Jevgenijis Prigožinas. Akys. EPA – ELTA foto

Kyjivas, rugpjūčio 23 d. (ELTA). Trečiadienį Rusijoje nukritus privačios karinės bendrovės „Wagner“ lėktuvui, kuriuo galėjo skristi jos vadovas Jevgenijus Prigožinas, Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Michailas Podoliakas siūlo palaukti, kol paaiškės visa informacija, praneša „The Guardian“.
 
„Dėl J. Prigožino – turime palaukti, kol praeis karo rūkas“, – M. Podoliakas rašė socialiniame tinkle „X“ (anksčiau „Twitter“). Tačiau, anot jo, akivaizdu, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas visko bijo ir niekam nieko neatleidžia, ypač po birželį J. Prigožino įvykdyto sukilimo, ir tik laukė tinkamo momento.
 
„Taip pat akivaizdu, kad J. Prigožinas pasirašė sau mirties nuosprendį, kai patikėjo keistomis Aliaksandro Lukašenkos „garantijomis“ ir vos ne dar absurdiškesniu V. Putino „garbės žodžiu“, – rašė Ukrainos prezidento patarėjas.
 
M. Podoliakas mano, kad demonstratyvus J. Prigožino ir „Wagner“ vadų pašalinimas praėjus dviem mėnesiams po bandymo įvykdyti perversmą galėtų būti V. Putino žinutė Rusijos elitui prieš 2024 m. rinkimus: „Kovokite, nes nelojalumas tolygu mirčiai“.
 
Kaip anksčiau pranešta, trečiadienį prie Tverės, į šiaurę nuo Maskvos, sudužo privatus lėktuvas „Embraer“. Juo skristi galėjo 7 keleiviai ir 3 įgulos nariai, o keleivių sąraše įrašytas ir „Wagner“ vadovas J. Prigožinas. Teigiama, kad trečiadienį jis išskrido iš Afrikos į Rusiją, o jį lydėjo „Wagner“ vadai.
 
Karolis Broga (ELTA)
 
2023.08.24; 07:00

FSB stebi tave dieną naktį

Maskva, balandžio 13 d. (dpa-ELTA). Po rusų propagandisto Vladleno Tatarskio nužudymo Sankt Peterburge Rusijos Federalinė saugumo tarnyba (FSB) pareiškė identifikavusi ukrainietį, prisidėjusį prie išpuolio. 35 metų vyras paslėpė sprogmenį biuste, kuris sprogo kavinėje, ketvirtadienį pranešė FSB.
 
Bus paskelbta tarptautinė ukrainiečio paieška. Jis, anot FSB, veikė Ukrainos slaptųjų tarnybų pavedimu.
 
Pasak FSB, vyras po išpuolio išvyko iš Rusijos. Jis esą balandžio 3 d. per Armėniją išskrido į Turkiją. Rusijos valstybinė žiniasklaida paskelbė spėjamo nusikaltėlio asmeninius dokumentus ir nuotraukas.
 
FSB taip pat dėl „teroristinio išpuolio“ dar kartą apkaltino ir kalinamo Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno bendražygius. Ukraina neigia sąsajas su nužudymu.
 
V. Tatarskis žuvo per sprogimą Sankt Peterburgo kavinėje balandžio 2 d. Dešimtys žmonių buvo sužeisti. 26 metų moteris, kuri buvo sulaikyta dėl išpuolio, prisipažino kavinėje perdavusi biustą V. Tatarskiui. Tačiau ji esą manė, kad biuste paslėpta „blakė“, skirta pasiklausyti tinklaraštininko, kuris intensyviai pranešinėjo apie Rusijos karą Ukrainoje.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2023.04.14; 04:00

Volodymyras Zelenskis. EPA – ELTA foto

Jeruzalė, vasario 5 d. (dpa-ELTA). Pasak buvusio Izraelio premjero Naftali Bennetto, Rusijos vadovas Vladimiras Putinas karo prieš Ukrainą pradžioje pažadėjo nežudyti Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, informuoja dpa.
 
Šūvis į taikinį. Slaptai.lt foto

Duodamas interviu Izraelio žurnalistui, N. Bennettas sakė, kad V. Putinas tai pažadėjo susitikimo metu 2022 m. kovo mėnesį.
 
Tuometinis Izraelio premjeras buvo pirmasis Vakarų lyderis susitikęs su V. Putinu Maskvoje po to, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą. Tačiau tolesnės pastangos tarpininkauti tarp Rusijos ir Ukrainos baigėsi nesėkme.
 
Apie pokalbį su žurnalistu N. Bennettas paskelbė šeštadienio vakarą savo feisbuko puslapyje. Anot jo, lyderio gyvybė karo metu yra svarbiausia. „Žinojau, kad V. Zelenskiui kilo grėsmė. Jis buvo bunkeryje, kurio vieta nežinoma“, – teigė Izraelio politikas.
 
Vladimiro Putino fizionomija

Pasak buvusio Izraelio premjero, po 3 ar 4 valandų pokalbio jis paklausė V. Putino ar šis nori nužudyti V. Zelenskį, tačiau V. Putinas tai paneigė. N. Bennettas sako gavęs V. Putino pažadą, kad jis nenužudys V. Zelenskio.
 
