Teroro aktas Nicoje. 2016-ieji. EPA – ELTA nuotr.

Paryžius, gruodžio 13 d. (AFP-ELTA). Antradienį Prancūzijos teismas skyrė laisvės atėmimo bausmes aštuoniems įtariamiesiems, kaltinamiems dėl šiurpios 2016 metų teroro atakos Nicoje, kai įtariamas islamistas sunkvežimiu rėžėsi į minią, šventusią liepos 14-osios valstybinę šventę.
 
Du vyrai nuteisti kalėti 18 metų už tai, kad padėjo 31 metų Tuniso gyventojui Mohamedui Lahouaiejui-Bouhleliui parengti išpuolį, per kurį pietinio miesto pajūrio krantinėje per keturias minutes žuvo 86 žmonės, daugiau nei 450 buvo sužeisti, kol policija nušovė užpuoliką.
 
Teisėjai nustatė, kad Mohamedas Ghraiebas ir Chokri Chafroudas turėjo žinoti apie užpuoliko posūkį į islamo radikalizmą ir jo potenciją įvykdyti teroro ataką. Jie rėmėsi visų šių trijų asmenų skambučiais telefonu ir trumpųjų žinučių įrašais, kuriais jie pasikeitė likus kelioms dienoms iki žudynių. 47 metų M. Ghraiebas iš to paties Tuniso miesto kaip M. Lahouaiejas-Bouhlelis bei 43 metų tunisietis Ch. Chafroudas taip pat buvo apkaltinti padėję išsinuomoti sunkvežimį. Jie kaltinimus neigė.
 
28 metų Ramzi Arefa, prisipažinęs parūpinęs M. Lahouaiejui-Bouhleliui ginklą, iš kurio jis šaudė į policiją, bet nieko nesužeidė, nuteistas kalėti 12 metų, nors ir nebuvo apkaltintas nusikalstamu ryšiu su teroristu ar tuo, kad žinojo, jog M. Lahouaiejas-Bouhlelis gali surengti ataką.
Vėliau „Islamo valstybė“ paskelbė, kad M. Lahouaiejas-Bouhlelis yra vienas jos sekėjų, nors tyrėjai nerado jokių konkrečių sąsajų tarp užpuoliko ir džihadistų, tuo metu kontroliavusių dalį Irako ir Sirijos.
 
Kiti penki įtariamieji, tunisietis ir keturi albanai, nuteisti kalėti nuo dvejų iki aštuonerių metų pagal kaltinimus neteisėta ginklų prekyba arba nusikalstamu sąmokslu, tačiau nesusijusiu su terorizmu.
 
Brahimas Tritrou buvo vienintelis už akių teisiamas įtariamasis. Jis pabėgo nuo teisminės priežiūros į Tunisą ir, manoma, kad dabar yra suimtas.
 
Remiantis Prancūzijos ir Tuniso spaudos pranešimais, M. Lahouaiejo-Bouhlelio kūnas 2017 m. buvo repatrijuotas į Tunisą ir palaidotas gimtajame M’sakeno mieste, esančiame į pietus nuo sostinės Tuniso. Tuniso valdžios institucijos to niekada nepatvirtino.
 
Teismas vyko istoriniuose Paryžiaus Teisingumo rūmuose, o Nicoje buvo įrengta speciali vieta, kurioje aukos galėjo tiesiogiai stebėti bylos eigą. Daugelio aukų manymu, prokurorų prašomos bausmės neatitiko patirtų kančių masto. Per teismo procesą daugelis išgyvenusiųjų buvo apimti siaubo, kai prokurorai parodė šiurpų, viešai niekada nematytą vaizdo įrašą, kaip M. Lahouaiejas-Bouhlelis vairavo sunkvežimį per minią, stengdamasis sutraiškyti kuo daugiau žmonių.
 
„Tikiuosi, kad teismas bus griežtesnis, nei jie prašo – negaliu jų suprasti po visko, kas buvo pasakyta per posėdžius“, – sakė Anne Murris, aukų asociacijos „Memorial des Anges“ pirmininkė, per ataką netekusi dukters.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2022.12.14; 00:30

Peiliai. Slaptai.lt nuotr.

