NATO naikintuvų skrydis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Praėjusią savaitę, rugpjūčio 1-7 d., NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai tris kartus kilo atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros pažeidusių orlaivių, praneša Krašto apsaugos ministerija.
 
Rugpjūčio 2 d. NATO oro policijos naikintuvai atpažino penkis Rusijos Federacijos orlaivius SU-27, skridusius tarptautine oro erdve iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. Orlaiviai skrido be radiolokacinių atsakiklių, be skrydžio planų, radijo ryšio su Regioniniu skrydžių valdymo centru (RSVC) nepalaikė.
 
Tą pačią dieną NATO oro policijos naikintuvai atpažino dar vieną Rusijos orlaivį AN-26, skridusį tarptautine oro erdve iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. Orlaivis skrido be radiolokacinio atsakiklio, be skrydžio plano, bet radijo ryšį su RSVC palaikė.
 
Rugpjūčio 4 d. NATO oro policijos naikintuvai atpažino Rusijos orlaivį SU-30, skridusį tarptautine oro erdve iš Rusijos Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį. Orlaivis skrido su įjungtu radiolokaciniu atsakikliu, be skrydžio plano, radijo ryšį su RSVC palaikė.
 
Valentina Gudienė (ELTA)
 
2022.08.08; 00:30

Prezidentas Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda laikosi pozicijos, kad, siekiant užtikrinti Baltijos šalių saugumą, Aljansas privalo pereiti nuo atgrasymo prie gynybos strategijos, didinant nuolatinių karinių pajėgų skaičių regione.
 
„Aš esu įsitikinęs, kad ilgą laiką tas mūsų koncentravimasis į atgrasymą dabartinėmis aplinkybėmis šiek tiek keičiasi, ir mes turime kalbėti apie tai, kad nėra jokio būdo atgrasyti, reikia turėti pajėgas čia“, – pirmadienį interviu LRT televizijai sakė G. Nausėda.
 
Šalies vadovo teigimu, požiūris, kad karinės invazijos atveju NATO pajėgos galėtų atkovoti agresoriaus užimtas teritorijas, nėra tinkamas.
 
„Kalbos, kad mes palaikykime čia simbolinį skaičių pajėgų ir, jeigu įvyktų karinė intervencija, pasitrauksime, o tada sugrįšime ir jus atkovosime, manęs neįtikina. Nežinau, ar įtikina mūsų tautą, kuri žino, kad paskutinį kartą šito sugrįžimo reikėjo laukti nei daug, nei mažai – beveik 50 metų“, – svarstė prezidentas.
 
Pasak G. Nausėdos, tam, kad iš tiesų pavyktų užtikrinti Baltijos šalių saugumą, yra reikalingos nuolat čia esančios Aljanso pajėgos.
 
„Šiandien aš ir kalbu savo kolegoms – čia, vietoje, mums reikalingos NATO pajėgos, kad mes jaustumėmės saugūs. Ir tik tokiu būdu jūs galite užtikrinti mūsų saugumą, gynybą. Gynyba, žinoma, apima ir oro erdvę, ir mes džiaugiamės, kad pas mus keičiasi oro policijos misijos, jos ir dabar keičiasi, viskas čia yra gerai. Bet oro policijos misijų, matome iš karo Ukrainoje, nepakanka“, – pabrėžė jis.
 
„Nepakanka skraidyti kartu su priešo lėktuvais, jeigu jie kartais įsiveržtų į mūsų teritoriją. Oro gynyba, tiek oras-oras, tiek žemė-oras, yra reikalinga ir šiandien tai turbūt yra svarbiausias klausimas, kurį mes svarstome NATO formatu“, – pridūrė G. Nausėda.
 
Prezidentas Gitanas Nausėda – Rukloje. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

ELTA primena, kad apie tai, jog NATO keičia savo strategiją regione ir dabar koncentruojasi ne į atgrasymą, o būtent į gynybos stiprinimą, šeštadienį užsiminė ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Pasak ministro, pasikeitusi strategija iš esmės reiškia, kad Aljanso pajėgos gali kur kas greičiau sureaguoti į bandymus pradėti karinius veiksmus prieš Baltijos šalis.
 
Siekiant sustiprinti NATO priešakinių pajėgų kovinę grupę Rukloje, į Lietuvą atvyko papildomas 60 karių norvegų mechanizuotas pėstininkų būrys su papildomais paramos elementais.
 
Pasak krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės Lietuvoje sustiprinimas turi ypatingą svarbą – sąjungininkų karinis buvimas Lietuvoje yra pagrindinis atgrasymo veiksnys.
 
Leonardas Marcinkevičius (ELTA)
 
2022.03.08; 07:41

NATO oro policijos misija Baltijos šalyse. KOP Aviacijos Bazė/A.Gedrimo nuotr.

Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje sustiprinta sąjungininkų oro pajėgų laikysena.
 
NATO sąjungininkai yra pasirengę apginti kiekvieną Aljanso teritorijos centimetrą nuo bet kokios grėsmės, pabrėžiama Krašto apsaugos ministerijos pranešime.
 
Baltijos šalių oro erdvės saugumą užtikrinantys NATO sąjungininkų naikintuvai patruliuoja danguje virš mūsų jau 18 metų, o šiuo metu, reaguojant į Rusijos pradėtą karą ir invaziją į Ukrainą, sąjungininkų oro pajėgų laikysena yra sustiprinta.
 
