Riaušės prie Seimo rūmų. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Vilniaus miesto apylinkės teismas leido suimti dar vieną įtariamąjį dėl galimo riaušių prie Seimo organizavimo.
 
„Teismas nusprendė įtariamąjį suimti iki rugsėjo 7 dienos“, – Eltą informavo teismo atstovė Ieva Stumbrienė.
 
ELTA primena, kad ikiteisminis tyrimas dėl galimo riaušių organizavimo buvo pradėtas rugpjūčio 10 d., kai po mitingo prie Seimo kilo riaušės, kurių metu buvo sužeista 18 policijos Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų. Tuomet buvo sulaikyti 26 asmenys, jiems pareikšti įtarimai dėl galimo riaušių organizavimo, vienam iš jų – ir dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.
 
Trečiadienį įtarimai dėl galimo riaušių organizavimo prie Seimo buvo pareikšti dar 3 asmenims.
 
Ikiteisminis tyrimas atliekamas ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 167 straipsnyje (Neteisėtas informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimas). Jis pradėtas reaguojant į socialiniuose tinkluose pasirodžiusius siūlymus už atlygį atskleisti riaušes malšinusių pareigūnų asmens duomenis.
 
Tyrimą organizuoja ir kontroliuoja Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai, jį atlieka Vilniaus AVPK policijos pareigūnai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.20; 04:00

Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras, išnagrinėjęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir tyrimui svarbią informaciją, konstatavo, kad Kauno apygardos prokuratūros prokuroro priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kurio metu buvo tiriama, ar Pravieniškių pataisos namų-atvirojoje kolonijoje nebuvo piktnaudžiaujama bei galbūt daromos kitos nusikalstamos veikos, yra teisėtas ir pagrįstas.
 
Birželio 4 d. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl galimo apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pagal  nustatytą tvarką šio nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas buvo revizuotas šio skyriaus vyriausiojo prokuroro.
 
Suprantant, kad šiuo atveju sprendimas yra itin reikšmingas visuomenei ir susijęs su jos pasitikėjimu teisingumo sistema, šio nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą buvo pavesta patikrinti Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentui.
 
Atliekant nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą pakartotinį patikrinimą, skundų iš Teisingumo ministerijos ir Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (PN-AK) nebuvo gauta.
 
Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2017 m. Specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdyboje, įtariant, kad Pravieniškių PN-AK darbuotojai galimai piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, atlikdami viešuosius pirkimus, sudarydami finansiškai nenaudingas sutartis, pažeisdami viešuosius pirkimus reglamentuojančius teisės aktus, apgaulingai tvarkė įstaigos buhalterinę apskaitą, dėl ko galbūt didelės turtinės ir neturtinės žalos patyrė Pravieniškių PN-AK ir valstybė. Tyrimas pradėtas gavus medžiagą iš Teisingumo ministerijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus.
 
Ikiteisminio tyrimo metu iš viso buvo ištirta keliasdešimt įtarimų sukėlusių viešųjų pirkimų bei įvairių paslaugų teikimo, pirkimo, nuomos sutarčių sudarymo bei vykdymo atvejų. Įvertinęs ir išanalizavęs tyrimo metu gautus duomenis, Kauno apygardos prokuratūros prokuroras nurodė, kad Teisingumo ministerijos auditorių nustatyti teisės aktų pažeidimai buvo padaryti, tačiau juos padariusiems asmenims nėra teisinio pagrindo taikyti griežčiausią  baudžiamąją –  atsakomybę. Jis pabrėžė, kad už padarytus pažeidimus po atlikto tarnybinio patikrinimo buvo nubausta daugybė Pravieniškių PN-AK darbuotojų. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatuota, kad pagal sutartis visi darbai buvo padaryti ir paslaugos suteiktos, nors jų pirkimų bei sutarčių vykdymo metu ir nustatyti procedūriniai pažeidimai, tačiau dėl jų nebuvo padaryta didelė žala.
 