Anot buvusio premjero, jis paskambino Ukrainos prezidentui vis dar važiuodamas iš Kremliaus į oro uostą ir pranešė naujienas, kad į jo gyvybę nebus kėsinamasi. V. Zelenskis neva paklausė ar N. Bennettas tuo tikras, o šis atsakė esąs „šimtu procentu“ tuo įsitikinęs.
 
Teigiama, kad praėjus dviem valandoms Ukrainos prezidentas paskelbė vaizdo įrašą iš savo kabineto ir užtikrino žmones nesibaiminantis dėl savo gyvybės.
 
Karolis Broga (DPA)
 
2023.02.06; 05:00

Japonija gedi: nužudyto buvusio premjero Sh. Abe kūnas atvežtas į Tokiją. EPA-ELTA nuotr.

Tokijas, liepos 9 d. (AFP-ELTA). Japonija šeštadienį aprauda nužudytą buvusį ministrą pirmininką Shinzo Abe, jo kūnas atgabentas į Tokiją iš vakarinio miesto, kuriame politikas buvo iš arti nušautas per rinkimų kampanijos renginį.
 
Garsiausio Japonijos politiko nužudymas sukrėtė šalį ir pasiuntė šoko bangas visame pasaulyje, ypač atsižvelgiant į žemą smurtinių nusikaltimų lygį šalyje ir griežtus ginklų įstatymus. Vyras, kaltinamas nušovęs Sh. Abe, sulaikytas, policija teigia, kad jis prisipažino nužudęs buvusį premjerą ir motyvavo įsitikinimu, jog Sh. Abe buvo susijęs su grupe, kurios policija tiksliai neįvardijo. Policija tiria bedarbio 41 metų vyro biografiją, taip pat teiginius, kad jis tarnavo Japonijos karinio jūrų laivyno savigynos pajėgose, taip pat sakė, kad jis panaudojo savadarbį ginklą.
 
Sh. Abe buvo nušautas, kai sakė kalbą Naroje prieš sekmadienį vyksiančius parlamento aukštųjų rūmų rinkimus, šeštadienio rytą kampanija buvo atnaujinta, o politikai sakė esantys pasiryžę parodyti, jog demokratija laimės. „Jokiu būdu negalime toleruoti smurto per rinkimus, užgniauždami žodžio laisvę“, – sakė ministras pirmininkas Fumio Kishida maždaug 600 šalininkų Japonijos Jamanašio regione, pranešė laikraštis „Yomiuri Shimbun“.
 
Japonijos žiniasklaida pranešė apie slogią nuotaiką ir aukštą saugumo lygį per pirmąjį F. Kishidos kampanijos renginį po nužudymo ir metalinę tvorą, atskyrusią lyderį nuo minios.
Sh. Abe – konservatorius, tapęs ilgiausiai valdžiusiu Japonijos premjeru. EPA-ELTA nuotr.
 
Anksti šeštadienį iš vakarų Japonijos ligoninės, kurioje buvo gydomas Sh. Abe, išvyko laidotuvių katafalkas, kuriuo važiavo Sh. Abe žmona Akie ir, manoma, buvo gabenamas buvusio lyderio kūnas. Gydytojai penktadienį sakė, kad į ligoninę atvežtas Sh. Abe buvo be gyvybės ženklų ir mirė nuo didžiulio nukraujavimo, nepaisant kraujo perpylimų. Jie minėjo žaizdas politiko kakle ir sakė, kad vidinė žala pasiekė jo širdį.
 
Tyrėjai vis dar renka informaciją apie nužudymo kaltininką ir jo motyvus. Jis įvardytas kaip Tetsuya Yamagami. Penktadienį policija pranešė, kad jis prisipažino šaudęs į Sh. Abe iš pykčio dėl organizacijos, su kuria, jo manymu, buvęs lyderis buvo susijęs. Pareigūnai atsisakė atskleisti organizacijos pavadinimą, nors Japonijos žiniasklaida apibūdino ją kaip religinę grupę. Jo panaudotas ginklas „akivaizdžiai savadarbis“, sakė tyrėjai, dar keli taip pat savadarbiai ginklai rasti per policijos reidą į T. Yamagami namus.
 
Japonijos žiniasklaida pranešė, kad pirmadienio vakarą Sh. Abe šeimai ir bendražygiams bus surengtos budynės, o antradienį – laidotuvės.
 
Penktadienio vakarą ir šeštadienio rytą gedintieji nenutrūkstamu srautu nešė gėles ir meldėsi už Sh. Abe, kuris buvo ilgiausiai valdęs Japonijos ministras pirmininkas.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2022.07.10; 00:30

Vadimas Šišimarinas. EPA – ELTA foto

Kyjivas, gegužės 18 d. (AFP-ELTA). Pirmasis Rusijos kareivis, teisiamas Ukrainoje už karo nusikaltimus per Maskvos invaziją į Ukrainą, trečiadienį pripažino savo kaltę, jam gresia įkalinimas iki gyvos galvos.
 
