRI).
 
SIPRI paskelbtoje naujausioje ataskaitoje teigiama, kad devynios branduolinius arsenalus turinčios šalys – JAV, Rusija, Didžioji Britanija, Prancūzija, Kinija, Indija, Pakistanas, Izraelis ir Šiaurės Korėja – šių metų pradžioje bendrai turėjo 13 865  branduolines kovines galvutes.
 
Lyginant su 2018 metų pradžia, skaičius yra 600 mažesnis. Nors branduolinių kovinių galvučių skaičius sumažėjo, SIPRI pažymi, kad pasaulio branduolinės valstybės toliau modernizuoja ir tobulina savo branduolinius arsenalus.
 
„Akivaizdu, kad branduoliniai ginklai išlieka centriniu jų karinių strategijų ir nacionalinio saugumo doktrinų elementu“, – teigė SIPRI tyrėjas Shannonas Kile’as.
 
Pagrindinės pasaulio branduolinės valstybės – JAV ir Rusija – turi daugiausiai branduolinių kovinių galvučių. Remiantis SIPRI duomenimis, JAV turi 6 185 branduolines kovines galvutes, o Rusija – 6 500. Apytikriai ketvirtadalis jų yra dislokuotos.
 
Abi šalys sumažino savo branduolinius arsenalus, vadovaudamosi branduolinių ginklų sumažinimo sutartimi „New START“, tačiau sutartis nustos galioti 2021 metais, o derybos dėl sutarties pratęsimo kol kas nėra vykdomos.
 
Į statistiką įtrauktos visos branduolinės kovinės galvutės – tiek dislokuotos, tiek laikoms atsargoje ar paruoštos išmontavimui.
 
Kaip teigia SIPRI, dvi nesutariančios šalys – Indija ir Pakistanas – taip pat pamažu didina savo arsenalus. Indija kol kas turi 130-140 branduolinių kovinių galvučių, o Pakistanas – 150-160.
 
Šiaurės Korėjos turimų branduolinių kovinių galvučių skaičius siekia apytikriai 20-30, Prancūzija turi 300, Kinija – 290, Didžioji Britanija – 200, o Izraelis – 80-90.
 
2019.06.17; 09:56