Gruodžio 9 dieną, 14 valandą visuomeninis Vilniaus forumas kviečia į konferenciją „Lietuvos aukštasis mokslas: globalios rinkos prekė ar Tautos intelekto kalvė?”. Konferencija vyks Lietuvos nacionalinio muziejaus konferencijų salėje (Arsenalo g. 3, Vilnius).

Konferencija rengiama reaguojant į sistemines aukštojo mokslo problemas bei matant ilgą kelią, kuriuo einant atsidurta dabartinėje aklavietėje. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę visa šalis ir jos švietimo ir mokslo Sistema bei akademinė bendruomenė buvo įtraukti į neoliberalizmo ideologija grindžiamą globalistinę rinkos revoliuciją.

Aukštasis mokslas yra pagrindinė vieta, kurioje susiduria rinkos vertybės ir pilietinės dorybės, būtinos demokratijai ir todėl neišmatuojamos komerciniais masteliais. Nors aukštasis mokslas neabejotinai turi komercinę vertę, tačiau pagrindine jo misija privalo išlikti siekis ieškant tiesos kaupti, ugdyti ir perduoti naujoms kartoms nacionalinį intelektą.

Konferencijoje bus keliami klausimai, kaip aukštojo mokslo surinkinimas ir suprekinimas paveikia universitetų padėtį ir veiklą, kaip ir kodėl siaurina universitetų misiją ir jų kuriamą žinių lauką, kaip keičia akademinės bendruomenės narių statusą, savimonę ir savivertę. Akivaizdu, kad universitetai faktiškai virsta specialistų rengimo fabrikais, visuomenės intelektualinio elito ugdymui reikalingi mokslo tyrimai ir studijos – komerciškai nenaudinga veikla, o sveiką mokslinę konkurenciją išstumia bendruomenę ardanti kova dėl „pelningos“ veiklos.

Pranešimus skaitys akademikas prof. Arvydas Janulaitis, profesoriai Vytautas Daujotis ir Rasa Čepaitienė, doc. Kęstutis Dubnikas, Olga Suprun.

Neoliberalizmo ideologija ir praktika atsaisto universitetą nuo įsipareigojimų bei atsakomybės visuomenei ir valstybei. Vilniaus forumo organizuojamos konferencijos tikslas – apsvarstyti Lietuvos AM padėtį ir perspektyvas siekiant pasiūlyti kitokią universiteto misijos ir paskirties sampratą: Lietuvai reikalingas aukšto lygio, todėl konkurencingas tarptautinėje erdvėje, bet nacionalinis, t. y. pirmiausia aptarnaujantis ne globalią akademinių paslaugų rinką, o tautos ir valstybės gerovę ir išlikimą laiduoti padedantis aukštasis mokslas.

2016.12.09; 08:08

olga_suprun

Aukštojo mokslo reformatorių triūsas prieš pat Kalėdas buvo deramai įvertintas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – KT) – nemaža dalis reformą įkūnijusio Mokslo ir studijų Įstatymo (toliau – MSĮ) straipsnių pripažinti prieštaraujantys LR Konstitucijai.

To paties įstatymo, priimto valdančiosios daugumos 2009 m. balandžio 30 d., viešojoje erdvėje skambant menama pažanga apakintų reformos remėjų pergalingoms kalbinėms ovacijoms. Ilgai pūstas esą pažangios aukštojo mokslo reformos muilo burbulas pagaliau sprogo (anksčiau jam sprogti neleido valdančioji dauguma, balsavusi prieš kreipimąsi į KT dėl MSĮ (anti)konstitucingumo patikrinimo skubos tvarka), o Lietuva dar kartą pasauliui pasirodė, kaip išties drąsi šalis – joje nebijoma priiminėti akivaizdžiai su LR Konstitucija prasilenkiančių įstatymų…

Continue reading „Aukštojo mokslo reforma – mes galime geriau!”

olga_3-k

Vasario 22-ąją Lietuvos Mokslų Akademijos didžiojoje salėje buvo surengtas Forumas, kurio rengėjai bei dalyviai gilinosi į šiandien įgyvendinamos aukštojo mokslo reformos klaidas bei klystkelius.

Iš karto noriu pabrėžti: beveik tris valandas trukęs renginys, kokias grubias klaidas nūnai daro Švietimo ir mokslo ministras liberalas Gintaras Steponavičius, – paliko dalykiškos diskusijos įspūdį.

Ne vien dėl to, kad susirinkimui sumaniai vadovavo politologas Alvydas Medalinskas. Forume kalbėję prof. Vytautas Daujotis, filosofas Vytautas Radžvilas, poetas Marcelijus Martinaitis, “Solidarių Lietuvos Studentų” lyderė Olga Suprun, rašytojas Vytautas Bubnys ir daugelis kitų pateikė šiurpą keliančių faktų, palyginimų, skaičių.

Continue reading „Pražūtinga aukštojo mokslo reforma”

olga_1

Vasario 3-iąją prie Vyriausybės rūmų buvo surengtas piketas.

Piketo dalyviai kritikavo premjero Andriaus Kubiliaus sumanymą, jog Vyriausybės nefinansuojami studentai Privalomąjį sveikatos draudimą privalo sumokėti iš savo asmeninės kišenės.

Piketuotojai tvirtino, jog į valstybės finansuojamas vietas nepakliuvę studentai ir taip jau atsidūrę nepavydėtinoje fiansinėje padėtyje lyginant su tais laimingaisiais, kuriuos remia valstybė.

O jei ant jų pečių užkrausime dar ir PSD mokestį, tai šie studentai atsidurs dar blogesnėje padėtyje nei iki šiol. Kai kurie iš jų privalės visai atsisakyti studijų.

Continue reading „“Nepritariu neturtingus studentus diskriminuojančiai Vyriausybės politikai””