Tyrimo metu negauta duomenų apie galimą kai kurių bendrovių protegavimą, apie gaunamą tarp ūkio subjektų ir valstybės įstaigos atstovų nepagrįstą turtinę naudą, apie santykių tarp įmonių ir Pravieniškių PN-AK atstovų palaikymą korupciniais ar kitokiais neteisėtais būdais.
 
Auditorių išvadoje nurodytos kaip nesumokėtos už išnuomotą turtą ar delspinigių sumos ikiteisminio tyrimo metu buvo sumokėtos, todėl prokuroro nutarime nurodyta ir tai, kad Pravieniškių PN-AK reali turtinė žala nebuvo padaryta.
 
Generalinės prokuratūros prokuroras, patikrinęs nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad Kauno apygardos prokuratūros prokuroro nutarimas pagrįstas išsamia ikiteisminio tyrimo duomenų analize ir tinkamu jų vertinimu.
 
Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo konstatuota, kad neteisingai apskaičiuojant šilumos gamybos kainą Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai buvo padaryta turtinė žala bei atsižvelgiant į tai, kad turimais duomenimis šiuo metu minėta žala civilinio proceso tvarka nėra išieškota, Kauno apygardos prokuratūroje pradėtas tyrimas dėl viešojo intereso gynimo.
 
Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis kreipėsi į teisingumo ministrą, prašydamas įvertinti tarnybinės atsakomybės aspektu Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus pavaduotojos Rasos Kazėnienės šių metų liepos 17 d. viešoje erdvėje išsakytus teiginius, kurie menkina valstybės institucijos Prokuratūros –  autoritetą, pažeidžia jos nepriklausomumo principą, yra įžeidžiančio ir prokurorų orumą žeminančio pobūdžio.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.09; 05:00

Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyrius generaliniam prokurorui E. Pašiliui pateikė atlikto vidinio tyrimo išvadą, kurioje konstatuojama, kad nėra pagrindo pradėti tarnybinį patikrinimą Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Justo Lauciaus atžvilgiu.

Vidinis tyrimas buvo pradėtas generalinio prokuroro sprendimu šių metų sausio 23 d. gavus anoniminį pranešimą dėl kelių tariamai šio prokuroro padarytų pažeidimų.

Atlikus anoniminiame rašte išdėstytų teiginių patikrinimą nustatyta, kad dalis jų neatitinka faktinių aplinkybių, dalis – yra klaidinantys arba negalimi patikrinti ir įvertinti kaip pažeidimai nesant galimybės jų patikslinti ir susieti su konkrečiu asmeniu bei kitomis svarbiomis vertinimui aplinkybėmis.

Generalinis prokuroras E. Pašilis, susipažinęs su jam pateikta vidinio tyrimo medžiaga, šias išvadas patvirtino.

Primintina, kad Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijai, vertinusiai prokuroro J. Lauciaus tinkamumą užimti Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pareigas, taip pat buvo pateikta anoniminė ir kita informacija apie kelis tariamus šio prokuroro padarytus pažeidimus.

Visi klausimai nurodyti skunduose prokuratūroje buvo įvertinti ir nebuvo pripažinta, kad prokuroras padarė tarnybinį nusižengimą. Pateikta anoniminė ir kita informacija prijungta prie atrankos medžiagos.

Informacijos šaltinis – Lietuvos generalinė prokuratūra.

2017.02.18; 05:36

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras, vadovaujantis ikiteisminiam tyrimui dėl galimo kyšininkavimo, papirkimo ir piktnaudžiavimo Kauno rajono savivaldybei vykdant viešuosius pirkimus, kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl dviejų, pirmadienį sulaikytų, asmenų kardomosios priemonės – suėmimo – taikymo.

Prokuroras Kauno rajono savivaldybės administracijos atstovui bei kitam su verslu susijusiam asmeniui, atsižvelgdamas į įtariamųjų socialinę padėtį bei statusą ir galimybę daryti įtaką, teismo prašė taikyti suėmimą vienam mėnesiui.