Nica, balandžio 24 d. (dpa-ELTA). Bažnyčioje Pietų Prancūzijos Nicos mieste greičiausiai nestabilios psichikos vyras peiliu sunkiai sužalojo kunigą. Dvasininko gyvybei pavojus negresia, sekmadienį pranešė vidaus reikalų ministras Géraldas Darmaninas.
 
Policijos duomenimis, išpuolis įvykdytas per rytines mišias Saint-Pierre-d’Arène bažnyčioje miesto centre netoli pakrantės promenados. Veikiausiai nestabilios psichikos užpuolikas sulaikytas. Be to, sužeista viena vienuolė.
 
Nicos meras Christianas Estrosis teigė intensyviosios terapijos skyriuje kalbėjęs su kunigu ir sužeista vienuole. Nepaisant dramatiško incidento, dvasininko būklė esą yra gera. Anksčiau neteistas užpuolikas kelis kartus dūrė kunigui 7 cm ilgio peiliu. Po atakos šoko ištiktiems tikintiesiems suteikta psichologinė pagalba.
 
Pasak Pajūrio Alpių departamento prefekto Bernard‘o Gonzalezo, užpuolikas buvo gydytas psichiatrijos klinikoje. Tačiau jis nebuvo žinomas kaip nusikaltėlis ar radikalizavęsis. Todėl pareigūnai kol kas nemano, kad tai galėjo būti ekstremistinis nusikaltimas.
 
Prieš pusantrų metų Nicoje iš Tuniso kilęs užpuolikas Dievo Motinos katedroje peiliu mirtinai subadė tris žmones. Ši ataka buvo įvardyta kaip teroro aktas.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.04.25; 03:00

Monako kunigaikštienė Charlene grįžo į Monaką. EPA-ELTA nuotr.

Monakas, lapkričio 8 d. (AFP-ELTA). Monako kunigaikštienė Charlene po kelių Pietų Afrikoje praleistų mėnesių pirmadienį sugrįžo į Monaką. Ją parskraidinęs lėktuvas ryte nusileido Nicoje, pranešė karališkųjų rūmų šaltiniai.
 
43-ejų Charlene praėjusiais mėnesiais gimtojoje PAR gydėsi sunkią ausų, nosies ir gerklės infekciją, kurią „pasigavo“ gegužę.
 
Po rugpjūtį atliktos operacijos aplankyti žmonos ir mamos į PAR skrido Monako kunigaikštis Albert‘as II su abiem vaikais dvynukais Jacques‘u ir Gabriella. Spalį, taikant visišką narkozę, kunigaikštienei atlikta dar viena operacija.
 
Buvusi Pietų Afrikos plaukikė ir kunigaikštis Albert‘as susituokė 2011 metais. Ilgas Charlene buvimas Pietų Afrikoje sukėlė kalbas apie santuokos problemas.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2021.11.09;07:43

Po išpuolio Nicoje ES smerkia barbariškumą ir fanatizmą. EPA-ELTA nuotr.

Vyras, įtariamas trijų žmonių nužudymu Prancūzijos Nicos miesto bazilikoje, yra 21-erių tunisietis, į Europą atvykęs prieš kelias savaites, sakė tyrimui artimi šaltiniai.
 
Įtariamasis, identifikuotas kaip Brahimas Aouissaouis, rugsėjo pabaigoje atvyko į Italijos Lampedūzos salą, kur valdžios pareigūnai jam paskyrė karantiną, po kurio jis paleistas su nurodymais palikti Italijos teritoriją.
 
Šaltinių teigimu, jis į Prancūziją atvyko spalio pradžioje.
 
Išpuolis buvo įvykdytas ketvirtadienį Notre-Dame bazilikoje Nicoje apie 9.00 val. ryto vietos laiku. Prancūzijos policijos šaltinio teigimu, per išpuolį užpuolikas peiliu nudūrė tris žmones, dar šešis žmones sužeidė.
 