Šiuo metu iš Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Šiauliuose Lietuvos ir Baltijos šalių erdvę saugo Lenkijos ir Danijos naikintuvai F-16 bei JAV penktos kartos naikintuvai F-35. Šiauliuose taip pat dislokuoti Jungtinės Karalystės sraigtasparniai CH-47 bei AH-64.
 
NATO saugo viso Aljanso dangų – šiuo metu sąjungininkai nuolatinėje parengtyje turi apie 130 karinių orlaivių. NATO palaikys padidinto budrumo būseną tiek laiko, kiek reikės – tuo siekiama atgrasyti, o prireikus, ir ginti nuo bet kokios grėsmės, iškilusios Aljanso teritorijai ir gyventojams.
 
Reaguojant į Rusijos karą prieš Ukrainą, Aljansas aktyvavo NATO atgrasymo ir gynybos planus Vidurio ir Rytų Europos regione – tai leidžia regione dislokuoti NATO aukščiausios parengties Greitojo reagavimo pajėgas, kurias sudaro sausumos, oro, jūrų, specialiųjų operacijų elementai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.03.04; 10:20 

NATO oro pajėgų naikintuvas

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad, atsižvelgus į besikeičiančią geopolitinę situaciją regione, reikėtų svarstyti galimybę kilstelti NATO oro policijos Lietuvoje statusą. Taip pat, prezidento teigimu, grėsmėms regione tapus labiau artikuliuotoms, būtina kalbėti ir apie didesnį JAV karinį buvimą Lietuvoje.
 
„Dabartinėmis sąlygomis mes matome NATO sąjungininkų paramą, matome Vokietijos sprendimą padidinti savo karių skaičių čia, Lietuvoje, bet taip pat tikėčiausi, kad NATO yra pasirengusi svarstyti ir mūsų seniai iškeltą klausimą dėl oro policijos statuso pakėlimo į oro gynybos statusą. Tai yra nepaprastai svarbu ypač dabartinėmis aplinkybėmis“, – Briuselyje žurnalistams sakė G. Nausėda.
 
Šį klausimą G. Nausėda turės progos aptarti su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu jau penktadienį Miunchene, kur suplanuotas jų susitikimas.
 
Penktadienį taip pat numatomas Baltijos valstybių vadovų susitikimas su Jungtinių Amerikos Valstijų viceprezidente Kamala Harris. Kaip ketvirtadienį teigė G. Nausėda, jis iš šio susitikimo laukia ne tik pakartojimo, kad JAV išlieka svarbiu regiono saugumo faktoriumi, bet ir tikisi pakalbėti apie galimybes didinti JAV karinį buvimą Lietuvoje.
Amerikiečių kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
„Iš susitikimo su ja aš tikiuosi gauti patikinimus, kad JAV išlieka labai svarbus mūsų saugumo faktorius. Tuos patinimus esu asmeniškai gavęs iš prezidento Bideno anksčiau, bet dabar, įvertinus, kad atsirado naujų aplinkybių ir galbūt pati grėsmė tapo labiau artikuliuota, norisi tikėtis, kad JAV yra labai rimtai pasirengusios imtis tam tikrų reaktyvių veiksmų į tai, kas čia vyksta. Norisi pakalbėti ir apie tai, kokie jų planai dėl karinio pajėgumo padidinimo Lietuvoje. Tokį klausimą esu iškėlęs“, – sakė prezidentas.
 
Benas Brunalas (ELTA)
 
2022.02.18; 00:30

Naikintuvai. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Rugpjūčio 2–8 dienomis NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai tris kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje erdvėje virš Baltijos jūros Rusijos Federacijos (RF) karinių orlaivių.
 
Rugpjūčio 3 d. NATO oro policijos naikintuvai atpažino tris RF orlaivius. Du iš jų skrido tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš RF Kaliningrado srities ir grįžo į RF Kaliningrado sritį. Abu šie orlaiviai skrido be radiolokacinio atsakiklio, be skrydžio plano, radijo ryšio su Regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė. Trečiasis orlaivis skrido iš RF žemyninės dalies tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros į Kaliningrado sritį. Jis skrido be skrydžio plano, su įjungtu radiolokaciniu atsakikliu, radijo ryšį su RSVC palaikė.  
 
Rugpjūčio 3 d. NATO oro policijos naikintuvai atpažino tris orlaivius. Du iš jų skrido tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš RF žemyninės dalies ir grįžo į RF žemyninę dalį. Orlaiviai skrido be radiolokacinio atsakiklio, be skrydžio plano, radijo ryšio su RSVC nepalaikė. Trečiasis orlaivis skrido iš RF žemyninės dalies tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros į Kaliningrado sritį. Orlaivis skrido be skrydžio plano, su įjungtu radiolokaciniu atsakikliu, radijo ryšį su RSVC palaikė. 
 
Rugpjūčio 5 d. NATO oro policijos naikintuvai atpažino du orlaivius, skridusius iš Kaliningrado srities tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros ir grįžusius į Kaliningrado sritį. Orlaiviai skrido be radiolokacinių atsakiklių, be skrydžio planų, radijo ryšio su RSVC nepalaikė. 
 