Teisme paklaustas, ar yra kaltas dėl kaltinimų, įskaitant karo nusikaltimus ir tyčinę žmogžudystę, 21 metų seržantas Vadimas Šišimarinas atsakė „taip“. Sučiuptas karys kaltinamas pirmosiomis Kremliaus puolimo dienomis Šiaurės rytų Ukrainoje nužudęs 62 metų civilį.
 
V. Šišimarinas – iš Sibiro Irkutsko srities – sėdėjo stikliniame kaltinamojo aptvare Kyjivo apygardos teisme, vilkėdamas mėlyną ir pilką drabužį su gobtuvu. Jaunai atrodantis kareivis skusta galva žvelgė į žemę, kol prokuroras ukrainiečių kalba skaitė jam pateiktus kaltinimus. Vertėjas jam vertė į rusų kalbą.
 
V. Šišimarinas kaltinamas nužudęs civilį, tariamai važiavusį dviračiu, netoli Šupachivkos kaimo rytiniame Sumų regione vasario 28 dieną. Ukraina teigia, kad V. Šišimarinas vadovavo tankų divizijos daliniui, kai jo vilkstinė buvo užpulta. Pasak prokurorų, jis ir dar keturi kariai pavogė automobilį ir netoli kaimo susidūrė su dviračiu važiavusiu civiliu. V. Šišimarinui buvo liepta nužudyti civilį, ir jis tai padarė panaudojęs Kalašnikovo automatą, sakė kaltintojai.
 
Kitas bylos posėdis numatytas ketvirtadienį 9 val. GMT laiku.
 
Prokuroras Andrijus Siniukas po trečiadienio posėdžio žurnalistams sakė, kad du liudytojai, įskaitant vieną iš Rusijos kareivių, incidento metu buvusių kartu su V. Šišimarinu, bus pristatyti į teismą liudyti. Per apklausą bus apžiūrėtas ir kareivio ginklas, sakė jis.
 
Kremlius anksčiau sakė nesąs informuotas apie bylą ir teigė, kad Maskvos „galimybės suteikti pagalbą, kai ten nėra mūsų diplomatinės atstovybės, taip pat labai ribotos“.
 
Netrukus po šio teismo vyks kiti, ketvirtadienį centrinėje Ukrainoje turėtų būti teisiami dar du Rusijos kareiviai. Kyjivas teigia nagrinėjantis tūkstančius bylų dėl įtariamų nusikaltimų, kuriuos padarė vasario 24 d. invaziją pradėjusios Maskvos pajėgos. Šios bylos patikrins Ukrainos teisingumo sistemą tuo metu, kai tarptautinės institucijos atlieka savo tyrimus dėl piktnaudžiavimų, kuriais įtariamos Rusijos pajėgos.
 
Kyjivas teigia nagrinėjantis tūkstančius bylų ir turintis dešimtis įtariamųjų bei žada patraukti juos atsakomybėn.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2022.05.19; 06:01

Meksikoje nuo šių metų pradžios nužudyti jau keturi žurnalistai. EPA-ELTA nuotr.

Meksikas, vasario 1 d. (ELTA). Pirmadienį Meksikos vakaruose esančios Mičoakano valstijos Sitakuaro mieste buvo nužudytas žurnalistas Robertas Toledas. Tai savo tinklalapyje pranešė laikraštis „La Jornada“. Trejus pastaruosius metus žurnalistas bendradarbiavo su naujienų portalu „Monitor Michoacán“.
 
„Vienas iš mūsų draugų žuvo nuo trijų nusikaltėlių, kurie jį bailiai nušovė, rankų“, – pareiškė portalo direktorius Armandas Linaresas Lópezas. Pasak jo, po publikacijų apie municipalinių valdininkų korupciją R. Toledui ir jo kolegoms buvo pradėta grasinti.
 
R. Toledas tapo jau ketvirtu žiniasklaidos darbuotoju, nužudytu Meksikoje nuo šių metų pradžios. Sausio 23 d. Žemutinės Kalifornijos valstijos Tichuanos mieste šalies šiaurėje buvo nušauta žurnalistė Lourdes Maldonado López. Ten pat sausio 17 d. prie savo namų buvo nužudytas fotokorespondentas Margaritas  Martinezas. Verakruso valstijoje Meksikos rytuose sausio 10 d. užpuolimo auka tapo reporteris Josė Luisas Gamboa.
 
Nuo 2018 metų gruodžio, kai į valdžią atėjo prezidento Andreso Manuelio Lópezo Obradoro vyriausybė, Meksikoje buvo nužudyta daugiau kaip 40 įvairių žiniasklaidos priemonių atstovų. Nusikaltimus žodžio laisvei tiriančios Meksikos prokuratūros duomenimis, už didžiąją dalį teisės pažeidimų prieš žiniasklaidos darbuotojus niekas nenubaudžiamas.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.02.01; 10:00

Pistoletas. EPA – ELTA nuotr.

Bratislava, sausio 26 d. (ELTA). Buvusio Slovakijos karinės žvalgybos vadovo, generolo majoro Peterio Bučkos kūnas rastas šalies sostinėje Bratislavoje, Devino rajone. Policija tiria jo mirties aplinkybes, labai tikėtina, kad ji buvo smurtinė.
 
Tai trečiadienį pranešė Slovakijos televizijos kanalas JOJ.
 
