Kyjivas, gegužės 31 d. (ELTA). Rusijoje keičiami neteisėtai deportuotų ukrainiečių vaikų vardai ir gimimo datos.
Tai trečiadienį per konferenciją „UA: Karas. Nesudainuota lopšinė“ pareiškė Ukrainos vicepremjerė, laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministrė Iryna Vereščuk, praneša portalas „rbc.ua“.
„Rusijoje ukrainiečių vaikai slepiami visuose regionuose, keičiama jų tapatybę, vardai, pavardės, gimimo datos, daroma visa, kad jie būtų asimiliuoti, kad pamirštų savo gimtąją žemę, kalbą, kultūrą ir priimtų, kaip sako rusai, naują realybę“, – teigė pareigūnė.
Ji pabrėžė, kad Ukrainai reikia didžiulės tarptautinės paramos vaikų grąžinimo klausimu.
„Reikia daryti spaudimą Rusijai. Turime nedelsiant rasti mechanizmą. Nes kiekviena diena, kol vaikai lieka ten, yra minusas jų ateičiai, jų tapatybės praradimas”, – pareiškė vicepremjerė.
Nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios Rusija vykdo ukrainiečių, įskaitant vaikus, išvežimo iš okupuotų teritorijų kampaniją. Jie vežami į Krymą, Rusiją ar Baltarusiją. Tai paprastai daroma gydymo arba poilsio stovyklose dingstimi.
Neseniai Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja priėmė rezoliuciją, kuria Ukrainos vaikų deportavimas į Rusiją pripažįstamas genocidu.
Kovo 17 d. Tarptautinis Baudžiamasis Teismas išdavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir vaikų teisių kontrolierės Marijos Lvovos-Belovos arešto orderius. Jie įtariami neteisėtu vaikų deportavimu iš okupuotų Ukrainos regionų į Rusiją.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. EPA – ELTA foto
Kyjivas, gegužės 27 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paneigė gandus neva Kinijos specialusis pasiuntinys Eurazijos reikalams Li Hui pasiūlė, kad okupuotos Ukrainos teritorijos atitektų Rusijos Federacijai, praneša „Ukrinform“.
Ministras savo paskyroje feisbuke patalpino vaizdo įrašą, kuriame sakė iš karto susisiekęs su kolegomis tose valstybėse, kuriose lankėsi Kinijos atstovas. Anot D. Kulebos, nei vienas iš jų nepatvirtino, kad vyko kokios nors derybos dėl okupuotų Ukrainos teritorijų pripažinimo Rusijos naudai.
„Todėl visus raginu išlaikyti šaltakraujiškumą ir vadovautis sveiku protu. Nėra jokio reikalo elgtis emocingai ir reaguoti į kiekvieną straipsnį. Mes kontroliuojame procesą“, – pareiškė užsienio reikalų ministras.
Jis pridėjo, kad kitos šalys neveiktų be Ukrainos žinios nes santykiai su svarbiausiais partneriais grįsti pasitikėjimu.
Ministras taip pat sakė, kad Ukraina tęs dialogą su Kinija, tačiau jis remsis trimis svarbiausiais principais: pirma, bus gerbiamas teritorijos vientisumas; antra, Ukraina neužleis savo teritorijos; ir, trečia, karas nebus įšaldytas.
Anksčiau „The Wall Street Journal“ pranešė, kad savo vizito po Europą metu Kinijos specialusis atstovas Li Hui pasiūlė, kad laikinai okupuotos Ukrainos teritorijos galėtų būti atiduotos Rusijai.
Trijų pirštų kombinacija. Slaptai.lt nuotr.
Pekinas, vasario 24 d. (dpa-ELTA). Aukščiausi Europos Sąjungos (ES) ir NATO pareigūnai bei Kinijos stebėtojai penktadienį skeptiškai reagavo į taip lauktą Pekino dokumentą, išsakantį Kinijos poziciją dėl Rusijos ir Ukrainos karo bei raginantį abi šalis nutraukti ugnį. Ukraina atmetė planą, pareiškusi, kad jis nieko neduos, tik įšaldys esamą padėtį.