Taip pat atpažino vieną orlaivį, skridusį iš Kaliningrado srities tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros į RF žemyninę dalį. Orlaivis skrido be skrydžio plano, su įjungtu radiolokaciniu atsakikliu ir radijo ryšį su RSVC palaikė. Tuo pačiu NATO naikintuvai atpažino du orlaivius, skridusius tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš RF žemyninės dalies, ir grįžusius į RF žemyninę dalį. Orlaiviai skrido be radiolokacinių atsakiklių, be skrydžio planų, radijo ryšio su RSVC nepalaikė. 
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.09; 20:11

NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai 8 kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos (RF) karinių orlaivių.
 
Birželio 15 d. NATO oro policijos naikintuvai atpažino RF orlaivius A-50, du SU-27, du SU-24, skridusius tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš RF Kaliningrado srities ir grįžusius į RF Kaliningrado sritį. Orlaiviai skrido be radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšio su Regioniniu skrydžių valdymo centru (RSVC) nepalaikė, skrydžio plano neturėjo.
 
Birželio 15 d. NATO oro policijos naikintuvai atpažino du RF orlaivius Tu-160, du Su-35, skridusius tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš RF žemyninės dalies ir grįžusius į RF žemyninę dalį. Orlaiviai skrido be radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšio su RSVC nepalaikė, skrydžio plano neturėjo. Atpažino du RF orlaivius Su-27, skridusius tarptautine oro erdve iš RF Kaliningrado srities ir grįžusius į RF Kaliningrado sritį. Orlaiviai skrido be radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšio su RSVC nepalaikė, skrydžio plano neturėjo.
 
Birželio 15 d. NATO oro policijos naikintuvai atpažino du RF orlaivius SU-35, skridusius tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš RF žemyninės dalies ir grįžusius į RF žemynine dalį. Orlaiviai skrido be radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšio su RSVC nepalaikė, skrydžio plano neturėjo.
 
Birželio 16 d. NATO oro policijos naikintuvai atpažino RF orlaivį A-50, skridusį tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš RF Kaliningrado srities į RF žemyninę dalį. Orlaivis skrido be radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšį su RSVC palaikė, skrydžio plano neturėjo.
 
Birželio 16 d. NATO oro policijos naikintuvai atpažino RF orlaivius An-30 ir An-12, skridusius tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš RF Kaliningrado srities į RF žemyninę dalį. Orlaiviai skrido su radiolokaciniu atsakikliu, su skrydžio planu, radijo ryšio su RSVC nepalaikė.
Atpažino du Su-24, du Su-27, vieną Su-34, du Su-35, skridusius tarptautine oro erdve iš RF Kaliningrado srities į RF žemyninę dalį. Orlaiviai skrido be radiolokacinių atsakiklių, be skrydžio planų, radijo ryšio su RSVC nepalaikė.
 
Birželio 17 d. NATO oro policijos naikintuvai patruliavo tarptautinėje erdvėje virš Baltijos jūros dėl suaktyvėjusių veiksmų Kaliningrado srityje. 
 
Birželio 18 d. NATO oro policijos naikintuvai atpažino RF orlaivį IL-22, skridusį tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš RF žemyninės dalies ir grįžusius į RF Kaliningrado sritį. Orlaivis skrido su radiolokaciniu atsakikliu, radijo ryšį su RSVC palaikė, skrydžio planą turėjo.
 
Birželio 18 d.  NATO oro policijos naikintuvai atpažino RF orlaivį An-26, skridusį tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš RF Kaliningrado srities į RF žemyninę dalį. Orlaivis skrido su radiolokaciniu atsakikliu, be skrydžio plano, radijo ryšį su RSVC palaikė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.21; 15:50

Praėjusią savaitę, balandžio 19-25 dienomis, NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai keturis kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos (RF) karinių orlaivių.
 
Balandžio 20 d. NATO oro policijos naikintuvai atpažino du Rusijos orlaivius TU-160 ir du SU-35, kurie skrido iš RF žemyninės dalies virš Baltijos jūros į pietus. Orlaiviai, kaip nurodoma Krašto apsaugos ministerijos pranešime, skrido be radiolokacinių atsakiklių, radijo ryšio su Regioniniu skrydžių valdymo centru (RSVC) nepalaikė, skrydžio plano neturėjo.
 
Balandžio 20-ąją NATO oro policijos naikintuvai atpažino RF orlaivį A-50, skridusį tarptautine oro erdve iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį, ir du SU-27, pakilusius iš RF Kaliningrado srities, skridusius virš Baltijos jūros ir grįžusius į Rusijos Kaliningrado sritį. Orlaiviai skrido be radiolokacinių atsakiklių, radijo ryšio su RSVC nepalaikė, skrydžio plano neturėjo.
 
Tą pačią dieną NATO oro policijos naikintuvai atpažino dar du RF orlaivius TU-160 ir du SU-27 bei juos pakeitusius du SU-35, grįžtančius į Rusijos žemyninę dalį. Orlaiviai skrido be radiolokacinių atsakiklių, radijo ryšio su RSVC nepalaikė, skrydžio plano neturėjo.
 