P. Bučka vadovavo Slovakijos ginkluotųjų pajėgų žvalgybai nuo 1998 metų lapkričio 16 d. iki 1999 metų gruodžio 31 d. Jo lavonas buvo aptiktas antradienį antroje dienos pusėje netoli karjero Devine. Šis sostinės rajonas dar netolimoje praeityje buvo Bratislavos priemiestis ir iki šiol išsaugojo kaimo vietovės bruožų.
 
Pasak televizijos kanalo, nužudymas yra pagrindinė tyrėjų versija. P. Bučka pastaraisiais metais dirbo konsultantu Slovakijos komercinėse struktūrose, dalies jų veikla kėlė didelį policijos susidomėjimą.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.01.27; 08:00

Tūkstančiai iraniečių gedi per JAV antskrydį nukauto generolo Q. Soleimanio. EPA-ELTA nuotr.

Teheranas, gruodžio 31 d. (AFP-ELTA). Irane prasidedant generolo Qassemo Soleimani antrųjų mirties metinių minėjimui, šalis penktadienį pareiškė, kad dėl jo nužudymo taip pat atsakinga ir dabartinio JAV prezidento Joe Bideno administracija.
 
Buvęs JAV lyderis Donaldas Trumpas 2020 metų sausio 3 dieną nustebino visą regioną, kai jo nurodymu per drono ataką buvo nužudytas Irano Revoliucijos sargų gvardijos dalimi laikomų „Quds“ pajėgų vadas Q. Soleimani. Tai įsiutino Iraną ir jo sąjungininkus.
 
„Dėl šio nusikaltimo tarptautinė atsakomybė tenka JAV vyriausybei“, – sakoma pranešime, kurį savo tviteryje paskelbė Irano užsienio reikalų ministerija.
 
„Be jokios abejonės, šis JAV nusikaltimas (…) yra teroro aktas, kurį suorganizavo ir įvykdė tuometinė JAV vyriausybė ir dėl kurio dabar atsakingi Baltieji rūmai“,– priduriama pranešime, omenyje turint dabartinę J. Bideno administraciją.
 
Praėjus penkioms dienoms po Q. Soleimani nužudymo, Iranas į tai sureagavo paleisdamas kelias raketas į dvi JAV karines bazes, kuriose buvo amerikiečių karių. Atakų metu mirčių buvo išvengta, tačiau, pasak Vašingtono, dešimtys karių patyrė smarkių smegenų sužalojimų. D. Trumpas tuo metu teigė, kad JAV drono ataka buvo šalies atsakas į išpuolių prieš JAV interesus Irake bangą.
 
Irano užsienio reikalų ministerija savo pranešimą paskelbė šalyje prasidedant savaitę truksiančiam Q. Soleimani mirties metinių minėjimui.
 
Pareigūnai nurodė, kad pagrindinis renginys vyks pirmadienį, tačiau nedetalizavo. Jie pridūrė, kad sausio 7 dieną bus pademonstruoti „Irano raketų pajėgumai“.
 
Teherano pareigūnai yra ne kartą pareiškę, kad už Q. Soleimani mirtį bus atkeršyta.
 
Lina Linkevičiūtė (AFP)
 
2022.01.01; 05:42

Ginklas

Berlynas, gruodžio 15 d. (ELTA). Vokietija trečiadienį išsiuntė du Rusijos diplomatus, Berlyno teismui įkalinus vyrą, 2019 metais Maskvos įsakymu Vokietijos žemėje nužudžiusį buvusį čečėnų vadą.
 
Naujoji užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock sakė iškvietusi Maskvos ambasadorių, kad praneštų jam, jog, reaguodama į teismo sprendimą, Vokietija išsiunčia du Rusijos diplomatus.
 
„Ši žmogžudystė valstybės įsakymu, kaip šiandien nustatė teismas, yra rimtas Vokietijos įstatymų ir suvereniteto pažeidimas“, – žurnalistams sakė A. Baerbock.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2021.12.16; 08:00

Jamalis Khashoggis. EPA-ELTA nuotrauka

Dubajus, gruodžio 3 d. (AFP-ELTA). Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį tvirtino nepamiršęs Saudo Arabijos žurnalisto Jamalo Khashoggi nužudymo, kai gynė savo sprendimą per kelionę į Persijos įlankos šalis lankytis ir Saudo Arabijoje.
 
Šeštadienį E. Macronas taps vienu pirmųjų Vakarų lyderių, susitikusių su faktiniu karalystės valdovu, sosto įpėdiniu Mohammedu bin Salmanu, po J. Khashoggi nužudymo Saudo Arabijos konsulate Stambule 2018 metais.
 
J. Khashoggi žmogžudystė sukėlė tarptautinį pasipiktinimą, kuris ir toliau nemalšta. Tačiau E. Macronas teigė, kad neįmanoma bendrauti su regionu, ignoruojant galingą Saudo Arabiją. „Argi būtų galima manyti, kad galime padėti Libanui ir išsaugoti taiką bei stabilumą Artimuosiuose Rytuose, jei sakome: „Mes nekalbėsime su Saudo Arabija, daugiausia gyventojų turinčią ir galingiausia Persijos įlankos šalimi?“, – sakė jis Dubajuje, pirmoje savo kelionės sustojimo stotelėje.
 
Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.

Šeštadienį E. Macronas skris į Saudo Arabijos Džidos miestą prie Raudonosios jūros po nakvynės Katare – dar vienoje išteklių turtingoje Persijos įlankos šalyje, kurioje Prancūzija kitais metais gins savo titulą per pasaulio futbolo čempionatą.
 
2018 m. spalio 2 d. J. Khashoggi atvyko į Saudo Arabijos konsulatą Stambule pateikti dokumentų, kad galėtų tuoktis su savo sužadėtine turke. Pasak JAV ir Turkijos pareigūnų, laukęs Saudo Arabijos smogikų būrys jį pasmaugė ir sukapojo kūną, kuris taip ir nebuvo rastas.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2021.12.04; 04:45

Vokietijoje nuteista moteris, nužudžiusi penkis iš šešių savo vaikų. EPA-ELTA nuotr.

Diuseldorfas, lapkričio 4 d. (dpa-ELTA). Vakarų Vokietijos Zolingeno miesto gyventoja ketvirtadienį buvo pripažinta kalta dėl penkių iš savo šešių vaikų, kurių amžius buvo nuo vienerių iki aštuonerių metų, nužudymo, ir nuteista kalėti iki gyvos galvos.
 
Vupertalio miesto teismas nenustatė jokių lengvinančių aplinkybių. Tai praktiškai paneigia galimybę, kad 28 metų moteris būtų paleista į laisvę atsėdėjusi 15 metų kalėjime.
 
Teismo proceso metu prokurorai teigė, kad ji iš pradžių vaikus apsvaigino raminamaisiais, o tada juos po vieną nuskandino arba uždusino. Liko gyvas tik vyriausias sūnus, nes motina buvo išsiuntusi jį pas močiutę.
 
Tyrimą atlikę pareigūnai mano, kad pamačiusi vyro nuotrauką su nauja partnere ji ryžosi Vokietiją sukrėtusiam nusikaltimui. Tuomet ji parašė jam žinutę, kad jis vaikų daugiau nepamatys.
 
Vaikų kūnai buvo aptikti jų lovose praėjusių metų rugsėjo 3 dieną. Moteris tvirtino, kad į jos namus pateko įsibrovėlis, surišo ją ir prieš nužudydamas vaikus privertė ją išsiųsti pokalbių žinutes.
 
Psichiatrijos ekspertai nenustatė jokių rimtų psichikos ligų požymių. Jos advokatas ragino ją paleisti, remdamasis tuo, jog tebėra abejonių, ar jo klientė įvykdė žmogžudystes.
 
Teismas nustatė, kad 1 metų Meliną, 2 metų Leoniją, 3 metų Sofiją, 6 metų Timo ir 8 metų Luką nužudė jų motina, kuri vėliau Diuseldorfo centrinėje stotyje bandė nusižudyti mesdamasi po traukiniu, tačiau liko gyva.
 
Živilė Aleškaitienė (DPA)
 
2021.11.05; 06:01

Rusijoje nužudyta Vladimiro Putino kritikė žurnalistė Ana Politkovskaja

Maskva, spalio 7 d. (AFP-ELTA). Ketvirtadienį, per prezidento Vladimiro Putino gimtadienį, rusai mini prieš 15 metų įvykdytą žurnalistės Anos Politkovskajos nužudymą. Laikraštis, kuriame ji dirbo, perspėjo, kad praėjo laikas, kai buvo galima įvardyti žmogžudystės užsakovą.
 
A. Politkovskaja, arši V. Putino ir žiaurių Kremliaus karų Čečėnijoje kritikė, buvo nušauta 2006 metų spalio 7 dieną savo gyvenamojo namo Maskvoje laiptinėje. Jai buvo 48 metai.
 
Žinia apie nužudytą žymią tiriamosios žurnalistikos atstovę, kuri dirbo didžiausiame Rusijos nepriklausomame laikraštyje „Novaja Gazeta“ ir bendradarbiavo su Vakarų leidiniais, įskaitant „The Guardian“, nuvilnijo per visą pasaulį.
 
„Praėjus penkiolikai metų po mūsų žurnalistės nužudymo, suėjo nusikaltimo senaties terminas. Pagal įstatymą jį pratęsti gali tik teismas, – metinių išvakarėse rašė „Novaja Gazeta“. – Kitu atveju kaltininkai liks nenubausti“.
 
2014 metais teismas už A. Politkovskajos nužudymą nuteisė kalėti iki gyvos galvos du vyrus, o dar trims su tuo susijusiems asmenims skyrė ilgas laisvės atėmimo bausmes.
 
Čečėnas Lom-Ali Gaitukajevas, pripažintas kaltu dėl nužudymo organizavimo, mirė 2017 metais įkalinimo įstaigoje, kur atliko bausmę iki gyvos galvos.
 
Tačiau net ir po 15 metų tyrėjai vis dar neatskleidė, kas užsakė šią žmogžudystę, o „Novaja Gazeta“ teigia, kad valdžios institucijos nėra suinteresuotos tęsti tyrimą dėl politinių priežasčių.
 