Vietos policija netrukus po išpuolio sulaikė užpuoliką. Prancūzijos kovos su terorizmu prokurorai pradėjo tyrimą dėl terorizmo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.30; 00:30

Prancūzijos teismas trečiadienį buvusiam Lenkijos garbės konsului Monake Wojciechui Janowskiui skyrė laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę už tai, kad jis prieš kelerius metus užsakė nužudyti buvusios savo partnerės motiną – milijardierę Monako paveldėtoją Helene Pastor.

77 metų H. Pastor ir jos vairuotojas 2014 m. gegužės 6 d. buvo nušauti automobilyje Prancūzijos Nicos mieste.

H. Pastor buvo Italijos mūrininko, 1880 metais atvykusio į Monaką, palikuonė.

Įkalinimo iki gyvos galvos bausmės taip pat paskirtos žudikui ir jo bendrininkui.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.18; 06:00

Ukrainos kareiviai parado metu Kijeve

Ne taip seniai įtakingas anglų žurnalas priskyrė Kijevą prie dešimties blogiausių pasaulio miestų, motyvuodamas dar ir dideliu terorizmo pavojingumu. Tuo tarpu pati Didžioji Britanija, kaip, beje, ir kitos Europos sostinės, žymiai labiau už mus kenčia nuo terorizmo.

Anot žurnalo „The Economist” versijos, Kijevas įeina į nepatogiausių miestų gyventi dešimtuką: pagal to leidinio analizės skyriaus ekspertų kasmet atliekamų tyrimų rezultatus, Ukrainos sostinė užima 131 vietą iš 140-os vietos.

Blogiausiai žurnalas „The Economist” įvertino stabilumą Ukrainos sostinėje (tai kriminaliteto – žiaurių ir smulkių nusikaltimų – lygis), terorizmo, taip pat ir karinio bei pilietinio konflikto grėsmės – 35 balai iš 100 galimų. Kaip pažymi leidinio ekspertai, šiokiam tokiam atgimimui, kurį demonstruoja Ukrainos rodikliai, vis dėlto gresia pavojus dėl netvarkos, ekonominio nestabilumo ir nesibaigiančio karo Donbase.

Ar iš tikrųjų tie kriterijai taip blogina potencialų Kijevo komfortą – ginčytinas klausimas. Bent jau todėl, kad, nors ir nėra tiesioginių karo veiksmų ES teritorijoje, dauguma Europos sostinių irgi toli nuo „idealaus miesto gyventi“ statuso. Ir kaltas tas pats terorizmas, kurį užsienio analitikai įžvelgė Kijeve, bet nemato savo panosėje.

Pabrėšime, kad Europolas apie visas teroro atakas Europos Sąjungos šalyse kasmet skelbia oficialią ataskaitą, kurios pavadinimas „Terorizmas ES: situacija ir tendencijos“ (EU Terrorism Situation & Trend Report (Te-Sat)). Ataskaitoje surinkta informacija iš ES valstybių, Eurojust organizacijos partnerių, taip pat faktai, gauti iš atvirų šaltinių.

„Tai situacinė ataskaita, kurioje aprašomi ir analizuojami išoriniai terorizmo pasireiškimai, tai yra teroristiniai puolimai bei veiksmai. Joje nesistengiama analizuoti giluminių terorizmo priežasčių, ir joje nebandoma vertinti kovos su terorizmu įtakos ar veiksmingumo“, – pranešama Europolo portale.

Remdamasis tokių kasmetinių situacinių Europolo ataskaitų informacija, UNIAN surinko duomenis apie garsiausius teroro aktus Europos sostinėse nuo 2014 metų – nuo Rusijos agresijos Ukrainos teritorijoje pradžios – nuo tada, kai Kijevo reitingai, matuojantys „komfortą ir miesto saugumą gyventi“ jame, pradėjo smukti.

2014 metai: 4 mirtys

2014 metų ataskaitoje pranešama, kad per metus ES iš viso užfiksuotas 201 teroro aktas (daugiau kaip pusė – Didžiojoje Britanijoje, nors nė per vieną niekas nežuvo). Čia reikia pažymėti, kad, apskaičiuodamas šitą rodiklį, Europolas tradiciškai sumuoja ne tik įvykdytas atakas, bet ir sužlugdytas ar nepavykusias. 

breivikas_oslo_gatve
Po Anderso Breiviko surengto teroro akto Norvegijos sostinėje. EPA – ELTA nuotr.