Balandžio 21 d. NATO oro policijos naikintuvai atpažino Rusijos orlaivį A-50, skridusį tarptautine oro erdve iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį. Orlaivis skrido be radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšį su RSVC palaikė, skrydžio planą turėjo. Taip pat atpažintas Rusijos orlaivis IL-76, skridęs tarptautine oro erdve iš RF žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. Orlaivis skrido su radiolokaciniu atsakikliu, radijo ryšį su RSVC palaikė, skrydžio plano neturėjo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.27; 00:02

NATO naikintuvų skrydis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Praėjusią savaitę, kovo 29 – balandžio 4 dienomis, NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai septynis kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos (RF) karinių orlaivių, praneša Krašto apsaugos ministerija.
 
Kovo 29 d. NATO oro policijos naikintuvai atpažino Rusijos Federacijos orlaivį IL-38 ir du SU-27. IL-38 skrido tarptautine oro erdve iš Rusijos žemyninės dalies į Baltijos jūrą ir grįžo atgal į Rusijos žemyninę dalį. Abu orlaiviai SU-27 skrido iš Kaliningrado srities ir grįžo į Kaliningrado sritį. Orlaiviai skrido be skrydžio plano, be radiolokacinių atsakiklių, radijo ryšio su Regioniniu skrydžių valdymo centru (RSVC) nepalaikė.
 
Tą pačią dieną NATO oro policijos naikintuvai atpažino du Rusijos orlaivius SU-27, kurie skrido iš Kaliningrado srities ir grįžo į Kaliningrado sritį. Orlaiviai skrido be radiolokacinių atsakiklių, radijo ryšio su RSVC nepalaikė, skrydžio planų taip pat neturėjo.
 
Kovo 30 d. NATO oro policijos naikintuvai atpažino Rusijos Federacijos orlaivį IL-20, skridusį tarptautine oro erdve iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. Orlaivis skrido be radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšį su RSVC palaikė, skrydžio plano neturėjo.
 
Kovo 31 d. NATO oro policijos naikintuvai atpažino Rusijos orlaivį IL-20, skridusį tarptautine oro erdve iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį. Orlaivis skrido be radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšį su RSVC palaikė, skrydžio plano neturėjo. Taip pat buvo atpažinti du Rusijos orlaiviai SU-27, kurie skrido iš Kaliningrado srities ir grįžo į Kaliningrado sritį. Abu SU-27 skrido be radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšio su RSVC nepalaikė, skrydžio plano neturėjo. Atpažintas Rusijos orlaivis TU-134, skridęs tarptautine oro erdve iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. Orlaivis skrido su radiolokaciniu atsakikliu, radijo ryšį su RSVC palaikė, skrydžio plano neturėjo.
 
Kovo 31 d. NATO oro policijos naikintuvai atpažino Rusijos orlaivį IL-20, skridusį tarptautine oro erdve iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. Orlaivis skrido be radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšį su RSVC palaikė, skrydžio plano neturėjo.
 
Balandžio 2 d. NATO oro policijos naikintuvai atpažino du Rusijos orlaivius IL-20 ir IL-76. IL-20 skrido tarptautine oro erdve iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį be radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšį su RSVC palaikė, skrydžio planą turėjo. IL-76 skrido tarptautine oro erdve iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį su radiolokaciniu atsakikliu, radijo ryšį su RSVC palaikė, skrydžio planą turėjo.
 
Balandžio 2 d. NATO oro policijos naikintuvai atpažino Rusijos orlaivį AN-26, skridusį tarptautine oro erdve iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. Orlaivis skrido be radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšį su RSVC palaikė, skrydžio plano neturėjo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.06; 11:38

Praėjusią savaitę, kovo 22 – 28 dienomis, NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai tris kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių, praneša Krašto apsaugos ministerija.
 
Kovo 23-iąją Baltijos šalių oro erdvę saugantys NATO naikintuvai atpažino orlaivį TU-134, skridusį tarptautine oro erdve Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį. Orlaivis skrido be iš anksto pateikto skrydžio plano, su radiolokaciniu atsakikliu, radijo ryšį su Regioniniu skrydžių valdymo centru (RSVC) palaikė.
 
Kovo 25-ąją NATO oro policijos naikintuvai atpažino Rusijos orlaivius An-26 ir An-72, skridusius tarptautine oro erdve iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. Orlaiviai skrido su radiolokaciniais atsakikliais, radijo ryšį su RSVC palaikė, skrydžių planų neturėjo.
 
Kovo 27-ąją NATO naikintuvai atpažino orlaivį An-26, skridusį tarptautine oro erdve iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. Orlaivis skrido su radiolokaciniu atsakikliu, radijo ryšį su RSVC palaikė, skrydžio plano neturėjo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.30; 05:00

Italijos ir Vokietijos kariai kitąmet toliau patruliuos Baltijos šalių oro erdvėje. KAM nuotr.

Italija ir Vokietija 2021 metais tęs dalyvavimą NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse. Nuo rugsėjo pradėję patruliavimą Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro erdvėje, italų ir vokiečių kariai su naikintuvais „Eurofighter Typhoon“ nuo sausio 1 d. toliau vykdys NATO oro policijos Baltijos šalyse užduotis, saugos oro erdvę ir demonstruos Aljanso solidarumą regione, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
 
55-ajai misijos rotacijai toliau iš Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Šiauliuose vadovaus Italija, o sustiprinimą iš Estijos karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Amaryje teiks Vokietija.
 