2018 metais Europos Žmogaus Teisių Teismas pasmerkė Rusiją už tai, kad ši nesiėmė tinkamų priemonių surasti A. Politkovskajos nužudymo užsakovus.
 
Teisėjai padarė išvadą, kad Rusijos tyrėjai turėjo ištirti galimybes, jog nusikaltimą užsakė „Rusijos saugumo tarnybos FSB arba Čečėnijos Respublikos administracijos agentai“.
 
A. Politkovskajos darbo vieta „Novaja Gazeta“ redakcijoje buvo išsaugota jos atminimui pagerbti.
 
A. Politkovskaja už savo reportažus ir knygas pelnė daugybę apdovanojimų, taip pat ir jos vardu pavadinti keli apdovanojimai.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2021.10.07; 11:18

Medicininė kaukė. EPA-ELTA nuotr.

Vokietijos žemėje, kurioje per ginčą dėl kaukės dėvėjimo buvo nušautas degalinės darbuotojas, policija ketvirtadienį perspėjo, kad netoleruos „nusikaltimo mėgdžiotojų“ po to, kai dar vienas vyras panašiai pagrasino prekybos centro darbuotojai.
 
Reino krašto-Pfalco žemės Šveicho miestelyje, esančiame maždaug už 50 km į vakarus nuo Idar-Oberšteino, kur buvo nužudytas degalinės darbuotojas, vyriškis pasakė kasininkei, kad gali ją nušauti, kai ji padarė pastabą, kad kaukę reiktų dėvėti taisyklingai. Tada jis išėjo iš prekybos centro.
 
Policija nustatė, kad įtariamasis yra 56 metų vyras iš Tryro miesto, ir išdavė kratos orderį jo gyvenamajai vietai. „Viena vertus, tiriami grasinimai, kita vertus, galimas ir pranešimas apie nusikalstamą veiką“, – pranešė policijos atstovas žiniasklaidai.
 
„Imamės griežtų veiksmų prieš tokius grasinimus, – sakė Tryro policijos viršininkas Friedelis Durbenas. – Tokie nusikaltimai gąsdina gyventojus ir nebus toleruojami“.
 
Savaitgalį buvo nušautas 20-metis degalinės darbuotojas po to, kai greičiausiai du kartus vienam vyrui pasakė, kad kaukės yra privalomos. Šiuo metu 49 metų vokietis yra sulaikytas.
 
Živilė Aleškaitienė (DPA)
 
2021.09.24; 13:00

Kalėjimo grotos. Slaptai.lt nuotr.

Šį antradienį po slaptos ir ypač sudėtingos operacijos, kuriai buvo kruopščiai ruoštasi daugelį mėnesių, Jungtinėje Karalystėje (JK) sulaikytas su „Kamuolių” nusikalstamu susivienijimu siejamas Jonas Snieška, įtariamas beveik prieš du dešimtmečius ypač žiauriai nužudęs aštuoniolikmetę, pranešė Policijos departamentas.
 
To meto spaudoje ši byla buvo vadinama viena skandalingiausių ir šiurpiausių pastarųjų metų bylų. Žiauriai sumušta Vilma Dadurkaitė, be gyvybės ženklų, aptikta 2002 m. vasario 12-osios naktį Kaune, prie V. Krėvės prospekto 26-ojo penkiaaukščio.
 
Praėjo beveik 20 metų po merginos nužudymo, kol prieš 2 metus, užmiršta ir niekam nebeįdomi byla, buvo atversta Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) pareigūnų. Aiškindamiesi „Kamuolių” ginkluoto nusikalstamo susivienijimo padarytus labai sunkius nusikaltimus, LKPB pareigūnai ėmėsi aiškintis seniai visuomenėje užmirštų nusikaltimų, kuriuos galimai įvykdė šio nusikalstamo susivienijimo nariai ir lyderiai, tačiau iki šiol dėl „niekam nežinomų priežasčių” tikrieji faktai liko neatskleisti, o nusikaltimus įvykdę asmenys – nenubausti.
 
Po 2 metų kruopštaus darbo, be galo daug slaptų veiksmų, koordinuojant juos su užsienio partneriais, buvo surinkti duomenys apie žiaurų nusikaltimą galimai įvykdžiusio „Kamuolių” nusikalstamo susivienijimo nario Jono Snieškos buvimo vietą. Pastarasis yra ieškomas Lietuvos policijos nuo 2002 metų už merginos išžaginimą ir itin žiaurų nužudymą kankinant.
 
LKPB pareigūnų ir policijos atašė JK Lino Pernavo bei JK pareigūnų bendrų veiksmų dėka rugpjūčio 17 d. buvo įvykdyta slapta operacija JK, kurios metu buvo sulaikytas J. Snieška, kuris beveik 20 metų, naudodamasis svetimais asmens dokumentais, sukūręs šeimą, gyveno ir slapstėsi JK.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.20; 

Panama papers

Maltos vyriausybė turėtų prisiimti atsakomybę dėl 2017 metais įvykdyto žurnalistės nužudymo, nes ji sukūrė „nebaudžiamumo atmosferą“, kuri sukėlė pavojų jos gyvybei, skelbia Maltos žiniasklaida, cituodama atlikto tyrimo išvadas.
 
