Krašto apsaugos ministras R. Karoblis susitiko su Norvegijos gynybos ministru. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis antradienį susitiko su Lietuvoje viešinčiu Norvegijos gynybos ministru Franku Bakke-Jensenu, su kuriuo aptarė dvišalį Lietuvos ir Norvegijos bendradarbiavimą stiprinant gynybos pajėgumus ir didinant pajėgų sąveikumą.

Anot pranešimo, tarp kitų aptartų klausimų – šalių siekiai artėjančiame NATO viršūnių susitikime, NATO priešakinių pajėgų dislokavimas Baltijos šalyse ir Lenkijoje, saugumo situacija regione ir auganti Rusijos grėsmė.

„Tiek Lietuva, tiek Norvegija yra nedidelės šalys, abi turinčios sienas su Rusija, tačiau mūsų valstybių istorija susiklostė skirtingai, todėl Lietuvos patirtis kovojant su Rusijos keliama grėsme yra labai vertinga“, – sakė Norvegijos gynybos ministras.

R. Karoblis, pristatydamas Rusijos keliamas grėsmes, pabrėžė, kad saugumo situacija negerėja. „Rusija ir toliau siekia didinti įtaką regione, todėl būtinas oro gynybos stiprinimas bei tolimesnis NATO atgrasymo priemonių užtikrinimas, įskaitant NATO priešakinių pajėgų bataliono dislokavimą regione, kurio kovinėje grupėje Lietuvoje tarnauja ir Norvegijos kariai“, – pažymėjo R. Karoblis.

Pasak Norvegijos gynybos ministro F. Bakke-Jenseno, tarptautinis bendradarbiavimas prasideda nuo kaimynų, ir tai yra geras būdas užtikrinti stabilumą regione. „NATO priešakinių pajėgų batalionas yra puikus kolektyvinės gynybos pavyzdys“, – pažymėjo jis.

Kalbėdami apie artėjantį NATO viršūnių susitikimą, Lietuvos ir Norvegijos ministrai sutarė, kad svarbiausia – užtikrinti greitą NATO vadovavimo struktūros pertvarką, tarpusavio sąveikumo gerinimą ir karinio mobilumo supaprastinimą.

Trečiadienį R. Karoblis Krašto apsaugos ministerijoje priims Lietuvoje viešinčią Norvegijos karališkąją porą – kronprincą Haakoną ir kronprincesę Mette-Marit, kurie susitiks su NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje Lietuvoje tarnaujančiais Norvegijos kariais, jos vadu pulkininku leitenantu Wolfu Rudigeriu Otto’u ir NATO Pajėgų integravimo vieneto Lietuvoje vadu pulkininku leitenantu Jakobu Sogardu Larsenu.

Vėliau Lietuvos ir Norvegijos gynybos ministrai vyks į Generolo S. Žukausko poligoną Pabradėje, kur susitiks su Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ ir į ją integruotos NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės vadovybe bei joje tarnaujančiais Norvegijos kariais. 2017 metais Norvegija prie NATO kovinės grupės prisidėjo atsiųsdama į Lietuvą apie 200 karių su įvairia karine technika ir ginkluote. Pirmajam šių metų pusmečiui Norvegija yra skyrusi per 40 karių.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.04.25; 08:27

Gegužės 29 d. vakare Kauno oro uoste nusileido lėktuvas su Norvegijos kariais. Apie 200 Norvegijos kariuomenės Telemark bataliono ir Šiaurės brigados padalinių karių prisijungs prie NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės, dislokuotos Rukloje.

„Esame laimingi būdami čia, mes pasiruošę petys petin vykdyti pavestas užduotis Lietuvoje kartu su sąjungininkais“, – sakė norvegų kuopos vadas kapitonas Brage Reinaas.

„Nuo šios akimirkos kovinė grupė yra visiškai sukomplektuota. Džiaugiamės norvegų atvykimu,“ – pabrėžė NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės viešųjų ryšių skyriaus vadas pulkininkas leitenantas Oliver Richter.

Norvegijos karių technika į Klaipėdos jūrų uostą buvo atplukdyta dar praėjusią savaitę. Norvegai į Lietuvą atsigabeno apie 60 karinių transporto vienetų – įvairių modifikacijų tankus „Leopard“, šarvuočius M113, pėstininkų kovos mašinas CV 90, krovinines ir lengvosios transporto priemones.

Šiuo metu NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje Lietuvoje kartu su atvykusiais Norvegijos kariais taip pat dislokuota per 450 Vokietijos, 100 Belgijos ir 250 Nyderlandų karių.

2017–2018 metais NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje tarnaus Vokietijos, Norvegijos, Nyderlandų, Belgijos, Liuksemburgo, Kroatijos ir Prancūzijos kariai. Bataliono kovinei grupei Lietuvoje vadovauja ir jos pagrindą sudaro Vokietijos kariai.

NATO stiprina savo priešakinį buvimą prie Rytinių NATO sienų, dislokuodama čia rotacine tvarka keturias kovines grupes Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje. Šios kovinės grupės, kurioms vadovauja Jungtinė Karalystė, Kanada, Vokietija ir JAV yra daugianacionalinės, kovai parengtos pajėgos, demonstruojančios transatlantinio ryšio stiprumą. Jų buvimas reiškia tai, kad vienos aljanso narės užpuolimas reikštų ataką prieš visas. Šios pajėgos reiškia ir didžiausią kada nors NATO kolektyvinės gynybos sustiprinimą, kuris taip pat apima ir NATO buvimą Juodosios jūros regione.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija

Nuotraukos autorius – mjr. Miguel Simoes (NATO pajėgų integravimo vienetas Lietuvoje)

2017.05.31; 03:30