Gruodžio viduryje Aviacijos bazėje Šiauliuose surengta simbolinė Italijos kontingentų pasikeitimo ceremonija, kurioje Italijos karinių oro pajėgų kontingento Šiauliuose vadas pulkininkas Antonio Di Matteo pabrėžė, kad saugodami Baltijos šalių oro erdvę kartu su Vokietijos pilotais sėkmingai prisideda prie kolektyvinės gynybos ir atgrasymo Baltijos regione.
 
Italijos karinių pajėgų pilotų skrydžius kontroliuoja NATO šiaurinis Jungtinis oro operacijų centras Uedeme, o taktiniu lygmeniu – trys Baltijos šalyse (Vilniuje, Taline ir Lielvardėje) veikiantys Valdymo ir pranešimų centrai, kurie nuolat perduoda radarų duomenis, o iš jų sudaromas atpažintas oro erdvės paveikslas – tai padeda užtikrinti nuolatinį oro situacijos regione stebėjimą.
 
Italijos ir Vokietijos kariai kitąmet toliau patruliuos Baltijos šalių oro erdvėje. KAM nuotr.

Tuo metu Aviacijos bazėje Šiauliuose Italijos antžeminės priežiūros personalas, operatoriai ir paramos paslaugų specialistai nepertraukiamu 24/7 ritmu užtikrina, kad naikintuvai būtų parengti kilti, o priimančioji šalis Lietuva rūpinasi gyvenimiškais dislokuoto dalinio poreikiais.  
 
Be NATO oro policijos funkcijų, italų ir vokiečių kariai taip pat dalyvauja bendrose treniruotėse su Lietuvos, Latvijos, Estijos ir kitais sąjungininkais regione.
 
NATO oro policijos misija Baltijos šalyse nenutrūkstamai vyksta nuo 2004 m. Lietuvai, Estijai ir Latvijai tapus NATO narėmis.
 
Tęstinį ir efektyvų oro policijos koordinavimą ir valdymą virš Baltijos valstybių užtikrina NATO vadavietės Ramšteine ir Monse, o pajėgumus skiria sąjungininkės.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.29; 14:29

Šventinė Kalėdų savaitė Baltijos šalių padangėje buvo rami.
 
Krašto apsaugos ministerija praneša, kad praėjusią savaitę, gruodžio 21-27 dienomis, NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai neteko nė karto kilti atpažinti ir lydėti tarptautinėje erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.28; 12:16

Rusijos naikintuvas. EPA – ELTA nuotr.

Praėjusią savaitę, lapkričio 30 – gruodžio 6 dienomis, NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai tris kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos (RF) karinių orlaivių, praneša Krašto apsaugos ministerija.
 
Lapkričio 30 d. NATO oro policijos naikintuvai atpažino du Rusijos orlaivius An-26, skridusius tarptautine oro erdve iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį. Orlaiviai skrido su skrydžio planais, radijo ryšį su Regioniniu skrydžių valdymo centru (RSVC) palaikė, vienas iš orlaivių skrido be radiolokacinio atsakiklio.
 
Gruodžio 3 d. NATO oro policijos naikintuvai atpažino RF orlaivį IL-20. Jis skrido tarptautine oro erdve iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. Orlaivis skrido su skrydžio planu, radijo ryšį su RSVC palaikė, skrido be radiolokacinio atsakiklio.
 
Gruodžio 5 d. NATO oro policijos naikintuvai atpažino Rusijos orlaivį TU-134, skridusį tarptautine oro erdve iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dal. Orlaivis skrido su skrydžio planu, su įjungtu radiolokaciniu atsakikliu, radijo ryšį su RSVC palaikė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.07; 10:30

Vokietijos karinės oro pajėgos. KAM nuotr.

Baltijos šalių oro erdvę, sustiprindami NATO oro policijos misiją Baltijos regione, saugo ir Vokietijos karinių oro pajėgų naikintuvai „Eurofighter”. Šiauliuose praėjusią savaitę papildomai dislokuoti Vokietijos karinių oro pajėgų kariai ir naikintuvai iš 71-ojo taktinio sparno pagal dvišalį Vokietijos ir Jungtinės Karalystės susitarimą.
Vokietijos naikintuvas. KAM nuotr.
 
Jie prisijungė prie Lietuvoje jau dislokuoto Jungtinės Karalystės junginio atliekančio oro policijos misiją kartu su Ispanijos karinėmis oro pajėgomis.
 
Kaip praneša Krašto apsaugos ministerija, šiuo metu trijų Baltijos šalių oro erdvę saugo 15 naikintuvų. Šiauliuose dislokuoti Ispanijos, Jungtinės Karalystės ir Vokietijos naikintuvai, taip pat Estijos Amari bazėje dislokuoti Prancūzijos naikintuvai.
 
NATO oro policijos misija Baltijos šalyse vykdoma nuo 2004 metų, kai Lietuva, Latvija ir Estija tapo Aljanso narėmis.
 
Vokietijos karinių oro pajėgų kariai NATO oro policijoje Baltijos valstybėse dalyvauja šeštą kartą.
 
Taip pat Vokietija vadovauja ir didžiausią karių skaičių skiria atgrasymo ir gynybos tikslais 2017 m. pradžioje Rukloje dislokuotai tarptautinei NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei. Lietuvos kariuomenės mechanizuotoji pėstininkų brigada yra priskirta vienai iš Vokietijos kariuomenių divizijų, taip suteikiant Lietuvos ir Vokietijos kariams didesnių treniravimosi galimybių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.21; 05:06

Rusijos naikintuvas. EPA – ELTA nuotr.