2017 metų spalį žurnalistė Daphne Caruana Galizia, atskleidusi Maltos politinio bei verslo elito korupciją, buvo nužudyta susprogdinus automobilyje padėtą bombą. Įvykis sukėlė tarptautinį pasipiktinimą ir protestus, kurie galiausiai privertė atsistatydinti tuometinį ministrą pirmininką Josephą Muscatą.
 
Trijų teisėjų kolegija 437 puslapių ataskaitoje rašo, kad, nors per beveik dvejus metus trukusį tyrimą jie nerado įrodymų apie vyriausybės dalyvavimą nužudyme, vis dėlto J. Muscatui ir visam buvusiam jo Ministrų kabinetui turėtų būti taikoma kolektyvinė atsakomybė.
 
„Valstybė turėtų prisiimti atsakomybę dėl nužudymo“, – rašoma ataskaitoje, kurį ketvirtadienį citavo anglakalbė Maltos žiniasklaida.
 
„Ji sukūrė nebaudžiamumo atmosferą, kylančią iš aukščiausių administracijos sluoksnių… kurios čiuptuvai paskui pasklido po kitas institucijas, tokias kaip policija ir reguliavimo institucijos, ir tai lėmė teisės viršenybės žlugimą“, – rašoma joje, pasak „Times of Malta“.
Šūvis
 
Atmosfera, kurioje valstybė nesiėmė priemonių apsaugoti Caruaną Galizią, tapo „palankiu klimatu“ jos nužudymui, rašoma ataskaitoje.
 
Kolegija rado „įtikinamų įrodymų“, kad tas, kas surengė žmogžudystę, žinojo, jog jį apsaugos „aukščiausias valstybės pareigas einantys asmenys – tiek policijoje, tiek politikoje – kurie gali jam tokią apsaugą užtikrinti“.
 
53 metų Caruana Galizia buvo vadinama „viena moterimi iš „WikiLeaks“. Tinklaraštininkė buvo žinoma dėl savo atlikto aukšto lygio korupcijos tyrimo; ji prisidėjo ir prie 2016 metų „Panama Papers“ duomenų paskelbimo.
 
J. Muscatas atsistatydino 2020 metų sausį po visuotinio pasipiktinimo ir masinių protestų dėl jo pastangų, kaip manoma, apsaugoti draugus ir bendražygius nuo tyrimo.
Politinė korupcija
 
Tinkle „Facebook“ jis rašė, kad greitas įtariamųjų sulaikymas po Caruanos Galizia nužudymo „paneigia bet kokį nebaudžiamumo įspūdį“.
 
Jis pridūrė, kad nebaudžiamumas egzistavo dar iki jo kadencijos.
 
„Nepaisant labai rimtų abejonių dėl tyrimo trūkumų, aš sutinku su šiomis išvadomis, kaip visada darydavau iš pagarbos institucijoms“, – rašė jis, pridurdamas, kad „sumokėjo didžiausią politinę kainą“, prisiimdamas atsakomybę už savo ir kitų veiksmus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.07.30; 10:55

Qassemas Soleimanis. EPA – ELTA nuotr.

Praėjus metams po Irano generolo Qassemo Soleimanio nužudymo per JAV pajėgų ataką, tūkstančiai irakiečių masiniame proteste reikalavo keršto. Jie sekmadienį susirinko sostinės Bagdado centre. Dauguma jų buvo Irano remiamų šiitų kovotojų šalininkai.
 
JAV pajėgos Q. Soleimanį ir įtakingą Irako sukarintos grupuotės vadą Abu Mahdį alMuhandį nukovė praėjusių metų sausio 3 dieną per raketų ataką netoli Bagdado oro uosto. Q. Soleimanis buvo „Al Kudso brigadų“, priklausančių Irano elitinėms ginkluotosioms pajėgoms, vadas. Jis koordinavo Iranui ištikimų kovotojų veiksmus Irake ir kitose šalyse.
 
Irako liaudies mobilizavimo pajėgų vadas Falihas al-Fajadas dabar savo kalboje pareikalavo visų JAV dalinių pasitraukimo, kaip tai nusprendė Irako parlamentas. 
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.04; 02:05

Turkijos vėliava

Turkija sekmadienį teigė, kad svarbaus Irano mokslininko, branduolinės fizikos specialisto nužudymas yra „teroro aktas“, ir jis „ardo taiką regione“.
 
„Apgailestaujame dėl Mohseno Fakhrizadeh’ės mirties po ginkluoto išpuolio. Smerkiame šią siaubingą žmogžudystę ir reiškiame užuojautą Irano vyriausybei ir žuvusiojo artimiesiems“, – teigiama Turkijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.
 
„Turkija yra prieš bet kokias iniciatyvas, kuriomis siekiama sutrikdyti taiką regioną, ir prieš visas terorizmo formas, nesvarbu, kas yra jų kaltininkas ar taikinys“, – priduriama pareiškime.
 