Mirtini atvejai per teroro išpuolius 2014 metais buvo užfiksuoti Belgijoje. Antai, 2014 metų kovą iš Alžyro kilęs prancūzas Mechdis Nemušas apšaudė Žydų muziejų Briuselyje. Žuvo keturi žmonės – du turistai iš Izraelio ir du muziejaus darbuotojai, dar trys žmonės buvo sužeisti.

Užpuolikas buvo sugautas po kelių dienų Prancūzijoje, paaiškėjo, kad jis kariavo Sirijoje „Islamo valstybės“  pusėje.

Pagal Europolo informaciją, iš viso 2014 metais Europos Sąjungos šalyse už nusikaltimus, susijusius su terorizmu, suimta apie 800 žmonių. Beje, šis rodiklis buvo žymiai aukštesnis, negu 2013 metais (tada buvo suimta vos per 500 žmonių). Daugiausia žmonių suimta Prancūzijoje (238), po to eina Ispanija (145) ir Didžioji Britanija (132).

Atskirai reikia pabrėžti, kad daugiau kaip pusė areštų – Europos Sąjungoje, jie susiję su religiniu terorizmu – džihadu. „Daugiausia areštų susiję su religijos įkvėptu terorizmu, kaip ir 2013 metais. Taip tęsiasi tendencija, kuri pastebima nuo 2011 metų“, – sakoma dokumente.

Kai dėl teisminių nagrinėjimų, tai situacija 2014 metais buvo tokia: 15 ES valstybių pranešė, kad išnagrinėjo 180 bylų, susijusių su kaltinimais terorizmu. O iš viso nuosprendžiai už teroristinius teisės pažeidimus buvo paskelbti apie 400 žmonių.

2015 metai: žuvo 151 žmogus

2015 metais teroro aktų ES šalyse nežymiai padaugėjo. Iš viso buvo užfiksuota 211 įvykdytų, nesėkmingų arba sužlugdytų atakų. O štai mirtinų, palyginus su 2014-aisiais, smarkiai padaugėjo. Iš viso ES nuo teroristų rankos žuvo 151 žmogus – 148 Prancūzijoje, 2 – Danijoje, 1 – Graikijoje.

Beje, anksčiau Europolo ataskaitos stabiliai fiksuodavo teroristinių nusikaltimų mažėjimą Prancūzijoje, tačiau 2015 metais šalis pagal tuos rodiklius užėmė grėsmingą antrą vietą – 72 teroro aktai per metus. Daugiau tik Didžiojoje Britanijoje (103).

Teroro aktas Mančesteryje. EPA-ELTA nuotr.

Apie skandalingus teroro aktus Prancūzijoje tada visi rašė ir kalbėjo… Iš pradžių, 2015 metų sausį, 12 žmonių žuvo po šaudynių Paryžiuje satyrinio leidinio Charlie Hebdo redakcijoje, dar 10 žmonių buvo sužeisti. O tiesiog po kelių dienų dar vienas teroro aktas: Paryžiuje, žydų supermarkete, 4 žmonės paimti įkaitais ir nužudyti piktadario, pretenduojančio į priklausomybę „Islamo valstybei“.

2015 metų lapkritį Paryžiaus teatre „Bataclan“ įvykdytas dar vienas kraupus teroro aktas. Nusikaltėliai vėl pagrobė įkaitų, 130 žmonių žuvo, daugiau kaip 300 sužeisti. Dalyvavimą atakose irgi patvirtino „Islamo valstybė“.

Prancūzijos valdžia net paskelbė įvedanti ypatingąją padėtį ir laikinai uždaranti sienas…

Per 2015 metus už nusikaltimus, susijusius su terorizmu, ES-oje buvo suimti 1077 žmonės. Iš jų 700 areštų buvo susiję būtent su džihadistų terorizmu. 12-a Europos Sąjungos valstybių pranešė išnagrinėjusios teisme daugiau kaip 200 terorizmo bylų, paskelbti iš viso 527 nuosprendžiai (dauguma iš jų taip pat susiję su džihadistų terorizmu).