12 punktų dokumente Kinija teigia, kad konfliktas ir karas „niekam nenaudingi“ ir kad visi dalyviai turėtų išlikti racionalūs „ir neleisti krizei dar labiau pablogėti ar net tapti nekontroliuojama“.
Ukraina atmetė Kinijos poziciją išsakantį dokumentą. „Bet koks „taikos planas“, numatantis tik „paliaubas“ ir dėl to atsirasiančią naują skiriamąją liniją bei teritorijų okupaciją, nėra skirtas taikai“, – penktadienį tviteryje parašė prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas. Tai veikiau „karo įšaldymas“, „kiti genocido etapai“. Ukraina ir toliau primygtinai reikalauja išvesti Rusijos kariuomenę ir paisyti jos tarptautiniu mastu pripažintų 1991 m. sienų.
Skeptiškai reagavo ir diplomatai bei ekspertai, nusivylę, kad 12 punktų dokumentas nesiūlo jokių naujų iniciatyvų. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys, kad Kinija nėra neutrali ir iki šiol nėra pasmerkusi Rusijos invazijos.
Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas neatsakė į žurnalisto klausimus, kodėl Kinija neparagino Rusijos išvesti savo kariuomenę iš Ukrainos. Jis sakė, kad Kinija gali atlikti „konstruktyvų vaidmenį“, tačiau neiškėlė perspektyvos, kad Pekinas galėtų tarpininkauti.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas į Kinijos dokumentą reagavo atsargiai. U. von der Leyen Taline sakė, kad 12 punktų reikia vertinti atsižvelgiant į tai, kad Kinija jau pasirinko, kieno pusėje ji yra. Pasak jos, Kinija ir Rusija patikino viena kitą dėl artimų ryšių prieš pat karui prasidedant.
J. Stoltenbergas sakė, kad Kinija nekelia pasitikėjimo, kai kalbama apie kokias nors tarpininkavimo pastangas, nes oficialiai dar nepasmerkė Rusijos invazijos. Kinijos prezidentas Si Dzinpingas. EPA – ELTA nuotr.
ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis sakė, kad Kinijos pasiūlymas „nėra taikos planas“. Jo žodžiais, tai poziciją išsakantis dokumentas, kuriame Kinija išdėstė visus savo požiūrius. Prieš Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį Niujorke J. Borrellis sakė, kad dokumente yra įdomių pastebėjimų, ir paragino Kiniją susitikti su Ukrainos atstovais ir išdėstyti savo ketinimus.
Kinijos politikos ekspertai dokumentą įvertino labiau kaip Kinijos mėginimą pataisyti savo įvaizdį pasaulyje, sugadintą dėl Pekino paramos Rusijai.
Šiame dokumente nėra nieko naujo, sakė Kinijos ekspertas Manojus Kewalramani iš JAV strateginių tarptautinių studijų centro (CSIS). Pasak jo, 12 punktų atspindi gerai žinomą viešai išsakytą Kinijos poziciją karo atžvilgiu.
„Skaitant šį dokumentą nekyla abejonių, kad Kinija jokiu būdu nėra neutrali tarpininkė. Dokumentas rodo, kad Pekinas mieliau norėtų taikos derybų dėl naujos Europos saugumo architektūros, o ne dėl šio karo“, – pridūrė jis.
Kinija laikoma artima Rusijos sąjungininke, nors kol kas Pekinas iš esmės laikėsi Rusijai nustatytų tarptautinių sankcijų, kad pats netaptų baudžiamųjų priemonių taikiniu.
V. Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.
Kyjivas, rugsėjo 28 d. (AFP-ELTA). Kyjivas nebegali derėtis su Rusija, Maskvai keturiuose okupuotuose Ukrainos regionuose surengus „referendumus“ dėl aneksijos, antradienį Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Rusijos pseudoreferendumų pripažinimas „normaliais“, vadinamojo Krymo scenarijaus įgyvendinimas ir dar vienas bandymas aneksuoti Ukrainos teritoriją reiškia, kad su dabartiniu Rusijos prezidentu nėra apie ką kalbėtis“, – sakė jis, kreipdamasis vaizdo ryšiu.
„Viso pasaulio akyse Rusija vykdo atvirą „referendumu“ vadinamą farsą okupuotoje Ukrainos teritorijoje“, – sakė jis. „Žmonės priversti pildyti kažkokius popierius prieš televizijos kamerą įrėmus automato vamzdį. Tariamo pseudoreferendumo rezultatai suplanuoti iš anksto“, – sakė jis.