Praėjusią savaitę, birželio 15-21 dienomis, NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai 5 kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių, pranešė Krašto apsaugos ministerija.
 
Birželio 15-ąją Baltijos šalių oro erdvę saugantys NATO naikintuvai, vykdę patruliavimą nurodytame sektoriuje tarptautinėje erdvėje virš Baltijos jūros, gavo nurodymą perimti Rusijos orlaivį SU-24MR, kuris skrido iš Kaliningrado srities be radiolokacinio atsakiklio, be iš anksto pateikto skrydžio plano, nepalaikė radijo ryšio su Regioniniu skrydžių valdymo centru (RSVC).
 
Birželio 16-ąją NATO naikintuvai atpažino orlaivį TU-134, skridusį iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. Orlaivis skrido su radiolokaciniu atsakikliu, su skrydžio planu, radijo ryšį su RSVC palaikė.
 
NATO naikintuvai taip pat atpažino orlaivį AN-30, skridusį tarptautine oro erdve iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį. AN-30 skrido su radiolokaciniu atsakikliu, radijo ryšį su RSVC palaikė, skrydžio planą turėjo. Taip pat atpažintas orlaivis SU-24MR, kuris skrido su dviejų SU-27 palyda iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį. Abu orlaiviai SU-27 grįžo atgal į Kaliningrado sritį. Ties Estija SU-24MR lydėjo du SU-35, kurie atskrido tarptautine oro erdve iš Rusijos žemyninės dalies. Orlaiviai skrido be radiolokacinių atsakiklių, be skrydžio planų, radijo ryšio su RSVC nepalaikė.
 
NATO naikintuvai

Tą pačią dieną NATO naikintuvai atpažino orlaivį SU-24MR, kuris skrido su dviejų SU-27 palyda iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį. Abu SU-27 grįžo atgal į Kaliningrado sritį. Ties Estija SU-24MR lydėjo du SU-35, kurie atskrido tarptautine oro erdve iš Rusijos žemyninės dalies. Orlaiviai skrido be radiolokacinių atsakiklių, be skrydžio planų, radijo ryšio su RSVC nepalaikė.
 
Birželio 18-ąją NATO oro policijos naikintuvai atpažino orlaivį IL-20, skridusį tarptautine oro erdve iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį. IL-20 skrido be radiolokacinio atsakiklio, su skrydžio planu, radijo ryšį su RSVC palaikė.
 
Kitą dieną, birželio 19-ąją, NATO naikintuvai atpažino orlaivį AN-12, skridusį tarptautine oro erdve iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį. AN-12 skrido be radiolokacinio atsakiklio, su skrydžio planu, radijo ryšį su RSVC palaikė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.23; 07:45

Rusijos naikintuvas

Praėjusią savaitę, birželio 8-14 dienomis, NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai 8 kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių, praneša Krašto apsaugos ministerija.
 
Birželio 8-ąją Baltijos šalių oro erdvę saugantys NATO naikintuvai atpažino orlaivį IL-20. Jis skrido tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. IL-20 skrido su iš anksto pateiktu skrydžio planu, be radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšį su Regioniniu skrydžių valdymo centru (RSVC) palaikė.
 
Birželio 10-ąją NATO naikintuvai atpažino orlaivį IL-20, skridusį tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš Kaliningrado srities ir atgal. Orlaivis skrido be radiolokacinio atsakiklio, be skrydžio plano, radijo ryšį su RSVC palaikė.
 
Rusijos karinis orlaivis

Tą pačią dieną NATO oro policijos naikintuvai atpažino du orlaivius Su-27, skridusius tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš Kaliningrado srities ir atgal. Orlaiviai skrido be radiolokacinių atsakiklių, be skrydžio planų, radijo ryšio su RSVC nepalaikė.
 
NATO oro policijos naikintuvai taip pat atpažino du Rusijos orlaivius Su-27, skridusius tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš Kaliningrado srities ir atgal, ir Su-24MR, skridusį tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. Orlaiviai skrido be radiolokacinių atsakiklių, be skrydžio planų, radijo ryšio su RSVC nepalaikė.
 
Birželio 10-ąją NATO oro policijos naikintuvai taip pat atpažino du orlaivius Su-27, skridusius tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš Kaliningrado srities ir atgal, ir Su-24MR, skridusį tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. Orlaiviai skrido be radiolokacinių atsakiklių, be skrydžio planų, radijo ryšio su RSVC nepalaikė.
 
Naikintuvai. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Taip pat birželio 10-ąją NATO naikintuvai atpažino orlaivį An-26, skridusį tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. An-26 skrido be radiolokacinio atsakiklio, su skrydžio planais, radijo ryšį su RSVC palaikė.
 
NATO oro policijos naikintuvai atpažino ir orlaivį An-12, skridusį tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš Kaliningrado srities į žemyninę dalį. An-12 skrido be radiolokacinio atsakiklio, su skrydžio planu, radijo ryšį su RSVC palaikė.
 