2016 metai: užfiksuotos 142 mirtys

Pernai 8-ios Europos Sąjungos šalys pranešė apie 142 įvykdytus, nepavykusius ir užkardytus teroristinius puolimus. Kaip pranešama Europolo ataskaitoje, „…Tarp jų buvo užpuolimų, kuriuos rengė džihadistai, o taip pat nacionalistai, ultradešinieji ir kitokios grupės…“.

Daugiau kaip pusė teroro aktų (76) įvykdyti Didžiojoje Britanijoje. Prancūzija pareiškė apie 23 užpuolimus, Italija pagarsino 17, Ispanija – 10, Graikija – 6, Vokietija – 5, Belgija – 4 ir Niderlandai – 1 ataką. Iš viso 2016 metais Europos Sąjungoje per teroristinius puolimus žuvo 142 žmonės ir apie 400 buvo sužeisti.

Antai, du šiurpūs teroro aktai 2016 metų kovo 22-ąją įvykdyti Briuselyje. Abi atakos buvo sukoordinuotos ir kruopščiai parengtos. Per pirmąjį puolimą 2 teroristai-mirtininkai susprogdino detonuotus savadarbius sprogmenis Briuselio oro uoste. Per ataką žuvo 14 žmonių ir apie 100 buvo sužeisti. Oro uoste buvo uždrausta leistis visiems lėktuvams, jie buvo persiunčiami į atsarginius oro uostus, oro uosto pastatas irgi iš dalies nukentėjo.

Sulaukus įspėjimo apie galimą teroro aktą, Nyderlanduose atšauktas roko koncernas. EPA – ELTA nuotr.

Tą pačią dieną, tiesiog po pusvalandžio, dar du sprogimai Briuselio metro traukiniuose nusinešė 28 žmonių gyvybes. Atsakomybę už teroro aktus mieste prisiėmė „Islamo valstybė“.

Renkant informaciją apie teroro aktus vien tik ES šalių sostinėse, vis dėlto neįmanoma ignoruoti tragedijos Nicoje… Taigi, 2016 metų liepos 14 bakarą, švenčiant Bastilijos dieną, sunkvežimis du kilometrus įvažiavo į žmonių minią. Tokiu būdu teroristas nužudė 85 žmones, įskaitant 10 vaikų, ir sužeidė daugiau kaip 200 asmenų.

Tais pačiais metais, pagal analogišką siaubingą „scenarijų“, įvyko teroro aktas ir Berlyne. Gruodžio 19 dieną sunkvežimis įvažiavo į minią žmonių, atėjusių į kalėdinę mugę. Žuvo 12 žmonių, pusšimtis buvo traumuoti. Sunkvežimio vairuotojas bandė dingti, bet buvo sulaikytas. Antras žmogus, kuris įvažiuojant buvo kabinoje, žuvo.

Apskritai, Europolas praneša, kad 2016 metais už teroristinius nusikaltimus suimta šiek tiek mažiau žmonių nei 2015 metais – 1002. Bet dauguma areštų – kaip ir anksčiau – susiję su džihadistų terorizmu – 718.

Beje, vienintelė ES valstybė, kurioje išlieka areštų daugėjimo tendencija, tai Prancūzija: 238 – 2014 metais, 424 – 2015 metais ir 456 – 2016 metais. Europolo ataskaitoje pranešama, kad pernai 17-a Europos Sąjungos šalių išnagrinėjo teismuose 300 bylų, susijusių su terorizmu. Iš viso už teroristinius nusikaltimus paskelbti nuosprendžiai 600-ams žmonių, ir dauguma nuosprendžių susiję su džihadistų terorizmu.

2017 metai: pavojų nemažėja

Nors ataskaita apie šiuos metus pasirodys tik ateityje, 2018 metais tai nė trupučio netrukdo prisiminti garsiausių teroro aktų, kurie jau įvyko Europos sostinėse. Antai, šių metų vasarį Paryžiuje nežinomas asmuo su dviem mačetėmis rankose, apsirengęs marškinėliais su kaukole, šaukdamas „Allah Akbar“, užpuolė karinį patrulį, saugojusį tvarką šalia Luvro vykdant specialiąją operaciją Sentinelle. Kariškiai pradėjo šaudyti į užpuoliką – jis buvo sunkiai sužeistas į pilvą ir paguldytas į ligoninę. Vienas kariškis irgi buvo lengvai sužeistas. Prancūzijos valdžia pareiškė, kad užpuolimas yra „teroristinio pobūdžio“.