V. Zelenskis pridūrė, kad „grasinimai panaudoti branduolinius ginklus tapo nuolatiniu Rusijos pareigūnų ir propagandistų naratyvu“.
Atominį ginklą gabenti galintis specialusis Rusijos traukinys „Barguzin”.
Kyjivas, rugsėjo 25 d. (ELTA). Rusija gali dislokuoti taktinį branduolinį ginklą laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose, kad priverstų Kyjivą ir Vakarus atsisakyti deokupacijos ir „pamiršti“ šias žemes.
Tai sekmadienį pareiškė Ilko Kučerivo demokratinių iniciatyvų fondo analitikė Marija Zolkina, praneša UNIAN.
„Rusai stengiasi plėsti savo branduolinį šantažą. Dabar mes jau aiškiai suvokiame, kad jie okupuotose teritorijose dislokuos bent jau taktinį branduolinį ginklą“, – sakė ekspertė.
Jos nuomone, Rusija mėgins sukelti Vakaruose diskusiją, jog Ukraina turi „pamiršti“ šias teritorijas, kad neišprovokuotų Rusijos branduolinio smūgio kitai Ukrainos teritorijos daliai.
„Jei tai bus taktinis branduolinis ginklas, tai nukentės Ukraina, bet kažin ar nukentės Europos šalys“, – teigė M. Zolkina.
Pasak ekspertės, kad šiems kėslams būtų užkirstas kelias, Ukraina turi dėti pastangas kuo greičiau išvaduoti okupuotas teritorijas.
Ukrainos prezidento biuro patarėjas Oleksijus Arestovyčius anksčiau pareiškė, kad Rusija iš tikrųjų gali smogti branduolinį smūgį Ukrainos teritorijai. Bet tai, pasak jo, nesustabdys Ukrainos karių, o tik dar labiau juos motyvuos.
Prezidentas G. Nausėda per vizitą Sakartvele apsilankė prie okupuotų teritorijų Pietų Osetijoje. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda per oficialų vizitą Sakartvele apsilankė prie okupuotų teritorijų Pietų Osetijoje, Didi Khurvaleti miestelyje. Taip pat lankėsi perkeltų asmenų stovykloje Patara Khurvaleti, kur susitiko su vietos bendruomene.
Prie administracinės linijos su okupuotu Pietų Osetijos regionu ES stebėsenos misijos atstovai Lietuvos vadovą informavo apie saugumo ir humanitarinę padėtį, taip pat tai, kaip vadinamosios borderizacijos veiksmai veikia konflikto teritorijose gyvenančių žmonių kasdienį gyvenimą, kokį poveikį turi žmogaus teisių padėčiai regione.
„Susitikęs su vietos žmonių bendruomene, išgirdau jų liudijimus, kaip borderizacija žaloja šių žmonių likimus, išskiria šeimas, riboja judėjimo laisvę, galimybes mokytis ir naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis. Teroro ir pagrobimo grėsmės šiame regione yra akivaizdžios”, – po apsilankymo šalies viduje perkeltų asmenų stovykloje sakė prezidentas.
Visame Sakartvele skaičiuojama per 300 tūkst. šalies viduje perkeltų asmenų, kurių integracija nepaprastai svarbi siekiant pažangos šalyje.
G. Nausėdos teigimu, Rusijos vykdoma Sakartvelui priklausančio Abchazijos ir Cchinvalio regiono Pietų Osetijoje okupacija yra tarptautinės teisės pažeidimas. Nuo 2008 m. Lietuva aktyviai kelia šį klausimą tarptautiniuose forumuose.
Prezidentas G. Nausėda per vizitą Sakartvele apsilankė prie okupuotų teritorijų Pietų Osetijoje. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.
„Rusija privalo prisiimti atsakomybę už Abchazijos ir Pietų Osetijos okupaciją ir žmogaus teisių pažeidimus šiame regione. Taip pat turi atitraukti ginkluotąsias pajėgas iš okupuotų Sakartvelo teritorijų. Siekiant priversti Rusiją laikytis tarptautinių įsipareigojimų, būtinos nuoseklios tarptautinės bendruomenės pastangos ir spaudimas”, – sakė prezidentas, apsilankęs prie administracinės linijos su okupuotu Pietų Osetijos regionu.