Kauno apylinkės teismas nusprendė abiem įtariamiesiems skirti kardomąją priemonę – suėmimą  keturiolikai parų. Vienam iš likusių trijų sulaikytų asmenų taikyta švelnesnė kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, draudimas bendrauti su tam tikrais asmenimis, susijusiais su ikiteisminiu tyrimu ir lankytis tam tikrose vietose. Dėl kitų dviejų asmenų kardomųjų priemonių klausimas spendžiamas.

Visiems įtariamiesiems yra pareikšti įtarimai dėl kyšininkavimo, nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo, papirkimo ir piktnaudžiavimo, atsižvelgiant į kiekvieno jų individualią galimai padarytą nusikalstamą veiką.

Ikiteisminis tyrimas dėl galimų nusikalstamų veikų vykdant viešuosius pirkimus, susijusius su Kauno rajono savivaldybės turto nuoma, šilumos energijos gamyba ir tiekimu buvo pradėtas specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Kauno valdyboje. Atliktos kratos Kauno rajono savivaldybės patalpose bei su tyrimu susijusiose privataus kapitalo įmonėse.

Informacijos šaltinis – Lietuvos prokuratūra.

2016.12.01; 04:44

Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Vitalijus Gulenkovas baigė ikiteisminį tyrimą ir uostamiesčio teismui perdavė bylą dėl neteisėto narkotinių medžiagų įgijimo, gabenimo ir laikymo turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti bei dėl neteisėto psichotropinių medžiagų įgijimo, gabenimo ir laikymo neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.Kalinimas

Baudžiamojon atsakomybėn patrauktos dvi moterys.

Atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad šių metų kovą 38 metų J. M., kaip pati teigia, heroino įsigijo iš nepažįstamo vyro vienoje iš Klaipėdoje esančių turgaviečių. Narkotikus parsinešusi namo iš vieno maišelio su ne mažiau kaip 2,5 gramo miltelių moteris pagamino ne mažiau kaip 19 folijos lankstinukų ir vieną polietileninį paketėlį. Pardavusi, kaip įtariama, vos du folijos lankstinukus, Klaipėdos rajono gyventoja įkliuvo uostamiesčio policijos pareigūnams.

Ikiteisminį tyrimą atlikę Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai asmens kratos metu pas moterį rado 17 folijos lankstinukų ir vieną polietileninį paketėlį, o atlikus kratą J. M. gyvenamojoje vietoje buvo rasta ir neteisėtai laikomų psichotropinių tablečių. J.M. bendrininkė anksčiau jau šešis kartus teista 24 metų A. K. taip pat kaltinama neteisėtu narkotinių medžiagų įgijimu, gabenimu ir laikymu turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Klaipėdietės teigimu, policijos pareigūnų asmens kratos metu rastą heroiną ji laikė sau, nes jau ne vienus metus vartoja narkotikus.

Tačiau, bylos duomenimis, įsigijusi ne mažiau kaip 1,2 gramo miltelių, šiuos išskirstė į ne mažiau kaip 16 folijos lankstinukų ir du iš jų, kaip įtariama, pardavė vienoje iš Klaipėdoje esančių autobusų stotelių, o su kitais folijos paketėliais buvo sulaikyta policijos pareigūnų.

Sulaikytos moterys išvežtos ir uždarytos į Šiaulių tardymo izoliatorių. Už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti kaltinamosioms J. M. ir A. K. gresia laisvės atėmimo bausmė nuo 2 iki 8 metų, o už neteisėtą disponavimą psichotropinėmis medžiagomis neturint tikslo jų platinti kaltinamajai J. M. gresia dar ir viešieji darbai, laisvės apribojimas, bauda arba areštas.

Informaciją pateikė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Ignė Rotautaitė (Klaipėda).

2016.07.19; 05:58