Šių metų balandį teroro aktas įvykdytas Švedijos sostinėje. Sunkvežimis visu greičiu įsirėžė į žmones, kurie vaikščiojo po Drotningataną – pagrindinę pėsčiųjų gatvę Stokholme. Mašina sustojo po to, kai įvažiavo į vienos parduotuvės vitriną. Žuvo mažiausiai 5 žmonės, 15-a buvo sužeisti.

Britų policija skuba į pagalbą teroro aukoms

Londonui šie metai buvo itin gedulingi… Gegužės 22-ąją nugriaudėjęs teroro aktas Mančester-Arenoje nusinešė daugiau kaip 20 žmonių gyvybes, o jau birželio 3 miestą užgriuvo visa serija teroro atakų. Antai, vakare į Londono tilto pėsčiųjų taką ant žmonių užvažiavo sunkvežimis. Įvyko restorano šalia Boro-Market turgaus ginkluotas užpuolimas. Iš viso 2017 metų birželio 3 dieną per nusikalstamas atakas žuvo 8 žmonės, o dešimtys nekaltų žmonių buvo sužeisti ir hospitalizuoti.

Pastaraisiais metais nuo teroristinės agresijos ypač kenčia Ispanijos turistinis centras. Antai, šių metų rugpjūtį, tegul ir ne sostinėje, o Ispanijos šiaurės rytuose, įvykdyta visa serija teroro aktų. Pirmiausia šalies turizmo centre, Barselonoje, furgono vairuotojas užvažiavo ant praeivių. O vėliau panašų teroro aktą teroristai planavo Kambrilso miestelyje, bet policija juos nušovė. Per tuos du teroro aktus Ispanijoje žuvo 16 žmonių, nukentėjo daugiau kaip šimtas.

Beje, prieš 13 metų Ispanijos sostinėje Madride įvykdytas teroro aktas, kuris tada buvo apibūdintas kaip baisiausias Europoje… 2004 metų kovo 11-ąją Al-Qaeda islamistai susprogdino keletą sprogmenų keliuose traukiniuose. Per sprogimus žuvo 191 žmogus – 17-os valstybių piliečių. 192-ąja auka tapo specialiosios paskirties būrio kovotojas, žuvęs šturmuojant butą, kuriame slėpėsi teroristai.

O prieš porą savaičių Londono metro irgi driokstelėjo sprogimas. Kaip tvirtino liudytojai, kalbėdami su žiniasklaida, sprogo konteineris, kuris stovėjo šalia vagono durų. Nukentėjo keliasdešimt žmonių, laimei, niekas nežuvo.

Teroro aktai Kijeve

Apskritai, jei tikėsime Nacionalinės policijos statistika, pernai („The Economist” paskutinėje ataskaitoje analizavo būtent 2016 metus) nusikalstamumo lygis Kijeve pakilo 16 proc. Bet tai ne kažkokių masinių neramumų, teroro aktų ir kitų sunkių nusikaltimų sąskaita, o dėl to, kad registruojama daugiau nusikaltimų nuosavybei, apiplėšimų gatvėse ir chuliganizmo atvejų (kuo, iš principo, gali „pasigirti“ bet kuris pasaulio megapolis). 

Ukranos slaptoji tarnyba SBU

Antai, Nacionalinė policija pranešė, kad užfiksuotas transporto priemonių vagysčių padaugėjimas 24 proc., o apiplėšimų – 45 proc. Kai dėl teroro aktų (įvykdytų, nepavykusių arba sužlugdytų, kaip jie kvalifikuojami Europoje), tai nuo 2014 metų – Rusijos agresijos pradžios Ukrainoje ir to laiko, kai visiškai nusmuko Kijevo reitingai, matuojantys, „miesto komfortiškumą ir saugumą gyventi“ jo ribose, juos galima ant pirštų suskaičiuoti.