Ankara taip pat paragino visas puses „elgtis santūriai ir vadovaujantis sveiku protu.“
 
Irano gynybos ministerijos teigimu, 59 metų M. Fakhrizadeh’ė žuvo penktadienį. Ministerija nurodė, kad jis vadovavo ministerijos mokslinių tyrimų ir inovacijų departamentui.
 
Teheranas dėl nužudymo apkaltino Izraelį ir JAV.
 
Kaimynės Turkija ir Iranas yra įtakingos regiono valstybės, jų santykių istorija sudėtinga.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.30; 06:44

Pistoleto šūvis. Slaptai.lt nuotr.

Armėnijoje areštuotas opozicijos lyderis ir apkaltintas sąmokslu nužudyti šalies premjerą Nikolą Pašinianą, teigė jo advokatai.
 
Buvęs Nacionalinio saugumo tarnybos vadovas, opozicinės partijos „Tėvynė“ pirmininkas Artūras Vanecianas areštuotas šeštadienį, kai buvo iškviestas į Armėnijos saugumo pajėgų būstinę, teigia jo advokatai Lusine Sahakian ir Ervandas Varosianas.
 
Advokatai opozicijos politiko sulaikymą pavadino „persekiojimu“ ir paneigė jų klientui pareikštus kaltinimus, esą jis ketino perimti valdžią po premjero nužudymo.
 
N. Pašinianias šios savaitės antradienį paskelbė apie Maskvos tarpininkaujamą taikos susitarimą su Azerbaidžanu, kuriuo užbaigtos šešias savaites trukusios kovos Kalnų Karabache.
 
Azerbaidžane susitarimas sutiktas džiugiai, o Armėnijoje kilo žmonių ir politinės opozicijos pasipiktinimas. Pagal susitarimą Armėnija oficialiai prarado kai kurias ginčijamo Kalnų Karabacho regiono sritis.
 
Armėnijoje kilo protestai. Demonstrantai reikalauja N. Pašiniano atsistatydinimo ir vadina jį išdaviku.
 
Anksčiau šią savaitę A. Vanecianas taip pat buvo trumpam sulaikytas kartu su kitais keliais opozicijos veikėjais dėl kaltinimų kurstant masinius neramumus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.16; 04:00

Los Andželo policija. EPA – ELTA nuotr.

Los Andželo policijos departamentas pranešė penktadienio naktį sulaikęs 533 žmones per neramumus, kurie kilo protestuojant dėl George‘o Floyd‘o mirties, informuoja naujienų agentūra dpa.
 
Pasak Michael‘o Chan‘o, Los Andželo policijos departamento atstovo spaudai, dauguma protestuotojų vėliau buvo paleisti į laisvę, bet 18 žmonių vis dar sulaikyti.
 
Jis pridėjo, kad 6 pareigūnai buvo sužaloti per susirėmimus su protestuotojais.
 
Sulaikytiesiems pareikšti įtarimai dėl vagysčių, plėšimų, lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimo, policijos pareigūno užpuolimo ir pasikėsinimo nužudyti.
 
JAV miestuose protestai ir riaušės kilo po to, kai gegužės 25 d. Mineapolio mieste sulaikomas mirė juodaodis vyras – George‘as Floyd‘as. Policija buvo iškviesta įtarus, kad parduotuvėje jis atsiskaitė padirbtais doleriais.
 
Vienam iš jį sulaikiusių pareigūnų, kuris vyrui buvo įsirėmęs keliu į kaklą, dėl ko šis ir mirė, buvo pareikšti įtarimai trečiojo laipsnio nužudymu. Už tai gresia maksimali 25 metų laisvės atėmimo bausmė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.31; 06:45

Norvegijos policija antradienį areštavo vieną turtingiausių šalies verslininkų, kurio žmona dingo 2018 metais. Vyras sulaikytas, įtariant jį žmonos nužudymu ar bendrininkavimu ją nužudant.
 
Policijos teigmu, 70 metų amžiaus Tomas Hagenas sulaikytas pakeliui į darbą.
 
Verslininko sutuoktinė Anne-Elisabeth Hagen dingo 2018 m. spalio 31 d. iš jųdviejų namų. Moteris jau 18 mėnesių laikoma dingusia, nepaisant didžiulės paieškos operacijos ir tarptautinių tyrimų.
 
Tariamą pagrobimo vakarą buvo rastas prastai parašytas raštelis, kuriame buvo grasinama ir reikalaujama išpirkos kriptovaliuta.
 
T. Hageno advokatas teigia, kad jo klientas tvirtina neturįs nieko bendro su žmonos dingimu.
 
Kaip pranešama, trečiadienį turi vykti posėdis dėl kardomojo kalinimo taikymo.
 
Policija konfiskavo verslininko automobilį ir turėjo apieškoti poros namus Liorenskoge, netoli Oslo.
 
„Nebuvo pagrobimo. Tai sąmoningai suplanuotos apgaulės dalis“ , – teigė tyrimui vadovaujantis Tommy’is Broske.
 
Iš pradžių buvo manoma, kad moteris buvo pagrobta, tačiau birželį policija pareiškė, kad ji galėjo būti nužudyta, o jos dingimas – bandymas paslėpti įtariamą nužudymą.
 
T. Hagenas yra 164 turtingiausias žmogus Norvegijoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.29; 00:30