Šalies vadovas padėkojo ES stebėsenos misijai už indėlį užtikrinant stabilumą ir pasitikėjimo kūrimą Sakartvele. Šioje misijoje dirba ir septyni stebėtojai iš Lietuvos.
Penktadienį, antrąją vizito dieną, prezidentas susitiks su Sakartvelo Prezidente Salome Zurabišvili, ministru pirmininku Irakliu Garibašviliu, parlamento pirmininku Kakhaberu Kuchava ir vietos lietuvių bendruomene.
Įtraukti į nepageidaujamų asmenų sąrašą asmenis, prisidėjusius prie žmogaus teisių pažeidimų okupuotose Sakartvelo (Gruzijos) teritorijose, siūlo Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Su šiuo pasiūlymu ji ketvirtadienį kreipėsi į Migracijos departamentą.
2018 metų rugpjūčio 8 dieną bus minimos 10-osios Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Sakartvelą metinės, primenama Užsienio reikalų ministerijos pranešime. Rusijos Federacija okupavo apie 20 proc. Sakartvelo teritorijos, pažeisdama tarptautinės teisės normas, pripažino okupuotų teritorijų „nepriklausomybę“, dislokavo jose gausias karines pajėgas, vykdo „slenkančią“ aneksiją, tiesiogiai ir per okupuotų teritorijų „valdžios“ struktūras toliau kelia įtampą greta administracinių linijų, riboja ir pažeidžia žmogaus teises.
Pastaruoju metu didžiausio atgarsio tarptautiniu mastu sulaukė Sakartvelo piliečių Gigos Otchozorijos ir Archilo Tatunašvilio nužudymai okupuotose Sakartvelo teritorijose. Sakartvelo pareigūnams iki šiol trukdoma atlikti tyrimą ir vykdyti teisingumą šiose bylose. Veiksmus prieš G. Otchozoriją ir A. Tatunašvilį bei kitų Sakartvelo piliečių atžvilgiu, neteisėtai juos sulaikant, ribojant jų teisę į gynybą, neteisėtai kalinant, trukdant vykdyti nužudymų ir kitų sunkių nusikaltimų tyrimą tarptautinė bendruomenė yra įvertinusi kaip pažeidžiančius tarptautinės teisės principus, žmogaus teises ir pagrindines laisves. Šie Rusijos Federacijos ir jos kontroliuojamų okupuotų teritorijų „valdžios“ veiksmai griauna saugumą ir kuria įtampą regione.
Sakartvelo parlamentas 2018 metų kovo 21 dieną priėmė rezoliuciją „Dėl sunkių žmogaus teisių pažeidimų okupuotose Abchazijos ir Cchinvalio regionuose ir dėl Otchozorijos-Tatunašvilio sąrašo“, o Sakartvelo Vyriausybė birželio 26 dieną – atitinkamą sprendimą, įvedantį nacionalines ribojančias priemones už šiuos pažeidimus atsakingų asmenų atžvilgiu. Atsižvelgdama į Sakartvelo Vyriausybės prašymą, Lietuvos užsienio reikalų ministerija ir kreipėsi rugpjūčio 2 dieną į Migracijos departamentą, siūlydama taip pat taikyti Lietuvos nacionalines ribojančias priemones šių asmenų atžvilgiu.
Lietuva buvo ir yra viena aktyviausiai „slenkančios“ Rusijos Federacijos aneksijos Sakartvele ir visų su tuo susijusių tarptautinės teisės ir žmogaus teisių pažeidimų nutraukimo reikalavusių šalių, Lietuvos diplomatai ir užsienio reikalų ministras asmeniškai ne kartą kėlė šiuos klausimus Jungtinėse Tautose, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje (ESBO), Europos Taryboje ir kitose tarptautinėse organizacijose.
Lietuva ir toliau ragina Rusijos Federaciją sudaryti visas sąlygas užtikrinti teisingumą prieš nusikaltusius asmenis bei nutraukti visus neteisėtus veiksmus Sakartvelo teritorijoje, sakoma URM pranešime.