Taigi 2014 metų gruodį Lugansko gyventoja Anastasija Kovalenko gavo iš užsakovo moterišką rankinę, prikimštą sprogmenų, ir paliko ją Kijevo centre. Bet teroro aktas buvo sužlugdytas – Anastasiją sulaikė SBU – Ukrainos saugumo tarnybos – bendradarbiai. Teisme ji prisipažino, kad rengėsi įvykdyti teroro aktą. O 2017 metų vasarą Pečioros teismas paskelbė jai nuosprendį – penkerius metus laisvės atėmimo.

2015 metų balandį SBU apibūdino kaip teroro aktą sprogimą sostinėje šalia vieno Rusijos taupomojo banko „Sberbank Rossiji“ skyriaus, per kurį niekas nenukentėjo. Beje, jėgos atstovai pareiškė, kad nusikaltimas buvo įvykdytas pagal nurodymą iš RF, „siekiant destabilizuoti visuomeninę situaciją Kijeve“. 

Žurnalisto Pavelo Šeremeto žuvimo vieta

O štai ką iš tikrųjų galima laikyti teroro aktu, ir dar su aukomis, – tai įvykius prie Aukščiausiosios Rados 2015 metų rugpjūčio 31-ąją. Priminsim, tada prie parlamento sienų buvo susprogdinta kovinė granata, o per sprogimą žuvo 4 Nacionalinės gvardijos kovotojai, dar apie 150 žmonių buvo sužeisti. Bet šiandien Podolės rajono teismas vis dar nepradėjo nagrinėti iš esmės baudžiamosios bylos, kurioje 15-a figūrantų. 

Teroro aktams galima priskirti ir tyčinį žymaus žurnalisto Pavlo Šeremeto nužudymą, – jo automobilis susprogdintas Kijevo centre 2016 metų liepą (teisėsaugininkai svarstė šešias incidento versijas). Nuo 2017 metų liepos 24-osios Nacionalinė policija įslaptino visus teismų nuosprendžius Šeremeto nužudymo byloje, nenurodydama priežasčių.

Automobilio susprogdinimą Kijeve, Solomensko rajone 2017 metų birželį, kai žuvo GUR (Vyriausiosios žvalgybos valdybos) specialiojo būrio pulkininkas Maksimas Šapovalas, Nacionalinės policijos Vyriausiosios valdybos Tyrimo skyrius iškart pavadino teroro aktu. Taip pat kaip ir tą patį mėnesį, tik porą savaičių anksčiau, sprogimą netoli JAV ambasados Ukrainoje. Laimė, per jį niekas nenukentėjo.

Ir vienas iš paskutiniųjų įsiminusių incidentų – sprogimas prie Ministrų kabineto Kijeve Nepriklausomybės dieną. Teroro aktas – ar ne teroro aktas, bet sprogus paketui, nukentėjo du žmonės.

Kaip ten bebūtų, net tokia statistika liudija, kad Ukrainos sostinėje viskas ne taip liūdna, kaip bandė pavaizduoti The Economist analitikai. Ypač lyginant su ES sostinėmis.

Informacijos šaltinis: www.unian.net

2017.10.24; 02:00

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė nuoširdžią užuojautą Prancūzijos Prezidentui François Hollande’ui ir visiems Prancūzijos žmonėms dėl dešimtis gyvybių nusinešusio teroro išpuolio Nicoje. 

Prezidentės vainikas prie Prancūzijos ambasados Vilniuje.
Prezidentės vainikas prie Prancūzijos ambasados Vilniuje.

Šalies vadovė  griežtai pasmerkė tokį nepateisinamą žiaurumą prieš beginklius žmones ir pabrėžė, kad jis turi sulaukti pelnyto atsako.

Prezidentė išreiškė solidarumą su visa Prancūzijos tauta.

Lietuvos žmonių vardu Prezidentė palinkėjo stiprybės ir ištvermės aukų artimiesiems bei vienybės ir susitelkimo visiems Prancūzijos žmonėms šiuo sunkiu valstybei metu.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

2016.07.16; 06:12