Birželio 11 dieną NATO naikintuvai atpažino orlaivį IL-20, skridusį tarptautine oro erdve iš Kaliningrado srities virš Baltijos jūros. IL-20 skrido be radiolokacinio atsakiklio, be skrydžio plano, radijo ryšio su RSVC nepalaikė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.15; 10:45

Praėjusią savaitę – balandžio 27 – gegužės 3 dienomis, NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai 4 kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos (RF) karinių orlaivių, informuoja Krašto apsaugos ministerija.
 
Balandžio 27 d. NATO oro policijos naikintuvai atpažino RF orlaivį AN-26, skridusį tarptautine oro erdve iš RF Kaliningrado srities į RF žemyninę dalį. AN-26 skrido su skrydžio planu, be radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšį su Regioniniu skrydžių valdymo centru (RSVC) palaikė.
 
Balandžio 28-ąją NATO oro policijos naikintuvai atpažino du RF orlaivius TU-160, kartu su dviem SU-35 skridusius tarptautine oro erdve iš RF žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. Abu SU-35 skrido be skrydžio planų, be radiolokacinių atsakiklių, radijo ryšio su RSVC nepalaikė. Du TU-160 skrido su radiolokaciniais atsakikliais, be skrydžio planų, radijo ryšio su RSVC irgi nepalaikė.
 
Tą pačią dieną NATO oro policijos naikintuvai atpažino Rusijos orlaivį A-50 kartu su dviejų SU-27 palyda, skridusius tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš Kaliningrado srities į RF žemyninę dalį. A-50 skrido be radiolokacinio atsakiklio, su skrydžio planu, radijo ryšį su RSVC palaikė. Abu SU-27 skrido be skrydžio planų, be radiolokacinių atsakiklių, radijo ryšio su RSVC nepalaikė.
 
Balandžio 29 d. NATO oro policijos naikintuvai atpažino RF orlaivį AN-12, skridusį tarptautine oro erdve iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. Orlaivis Kaliningrado srityje nenusileidęs apsisuko ir tęsė skrydį atgal į RF žemyninę dalį. AN-12 skrido be radiolokacinio atsakiklio, su skrydžio planu, radijo ryšį su RSVC palaikė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.04; 14:16

Praėjusią savaitę, balandžio 20-26 dienomis, NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai 4 kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių, pranešė Krašto apsaugos ministerija.
 
Balandžio 21-ąją Baltijos šalių oro erdvę saugantys NATO naikintuvai atpažino orlaivį IL-76, skridusį tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį. Orlaivis skrido be iš anksto pateikto skrydžio plano, su radiolokaciniu atsakikliu, radijo ryšį su Regioniniu skrydžių valdymo centru (RSVC) palaikė.
 
Balandžio 24-ąją NATO naikintuvai atpažino orlaivį IL-76, skridusį tarptautine oro erdve iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį.
 
Orlaivis skrido su skrydžio planu, su radiolokaciniu atsakikliu, radijo ryšį su RSVC palaikė. Taip pat NATO naikintuvai atpažino du orlaivius SU-27, skridusius tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš Kaliningrado srities. Orlaiviai skrido be skrydžio planų, be radiolokacinių atsakiklių, radijo ryšio su RSVC nepalaikė.
 
Tą pačią dieną NATO naikintuvai pakilo atpažinti du orlaivius, skridusius tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš Kaliningrado srities, tačiau perimti ir atpažinti orlaivių nespėjo, nes abu orlaiviai grįžo į Kaliningrado sritį. Abu orlaiviai skrido be skrydžio planų, be radiolokacinių atsakiklių, radijo ryšio su RSVC nepalaikė.
 
Balandžio 25-ąją NATO oro policijos naikintuvai atpažino du Rusijos orlaivius SU-27, skridusius tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš Kaliningrado srities. Abu SU-27 skrido be skrydžio planų, be radiolokacinių atsakiklių, radijo ryšio su RSVC nepalaikė. SU-27 pasitiko orlaivį A-50, skridusį iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. A-50 skrido su skrydžio planu, be radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšį su RSVC palaikė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.27; 12:00

Praėjusią savaitę, vasario 3-9 dienomis, NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai du kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių, pranešė Krašto apsaugos ministerija.
 
Vasario 4 d. NATO oro policijos misijoje naikintuvai atpažino Rusijos Federacijos orlaivį IL-76, skridusį tarptautine oro erdve iš Rusijos Federacijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. Orlaivis skrido su įjungtu radiolokaciniu atsakikliu, skrydžio planą turėjo, radijo ryšį su Regioniniu skrydžių valdymo centru (RSVC) palaikė.
 
Vasario 7 d. NATO oro policijos naikintuvai atpažino TU-134, skridusį tarptautine oro erdve iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities į Rusijos Federacijos žemyninę dalį. Orlaivis skrido su įjungtu radiolokaciniu atsakikliu, skrydžio planą turėjo, radijo ryšį su RSVC palaikė.
 
Infortmacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.11; 00:59

Praėjusią savaitę – sausio 12-19 dienomis – NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai du kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių.
 
Sausio 15 d., kaip praneša Krašto apsaugos ministerija, NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai atpažino TU-134 orlaivį, du orlaivius SU-35 ir du orlaivius SU-27. Orlaivis TU-134 skrido iš Rusijos Federacijos žemyninės dalies į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį su įjungtu radiolokaciniu atsakikliu, skrydžio planą turėjo, radijo ryšį regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė.
 
