Jaroslawas Kaczynskis. EPA – ELTA foto

Varšuva, gruodžio 4 d. (AFP-ELTA). Lenkijos valdančiosios Teisės ir teisingumo partijos (PiS) pirmininkas Jaroslawas Kaczynskis sukritikavo Vokietijos „dominavimą“ Europoje. Vokietija šiandien taikiais metodais nori įgyvendinti planus, kuriuos kažkada norėjo įgyvendinti karinėmis priemonėmis, pareiškė jis šeštadienį renginyje Pietvakarių Lenkijoje.
 
Anot lenkų naujienų agentūros PAP, J. Kaczynskis sakė, kad Europos stiprybė priklauso nuo suverenių valstybių stiprybės. Partijos lyderis pasmerkė „dominavimo padėtį – padėtį, kai viena Europos valstybių, šiandien didžiausia po Rusijos, taikiais metodais įgyvendina planus, kuriuos kažkada norėjo įgyvendinti kariniais metodais“.
 
Tai esą yra kelias, kuris veda į krizę ir katastrofą – ne tik Lenkiją, bet visą Europą. „Ir šią šalį, Vokietiją“, – tęsė J. Kaczynskis, kuris laikomas svarbiausiu valdančiųjų dešiniųjų populistų strategu.
 
PiS vadovas prieš 2023 metų rudenį planuojamus parlamento rinkimus šiuo metu keliauja po Lenkijos provincijas. Lenkų opozicijos teigimu, antivokiška ir euroskeptiška valdančiosios partijos politika bent jau iš dalies susijusi su rinkimų kampanija.
 
Neseniai Varšuva pradėjo diplomatinį puolimą dėl reparacijų už Antrajame pasauliniame kare patirtą žalą. Vyriausybė reparacijas įvertino 1,3 trln. eurų ir dabar siekia greitų derybų su Vokietija šiuo klausimu. Berlyno nuomone, nėra teisinio pagrindo Lenkijos reikalavimams dėl reparacijų.
 
Varšuva lapkričio pabaigoje atmetė Vokietijos pasiūlymą po raketos sprogimo perduoti Lenkijai „Patriot“ oro gynybos sistemą. Lenkijos vidaus reikalų ministerija pasiūlė šią įrangą nugabenti į Ukrainą.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)

Vokietijos Bundestagas. EPA-ELTA nuotr.

Vokietija toliau stiprina NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės Rukloje pajėgumus – šią savaitę Lietuvoje dislokuota Vokietijos kariuomenės trumpojo nuotolio savaeigė oro gynybos sistema „Ozelot“. Ši trumpojo nuotolio oro gynybos sistema yra ginkluota „Stinger“ raketomis „žemė-oras“, skelbia Krašto apsaugos ministerija.
 
Pasak krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, trumpojo nuotolio priešlėktuvinės gynybos pajėgumai su papildomais kariais Lietuvoje yra dislokuojami reaguojant į pasikeitusią saugumo situaciją. 
 
„Norint efektyvaus atgrasymo ir gynybos, ypač svarbu turėti Lietuvoje viso spektro pajėgumus, taip pat ir kritiškai svarbų oro gynybos elementą. Kartu su sąjungininkais turime užtikrinti, kad NATO atgrasymas suveiks, o prireikus, būti pasirengę efektyviai gintis“, – sako ministras A. Anušauskas.
Vokietijos stebėsenos centras. KAM nuotr.
 
Vokietija vadovauja ir skiria didžiausią karių skaičių nuo 2017 metų Lietuvoje dislokuojamai NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei. NATO batalioną įprastai sudaro apie 1200 karių, tačiau reaguojant į pasikeitusią saugumo situaciją Vokietija yra atsiuntusi į Lietuvą papildomus karius ir papildomą karinę techniką.
 
Papildomus karius į Lietuvą yra atsiuntusi ir Norvegija. Be vokiečių ir norvegų, šiuo metu NATO priešakinių pajėgų kovinėje grupėje Rukloje tarnauja kariai iš Nyderlandų, Belgijos, Čekijos, Liuksemburgo ir Islandijos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.04.03; 08:15