Du orlaiviai SU-35 lydėjo orlaivį TU-134, skrido iš Rusijos Federacijos žemyninės dalies ir grįžo į ją be veikiančio radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšio su regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė, skrydžio planą turėjo. Du orlaiviai SU-27 lydėjo orlaivį TU-134, skrido iš Rusijos Kaliningrado srities ir grįžo į ją be veikiančio radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšio su regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė, skrydžio plano neturėjo.
 
Sausio 17 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai atpažino TU-134, du orlaivius SU-27 ir du orlaivius SU-35.
 
Orlaivis TU-134 skrido iš Rusijos Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį be veikiančio radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė, skrydžio planą turėjo. Du orlaiviai SU-27 lydėjo orlaivį TU-134, skirdo iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities ir grįžo į ją be veikiančio radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšio su regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė, skrydžio plano neturėjo.
 
Du orlaiviai SU-35 lydėjo orlaivį TU-134, skrido iš Rusijos žemyninės dalies ir grįžo į ją be veikiančio radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšio su regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė, skrydžio plano neturėjo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.20; 10:30

Praėjusią savaitę, rugsėjo 23-29 dienomis, NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai aštuonis kartus kilo atpažinti ir lydėti virš Baltijos jūros skridusius orlaivius, praneša Krašto apsaugos ministerija.
 
Rugsėjo 23-iąją Baltijos šalių oro erdvę saugantys NATO naikintuvai atpažino du SU-27B ir AN-72, skridusius tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį. Orlaivis An-72 skrido su iš anksto pateiktu skrydžio planu, su radiolokaciniu atsakikliu, radijo ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru (RSVC) palaikė.
 
Orlaiviai SU-27B skrido be skrydžio plano, be radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšio su RSVC nepalaikė.
 
Tuo pačiu pakilimu NATO naikintuvai tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros atpažino orlaivius SU-34 ir AN-26, skridusius iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. An-26 skrido be skrydžio plano, su radiolokaciniu atsakikliu, radijo ryšį su RSVC palaikė. SU-34 skrido be skrydžio plano, be radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšio su RSVC nepalaikė. SU-34 pažeidė Estijos sieną.
 
Rugsėjo 24-ąją NATO naikintuvai atpažino orlaivį SU-27, skridusį iš Kaliningrado srities. SU-27 skrido be skrydžio plano, be radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšio su RSVC nepalaikė.
 
Tą pačią dieną NATO naikintuvai atpažino orlaivį TU-214. Orlaivis skrido su skrydžio planu, su radiolokaciniu atsakikliu, radijo ryšį su RSVC palaikė.
 
Kitą dieną, rugsėjo 25-ąją, NATO oro policijos naikintuvai atpažino į Lietuvos oro erdvę įskridusį civilinį orlaivį BOEING 737, skridusį iš Krokuvos į Helsinkį. Orlaivis skrido su skrydžio planu, su radiolokaciniu atsakikliu, radijo ryšio su RSVC nepalaikė dėl įrangos techninio gedimo.
 
NATO naikintuvai civilinį lėktuvą nustojo lydėti ir atsitraukė, kai sutrikęs civilinio orlaivio radijo ryšys buvo atstatytas ir orlaivis tęsė savo maršrutą.
 
Šiuo atveju NATO naikintuvai buvo pakelti, nes pagal galiojančias procedūras, tai atvejais, jei orlaivis, kirtęs ar esantis Baltijos šalių oro erdvėje nesusisiekia radijo ryšiu su Skrydžių valdymo centru, oro policijos misiją vykdantis kontingentas privalo pakelti naikintuvus, kad identifikuotų, palydėtų orlaivį ir užtikrintų skrydžių saugą kitiems rajone esantiems orlaiviams.
 
Taip pat rugsėjo 25-ąją NATO naikintuvai tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros atpažino Rusijos orlaivį IL-76, skridusį iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį. Taip pat buvo perimti ir atpažinti du orlaiviai SU-27, kurie lydėjo IL-76 iš Kaliningrado srities ir du SU-27, skridę pasitikti IL-76 iš Rusijos žemyninės dalies. IL-76 skrido su skrydžio planu, su radiolokaciniu atsakikliu, radijo ryšį su RSVC palaikė.
 
Visi su SU-27 skrido be skrydžio planų, be radiolokacinių atsakiklių, radijo ryšio su RSVC nepalaikė.
 
Rugsėjo 25-ąją NATO naikintuvai taip pat atpažino Rusijos orlaivį IL-18, skridusį iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį. IL-18 skrido su skrydžio planu, su radiolokaciniu atsakikliu, radijo ryšį su RSVC palaikė.
 
Taip pat NATO naikintuvai perėmė orlaivį Tu-134, skridusį į Kaliningrado sritį. Tu-134 skrido su skrydžio planu, su radiolokaciniu atsakikliu, radijo ryšį su RSVC palaikė.
 
Rugsėjo 26-ąją NATO naikintuvai atpažino orlaivį IL-20, skridusį iš žemyninės dalies į Kaliningradą. IL-20 skrido su skrydžio planu, be radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšį su RSVC palaikė.
 
Rugsėjo 27-ąją NATO naikintuvai atpažino orlaivius IL-20 ir du SU-27. Orlaiviai skrido be skrydžio planų, be radiolokacinių atsakiklių, radijo ryšio su RSVC nepalaikė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.01; 07:00